Šeštadienį baigsis šildymo sezonas, o buitiniai vartotojai šilumos tiekėjams tebėra skolingi šimtus tūkstančių eurų. Su ilgamečiais skolininkais UAB „Šakių šilumos tinklai“ kovoja įvairiais būdais, o pernai ėmėsi ir drastiškų priemonių – pradėjo pardavinėti labiausiai įsiskolinusius butus iš varžytinių.

Centralizuoto šilumos tiekimo atjungti atskiriems butams nėra galimybės. Galbūt ši priežastis yra niša kai kuriems vartotojams ilgus metus nemokėti už šią paslaugą ją tiekiančiai įmonei. Tvirtinant praėjusių metų UAB „Šakių šilumos tinklai“ ataskaitą paaiškėjo, kad įsiskolinimai už šilumą iš kai kurių vartotojų nemažėja jau daug metų, o skolos tik kaupiasi, sumos didžiulės. Gruodžio mėnesį įmonė suskaičiavo, jog bendrai vartotojai bendrovei buvo skolingi 388 tūkst. eurų, tačiau į šią sumą įėjo ir einamojo mėnesio įmokos, kurių dalį vartotojai vėliau sumokėjo. Iki balandžio 1 d. vartotojų skola bendrovei siekė 230 tūkst. eurų, o skolingi buvo 322 vartotojai. Iš šios sumos beveik 6 tūkst. eurų bendrovei skolingos buvo 16-ka įmonių. Šiuo metu UAB „Šakių šilumos tinklai“ Šakių miesto (kartu su Lekėčiais ir Gelgaudiškiu) tiekia šilumą 1 tūkst. 858 butams.

„Yra keletas vartotojų, kurių skolos siekia dešimtis tūkstančių eurų, bet mes jau ėmėmės ir drastiškų veiksmų – trys butai parduoti iš varžytinių. Blogiausia, kada neina rasti šeimininko – nei telefonu, nei elektroniniu būdu neina susisiekti, išvykę kažkur užsienyje, o skolos tokių butų kaupiasi su kiekvienu šildymo sezonu. Kad bent jau toliau nesikauptų sumos, pernai nusprendėm tokius keturis butus parduoti iš varžytinių ir trys jau yra parduoti. Vienu atveju dar kol kas nepavyko, bet veiksmas dar nebaigtas“, – aiškino įmonės direktorius Raimondas Rauckis.

Parduoti iš varžytinių butus, anot direktoriaus, nėra taip paprasta, nes vyksta visa teisinių procesų virtinė – įmonei tenka samdyti advokatus, netgi raktininką, kad būtų galima įeiti į butus, kur reikia užfiksuoti ten esančią padėtį. Žinoma, tai daroma su teismo sprendimu, be to, pardavus butą reikia išsiskaičiuoti visas patirtas išlaidas. Pasak R. Rauckio, kai kurių butų skolų sumos siekia ir 5 tūkst., ir 7 tūkst. eurų, ir 9 tūkst. eurų, ir 10 tūkst. eurų. Tiesa, anot direktoriaus, šie butai anksčiau jau buvo perduoti antstoliams, bet nėra rezultatų, jeigu neina rasti atsakingų asmenų.

„Netgi pardavus butą, šilumininkų įmonė neatgauna visos skolos, nes paprastai tokiais atvejais tie vartotojai būna skolingi ir kitoms įstaigoms už vandenį, elektrą“, – sako direktorius.

Paklaustas, kokia nauda iš antstolių, direktorius sako, jog už pernai metus priteista ir įmonei sugrįžo 23 tūkst. eurų (su delspinigiais ir su žyminiu mokesčiu). Pasak direktoriaus, didžiulė problema – socialiniai būstai. Kaip vieną tokių skolininkų direktorius įvardija Šakių miesto Kęstučio gatvėje esantį 21-uoju numeriu pažymėtą daugiabutį.

„Sąlyginai naujos statybos namas, sukelti ten tie remtini gyventojai, bet už šildymą jie nemoka. Įsiskolinimas vien to namo siekia 14 tūkst. eurų. Kai kurių butų skolos siekia 2 ar 3 tūkst. eurų. Einam ir į teismus dėl šio namo, bet jeigu žmogus neturi pinigėlių, tai ir tie antstoliai mums nieko padėti negali, nors atskaičiuoja po tuo kelis eurus vėliau, bet suma būna jau didelė susikaupusi, o ir taip mokant ji vėl kaupiasi su kiekvienu sezonu“, – sako direktorius ir priduria, kad kitose savivaldybėse kai kurie šilumos tiekėjai su savivaldybe ir socialinių būstų gyventojais, prieš įleidžiant juos į tuos būstus, sudaro trišales sutartis, bet mūsų savivaldybėje tokia praktika dar nėra taikoma.

Pasak direktoriaus, tokiu atveju nuomininko skolas turėtų padengti buto savininkas. Dar vienas būdas išsireikalauti skolas – perduoti teismui ir reikalauti, kad pagal Civiliniame kodekse numatytą tvarką tą skolą apmokėtų savininkas.

„Tokios praktikos dar kol kas netaikome, bet panašu, kad teks. Įsikelia į tą butą ir gyvena, bet kad reikia mokėti už paslaugas – nesupranta. Yra atvejų, kai nepadaromas nė vienas mokėjimas per kelis metus šiuose būstuose. Tada atsakomybę kažkas vis tiek turi prisiimti“, – sako R. Rauckis.

Direktorius patikina, kad šilumininkai patys kalbėdami su skolininkais yra atviri pasiūlymams – leidžia gyventojams išsimokėti skolas dalimis, po truputį, kad tik sumos nesikauptų ir galų gale būtų atsiskaityta. Tačiau geranoriškumo iš žmonių nesulaukus, nuo tam tikros sumos duodami įspėjimai vartotojams dėl nemokėjimo, o nuo 400 eurų jau galima kreiptis į teismą.

„Tada prasideda žaidimas – viena byla, kita byla, paskui perduodama antstoliams, tie atskaito mažom sumelėm, per tą laiką vėl skola susikaupia. Ir taip daina be galo“, – apgailestauja direktorius.

R. Rauckis teigia, kad pastaraisiais metais vartotojų skolos po truputį jau mažėjo, bet pernai, palyginus su 2019 m., vartotojų įsiskolinimas padidėjo 6.2 proc. (22 tūkst. 550 eurų). Siekdama mažinti skolas, pernai dėl fizinių asmenų skolų į teismo instituciją įmonė kreipėsi 57 kartus, paduodama pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškinius. 2020m. iš gyventojų priteista suma su delspinigiais ir žyminiu mokesčiu siekia 26 tūkst. eurų, o per metus sumokėta 23 tūkst. eurų.