Pasak savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės iki 2030 metų žemės ūkio sektoriui teks nemenki iššūkiai: Žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimas, mineralinių trąšų naudojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir kiti. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Savivaldybės Žemės, kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė pasidalino informacija apie praėjusių metų žemės ūkio veiklą mūsų rajone.
Daugiausia dirbamos žemės
„Žemdirbius nelepina gamta – tai vasaros sausros, tai rudens liūtys, tačiau praėję metai buvo gana neblogi. Tiesa, pernai nemažai nuostolių padarė gegužės mėnesį iškritęs sniegas, o vasarą buvo stipriai išguldyti javai“, – praėjusius metus apžvelgė I. Žemaitienė.
Didžiausią rajono verslo dalį sudaro žemės ūkio verslas. Jis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, gamtosauginiu požiūriu. Bendras rajono žemės plotas yra 145 tūkst. 337 ha, žemės ūkio naudmenos sudaro 68 proc. (98 tūkst. 796 ha), miškai – 33 tūkst. 218 ha, vandenys – 3 tūkst. 156 ha, kita žemė – 10 tūkst. 167 ha.
Anot I. Žemaitienės, melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams, nes pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje. Melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, deja, rajone šiandien jų nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Melioruotos žemės mūsų rajone yra beveik 92 tūkst. ha, paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimui įrengta 1 tūkst. 239 km magistralinių griovių, o kad geriau būtų galima pasiekti laukus, įrengta 1 tūkst. 540 pralaidų ir 60 tiltų.
Kaip informavo I. Žemaitienė, melioracijos statinių remontui kasmet gauname apie 321 tūkst. eurų tikslinių dotacijų, praeitais metais papildomai gauta dar 191 tūkst. eurų. Už šias lėšas buvo atliktas avarinių drenažo gedimų bei hidrotechninių statinių, griovių valymo bei jų melioracijos statinių, melioracijos statinių remontas.
„Buvo svarstoma skirti lėšų reguliuojamam drenažui įrengti, kurti kaupiamąjį fondą, tačiau kol kas liko tik pasvarstymai“, – pasakojo I. Žemaitienė.
Mažėja smulkių ūkių
Pasak I. Žemaitienės, ūkiai rajone pastebimai stambėja, žemės ūkio naudmenos naudojamos vis intensyviau, mažėja smulkių ūkių, ūkiai tampa konkurencingesni ir pelningesni.
„Sparčiai plečiasi didieji ūkiai, deklaruojantys per 500 ha, smulkesniems ūkiams tampa sudėtinga konkuruoti su stambiaisiais, dėl produkcijos pagaminimo kaštų, kainų ar žemės. Smulkieji ūkiai palaipsniui išstumiami iš rinkos, o tai didina bedarbių skaičių, emigraciją ar socialiai remtinų asmenų skaičių“, – sako I. Žemaitienė.
Rajone yra apie 1 tūkst. 900 žemdirbių, deklaruojančių nuo 1 iki 20 ha žemės. Praeitais metais mūsų rajono vidutinis ūkio dydis, pagal deklaravimo duomenis, buvo 39,50 ha, Lietuvoje vidutinis ūkio dydis 23,52 ha. Taigi mūsų rajone ūkiai, lyginti su Lietuvos vidurkiu, yra stambesni.
Populiariausi – žieminiai kviečiai
Pasak I. Žemaitienės, Šakių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausiai auginami žieminiai kviečiai, kurie sudaro beveik 50 proc. visų auginamų kultūrų, antroje vietoje žieminiai rapsai –16,71 proc.
„Todėl, suprastėjus sėjomainoms, auginant vienus ir tuos pačius augalus, derlingumui palaikyti reikia daugiau augalų apsaugos priemonių, trąšų. Ilgainiui dirvožemis nualinamas, augalai blogiau pasisavina maisto medžiagas, produkcija brangsta ir didėja aplinkos tarša. Todėl ūkininkai susidurs su iššūkiais įgyvendinant numatomą Europos Sąjungos žaliąjį kursą“, – įsitikinusi I. Žemaitienė.
Anot jos, kad neauginamos kitos kultūros, įtakos turi ir nepalankūs žemdirbiams ES ir Lietuvos sprendimai. Kai 2016 metais žirnius galėjome purkšti augalų apsaugos priemonėmis, rajone buvo auginama beveik 7 tūkst. ha, o 2020m. liko tik 987 hektarai. Jei 1999–2003 m. linų auginome 2–2, 5 tūkst. ha, tai pernai – vos 28 ha. Nuo 2017 m. rajone atsirado pluoštinės kanapės – jų užsėta 142 ha, pernai jau 560 ha, o Lietuvoje pasėta 5 tūkst. 284 ha.
Kaip akcentavo I. Žemaitienė, kultūrų derlingumas mūsų rajone, palyginus su respublika ir apskritimi, yra didesnis.
Didžiausią rajono verslo dalį sudaro žemės ūkio verslas. Jis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, gamtosauginiu požiūriu. Bendras rajono žemės plotas yra 145 tūkst. 337 ha, žemės ūkio naudmenos sudaro 68 proc. (98 tūkst. 796 ha), miškai – 33 tūkst. 218 ha, vandenys – 3 tūkst. 156 ha, kita žemė – 10 tūkst. 167 ha.
Anot I. Žemaitienės, melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams, nes pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje. Melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, deja, rajone šiandien jų nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Melioruotos žemės mūsų rajone yra beveik 92 tūkst. ha, paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimui įrengta 1 tūkst. 239 km magistralinių griovių, o kad geriau būtų galima pasiekti laukus, įrengta 1 tūkst. 540 pralaidų ir 60 tiltų.
Kaip informavo I. Žemaitienė, melioracijos statinių remontui kasmet gauname apie 321 tūkst. eurų tikslinių dotacijų, praeitais metais papildomai gauta dar 191 tūkst. eurų. Už šias lėšas buvo atliktas avarinių drenažo gedimų bei hidrotechninių statinių, griovių valymo bei jų melioracijos statinių, melioracijos statinių remontas.
„Buvo svarstoma skirti lėšų reguliuojamam drenažui įrengti, kurti kaupiamąjį fondą, tačiau kol kas liko tik pasvarstymai“, – pasakojo I. Žemaitienė.
Mažėja smulkių ūkių
Pasak I. Žemaitienės, ūkiai rajone pastebimai stambėja, žemės ūkio naudmenos naudojamos vis intensyviau, mažėja smulkių ūkių, ūkiai tampa konkurencingesni ir pelningesni.
„Sparčiai plečiasi didieji ūkiai, deklaruojantys per 500 ha, smulkesniems ūkiams tampa sudėtinga konkuruoti su stambiaisiais, dėl produkcijos pagaminimo kaštų, kainų ar žemės. Smulkieji ūkiai palaipsniui išstumiami iš rinkos, o tai didina bedarbių skaičių, emigraciją ar socialiai remtinų asmenų skaičių“, – sako I. Žemaitienė.
Rajone yra apie 1 tūkst. 900 žemdirbių, deklaruojančių nuo 1 iki 20 ha žemės. Praeitais metais mūsų rajono vidutinis ūkio dydis, pagal deklaravimo duomenis, buvo 39,50 ha, Lietuvoje vidutinis ūkio dydis 23,52 ha. Taigi mūsų rajone ūkiai, lyginti su Lietuvos vidurkiu, yra stambesni.
Populiariausi – žieminiai kviečiai
Pasak I. Žemaitienės, Šakių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausiai auginami žieminiai kviečiai, kurie sudaro beveik 50 proc. visų auginamų kultūrų, antroje vietoje žieminiai rapsai –16,71 proc.
„Todėl, suprastėjus sėjomainoms, auginant vienus ir tuos pačius augalus, derlingumui palaikyti reikia daugiau augalų apsaugos priemonių, trąšų. Ilgainiui dirvožemis nualinamas, augalai blogiau pasisavina maisto medžiagas, produkcija brangsta ir didėja aplinkos tarša. Todėl ūkininkai susidurs su iššūkiais įgyvendinant numatomą Europos Sąjungos žaliąjį kursą“, – įsitikinusi I. Žemaitienė.
Anot jos, kad neauginamos kitos kultūros, įtakos turi ir nepalankūs žemdirbiams ES ir Lietuvos sprendimai. Kai 2016 metais žirnius galėjome purkšti augalų apsaugos priemonėmis, rajone buvo auginama beveik 7 tūkst. ha, o 2020m. liko tik 987 hektarai. Jei 1999–2003 m. linų auginome 2–2, 5 tūkst. ha, tai pernai – vos 28 ha. Nuo 2017 m. rajone atsirado pluoštinės kanapės – jų užsėta 142 ha, pernai jau 560 ha, o Lietuvoje pasėta 5 tūkst. 284 ha.
Kaip akcentavo I. Žemaitienė, kultūrų derlingumas mūsų rajone, palyginus su respublika ir apskritimi, yra didesnis.
