Nors jaunieji ūkininkai Grita ir Audrius Balašaičiai paukštininkystės ūkyje kasdien surenka apie 18 tūkst. kiaušinių, tačiau apgailestauja, kad kol kas mažmenine prekyba užsiimti negali. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Jaunatviško maksimalizmo vedami, Barzduose gyvenantys Grita ir Audrius Balašaičiai ėmėsi paukštininkystės verslo – įkūrė pirmąjį rajone vištų dedeklių ūkį. Šio krašto ūkininko Raimondo Maskvyčio dukra liko ištikima kaimui, o kartu naujiems pokyčiams ryžosi ir vyras Audrius.
Suviliojo parama
„Ūkininkaujam, užsiimam augalininkyste. Iniciatyvos įkurti vištų dedeklių fermą ėmėmės sužinoję apie Europos Sąjungos paramą paukštynams. Tiesa, vištas esam matę, kaip ir visi, tik pas tėvus“, – pasakoja G. Balašaitienė apie prieš metus su vyru Audriumi pradėtą kurti paukščių ūkį.
Modernios fermos statybos užtruko metus, investicija į ūkį atsieis apie 1 mln. eurų, ES parama sudaro 30 proc., tačiau projektas dar nebaigtas įgyvendinti.
Praeitų metų gruodžio pradžioje Balašaičiai į naujas fermas parsivežė 20 tūkst. trijų mėnesių amžiaus Bovans Brown veislės vištų dedeklių.
Nuo fermų atidarymo praėjo trys mėnesiai, šiandien ūkyje viskas sustyguota. Balašaičiai tarpusavyje pasidaliję darbus, darniai dirba petys petin: Grita rūpinasi logistika, vyras Audrius – paukščių priežiūra, pašarais.
Pastate vištos laisvai juda, turi kraiko pasikapstyti, naktį tupi ant laktų. Trimis aukštais išdėstytose vištidėse praktiškai viskas yra automatizuota: pašaro ir vandens skirstymas, vėdinimas, šviesa, kiaušinių rinkimas. Vištos šeriamos po keturis kartus per dieną. Vakare, išjungus šviesas, paukščiai ramiai miega savo vietose. Anot G. Balašaitienės, paukščiams stengiamasi sukurti kuo natūralesnę aplinką.
„Matėm neeilinę lietuvišką žiemą, teko reguliuoti ventiliaciją, kad paukščiams būtų ne per šalta. Tiesa, parsivežus paukščius paukštidėje buvo šiokia tokia betvarkė, kol vištos adaptavosi ir surado savo padėtį šioje bendruomenėje...“ – šiandien šypsosi A. Balašaitis.
„Vienintelis minusas – vištos neišeina į lauką. Bet tam jau reikia kitų sąlygų, išėjimo angų. Paukščiai lesinami kokybiškais pašarais, natūraliai. Pašarai labai išbrango, todėl ateityje svarstom jų užsiauginti patys. Per dieną reikia beveik dviejų su puse tonos pašarų“, – pasakoja G. Balašaitienė.
Grita ir Audrius Balašaičiai netoli Barzdų miestelio įkūrė pirmąjį mūsų rajone paukštyną, automatizuotą fermą pavyko įrengti su Europos Sąjungos parama, pastate laikoma apie 20 tūkst. vištų dedeklių. D. Pavalkio nuotr.
Turi savo tvarką
Paukštidės patalpos valomas du kartus per savaitę, todėl tvarte praktiškai nėra jokio kvapo. Šildymo čia nėra, patys paukščiai šilumos išskiria pakankamai. Kaip teks tvarkytis šiltu periodu, A. Balašaitis sako dar matysiąs. Jo žmona Grita šypsosi pasakodama, kad pirmosiomis dienomis Audrius ir šventes praleido paukštyne.
A. Balašaitis stebi paukščius, bando juos perprasti. Sako, kad kartais vištos išsigąsta menkiausio garso, pastebi, kad vištas prie ko nors įpratinti sunku, bet jos turi savo tvarką, netgi lesdamos.
„Paukščiai – kaip žmonės, buvo jauna višta, paskui prasidėjo paauglystė, nesižino, kas darosi. Dabar jos beveik suaugusios, tiesa, padėjo kiaušinį, tampa nerami, kol į vakarą nurimsta. O jų elgesį galima reguliuoti šviesos pagalba“, – pasakoja ūkininkas.
Vištos kiaušinius deda į specialias, raudonomis užuolaidėlėmis užtamsintas gūžtas, iš čia kiaušiniai patenka ant transporterio ir keliauja į rūšiavimo patalpą, kur dėliojami į dėklus. Čia jie ženklinami ir dėliojami į dėžutes. Kiaušiniai renkami ryte, per parą surenkama apie 18 tūkst., o per metus planuojama surinkti per 7 mln. kiaušinių.
Teiraujamės G. Balašaitienės, ar jų ūkyje auginamų vištų kiaušiniai yra kaimiški.
„Aišku, juk kiaušiniai iš kaimo... Ir patys juos maistui naudojame. Daug skanesni nei parduotuvėje pirkti. Daug mes į juos investuojam. Kokybė kiaušinio priklauso, jei višta laisvai vaikšto, negauna streso. Mūsų ūkyje auginamų vištų kiaušiniai yra antros kategorijos. Manau, žmonės turėtų žiūrėti, kokius kiaušinius perka“, – sako G. Balašaitienė.
Jai pritaria ir Audrius sakydamas, kad daugelis Europos šalių atsisako auginamų narvuose vištų kiaušinių prekybos, tokie kiaušiniai žymimi numeriu „3“.
Griežti reikalavimai
Balašaičiai neslepia: kuriant ūkį ir dabar nelengva įvykdyti visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, ūkininkai imasi visų biologinio saugumo reikalavimų paukštininkystės ūkyje. Pašnekovai apgailestavo, kad kol kas užsiimti mažmenine prekyba negali, todėl veža kiaušinius į kitą pakavimo centrą, o už produkcija, deja, gauna centus.
„Keista, kad paukščius atsivežti leido, o realizuoti kiaušinių laisvai negalime“, – neslėpė apmaudo ūkininkė.
Paukštininkyste užsiimantys Balašaičiai neslepia, kad mokosi su kiekviena diena, konsultuojasi su kitais paukštininkystės srities atstovais. 35-erių Gritos ir 38-erių Audriaus Balašaičių ūkyje darbuojasi dar trys žmonės.
Ši vištų dedeklių vada ūkyje gyvens 18 mėn., vėliau vištos bus keičiamos. Paukščių išmatos šiuo metu sandėliuojamos, vėliau bus išvežamos į laukus kaip organinė trąša.
Apie paukščių ūkio plėtrą Balašaičiai kalba atsargiai, sako, kad planus pakoregavo ir koronavirusas, be to, atėjus vasarai sumažėja kiaušinių pardavimo kainos.
Modernios fermos statybos užtruko metus, investicija į ūkį atsieis apie 1 mln. eurų, ES parama sudaro 30 proc., tačiau projektas dar nebaigtas įgyvendinti.
Praeitų metų gruodžio pradžioje Balašaičiai į naujas fermas parsivežė 20 tūkst. trijų mėnesių amžiaus Bovans Brown veislės vištų dedeklių.
Nuo fermų atidarymo praėjo trys mėnesiai, šiandien ūkyje viskas sustyguota. Balašaičiai tarpusavyje pasidaliję darbus, darniai dirba petys petin: Grita rūpinasi logistika, vyras Audrius – paukščių priežiūra, pašarais.
Pastate vištos laisvai juda, turi kraiko pasikapstyti, naktį tupi ant laktų. Trimis aukštais išdėstytose vištidėse praktiškai viskas yra automatizuota: pašaro ir vandens skirstymas, vėdinimas, šviesa, kiaušinių rinkimas. Vištos šeriamos po keturis kartus per dieną. Vakare, išjungus šviesas, paukščiai ramiai miega savo vietose. Anot G. Balašaitienės, paukščiams stengiamasi sukurti kuo natūralesnę aplinką.
„Matėm neeilinę lietuvišką žiemą, teko reguliuoti ventiliaciją, kad paukščiams būtų ne per šalta. Tiesa, parsivežus paukščius paukštidėje buvo šiokia tokia betvarkė, kol vištos adaptavosi ir surado savo padėtį šioje bendruomenėje...“ – šiandien šypsosi A. Balašaitis.
„Vienintelis minusas – vištos neišeina į lauką. Bet tam jau reikia kitų sąlygų, išėjimo angų. Paukščiai lesinami kokybiškais pašarais, natūraliai. Pašarai labai išbrango, todėl ateityje svarstom jų užsiauginti patys. Per dieną reikia beveik dviejų su puse tonos pašarų“, – pasakoja G. Balašaitienė.
Grita ir Audrius Balašaičiai netoli Barzdų miestelio įkūrė pirmąjį mūsų rajone paukštyną, automatizuotą fermą pavyko įrengti su Europos Sąjungos parama, pastate laikoma apie 20 tūkst. vištų dedeklių. D. Pavalkio nuotr.
Turi savo tvarką
Paukštidės patalpos valomas du kartus per savaitę, todėl tvarte praktiškai nėra jokio kvapo. Šildymo čia nėra, patys paukščiai šilumos išskiria pakankamai. Kaip teks tvarkytis šiltu periodu, A. Balašaitis sako dar matysiąs. Jo žmona Grita šypsosi pasakodama, kad pirmosiomis dienomis Audrius ir šventes praleido paukštyne.
A. Balašaitis stebi paukščius, bando juos perprasti. Sako, kad kartais vištos išsigąsta menkiausio garso, pastebi, kad vištas prie ko nors įpratinti sunku, bet jos turi savo tvarką, netgi lesdamos.
„Paukščiai – kaip žmonės, buvo jauna višta, paskui prasidėjo paauglystė, nesižino, kas darosi. Dabar jos beveik suaugusios, tiesa, padėjo kiaušinį, tampa nerami, kol į vakarą nurimsta. O jų elgesį galima reguliuoti šviesos pagalba“, – pasakoja ūkininkas.
Vištos kiaušinius deda į specialias, raudonomis užuolaidėlėmis užtamsintas gūžtas, iš čia kiaušiniai patenka ant transporterio ir keliauja į rūšiavimo patalpą, kur dėliojami į dėklus. Čia jie ženklinami ir dėliojami į dėžutes. Kiaušiniai renkami ryte, per parą surenkama apie 18 tūkst., o per metus planuojama surinkti per 7 mln. kiaušinių.
Teiraujamės G. Balašaitienės, ar jų ūkyje auginamų vištų kiaušiniai yra kaimiški.
„Aišku, juk kiaušiniai iš kaimo... Ir patys juos maistui naudojame. Daug skanesni nei parduotuvėje pirkti. Daug mes į juos investuojam. Kokybė kiaušinio priklauso, jei višta laisvai vaikšto, negauna streso. Mūsų ūkyje auginamų vištų kiaušiniai yra antros kategorijos. Manau, žmonės turėtų žiūrėti, kokius kiaušinius perka“, – sako G. Balašaitienė.
Jai pritaria ir Audrius sakydamas, kad daugelis Europos šalių atsisako auginamų narvuose vištų kiaušinių prekybos, tokie kiaušiniai žymimi numeriu „3“.
Griežti reikalavimai
Balašaičiai neslepia: kuriant ūkį ir dabar nelengva įvykdyti visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, ūkininkai imasi visų biologinio saugumo reikalavimų paukštininkystės ūkyje. Pašnekovai apgailestavo, kad kol kas užsiimti mažmenine prekyba negali, todėl veža kiaušinius į kitą pakavimo centrą, o už produkcija, deja, gauna centus.
„Keista, kad paukščius atsivežti leido, o realizuoti kiaušinių laisvai negalime“, – neslėpė apmaudo ūkininkė.
Paukštininkyste užsiimantys Balašaičiai neslepia, kad mokosi su kiekviena diena, konsultuojasi su kitais paukštininkystės srities atstovais. 35-erių Gritos ir 38-erių Audriaus Balašaičių ūkyje darbuojasi dar trys žmonės.
Ši vištų dedeklių vada ūkyje gyvens 18 mėn., vėliau vištos bus keičiamos. Paukščių išmatos šiuo metu sandėliuojamos, vėliau bus išvežamos į laukus kaip organinė trąša.
Apie paukščių ūkio plėtrą Balašaičiai kalba atsargiai, sako, kad planus pakoregavo ir koronavirusas, be to, atėjus vasarai sumažėja kiaušinių pardavimo kainos.
Dalė iš Griškabūdžio:
