Dovydas Balčiūnas savo klientams šiltuoju metų sezonu siūlo jaukią aplinką lauke ir planuoja verslo plėtrą. D. Pavalkio nuotr.
Raminta MAJAUSKAITĖ
Jaunas verslininkas Dovydas Balčiūnas dar visai neseniai Šakiuose pradėjo gaminti sušius ir atidarė sušių vagonėlį, pavadinimu „EIK EIK SUSHI“. Kalbamės apie tolimesnius verslininko planus bei kaip sekasi miestelyje plėtoti greito maisto verslą.
Kaip kilo idėja įkurti savo verslą?
Minčių įkurti verslą turėjau jau seniai. Prieš kelerius metus su draugais dirbome Vilniuje, keliuose sušių restoranuose. Tekdavo daug dirbti, tačiau uždirbti pavykdavo mažai. Tada ir kilo pirmosios mintys, jog galbūt vertėtų pabandyti įkurti kažką savo.
Nuo ko viską pradėjote?
Iš pradžių mąsčiau tik apie festivalius ar įvairias miesto šventes, nusipirkau vagonėlį, su kuriuo būtų patogu keliauti, tačiau kai viskas dėl karantino užsidarė, reikėjo jį kažkur pastatyti, surasti nuolatinę vietą. Planavau įsirengti Šakių skvere, bet kilo nesklandumų, tikriausiai kažkam „vietos po saule“ buvo maža. Bet svarbiausia, jog gerai viskas einasi čia, kur esame dabar, nereikia net niekur tąsyti vagonėlio.
Ar seniai gaminate?
Labai mėgstu gaminti. Nuo keturiolikos gyvenu savarankiškai, tad dažnai teko gaminti maistą pačiam. Mokyti niekas nemokė, kaip sušius sukti. Jokių specialių kursų nelankiau. Vilniuje porą kartų parodė ir pastatė patį dirbti. Iš pradžių buvo sunku, bet greitai persilaužiau. Iš šono viskas atrodo labai paprasta, bet yra daug niuansų, ypač kol atrandi sukimo techniką.
Ar žadate plėstis?
Kitą mėnesį turėtų būti paruošta nauja priekaba, kuri pakeis senąją. Viskas dėl vietos trūkumo. Ši maža priekabėlė nepatogi, joje neina išspausti tokio gamybos greičio, kokio siekiame. Šiokiadieniais, kai užsakymų mažiau, – viskas gerai, tačiau savaitgaliais yra beveik neįmanoma. Žmonėms tenka ilgai laukti savo užsakymų.
O ką darysite su dabartiniu vagonėliu?
Dabartiniam vagonėliui esu suplanavęs naują vietą, ne Šakiuose. Tereikia papildyti komandą naujais žmonėmis ir statyti. Galbūt pavyks pasikviesti dirbti jaunimą, studentus, juos apmokyti – vis tiek pagrindinis darbas yra savaitgaliais. Naujoje vietoje taip pat planuoju prekiauti nuolatos, ne tik šiltuoju metų sezonu.
Bet jau prieš pradedant verslą turėjote savo klientų?
Taip, sukdavau sušius namuose. Gal apie pusę metų. Tai labai padėjo, nes atidaręs savo vagonėlį jau turėjau žmonių, klientų, kurie mėgo mano gaminamus sušius, mane pažinojo ir manimi pasitikėjo.
Ar sunku rasti gerų darbuotojų?
Šiuo metu mano darbuotojai yra artimi draugai. Žinoma, tai kartais turi ir minusų, nes nėra aiškių ribų, ko tik darbiniuose santykiuose tikriausiai nebūtų. Kai išsiplėsime, teks ieškoti daugiau žmonių, kai bus dvi priekabos. Pats dirbu tada, kada reikia išleisti darbuotojus, nes turiu ir kitų pareigų, reikia ne tik gaminti. Be to, noriu paskirstyti grafiką darbuotojams, kad jiems apsimokėtų.
Kokių naujienų šakiečiams dar žadate?
Galvoju apie interneto puslapį. Gal būtų visai patogu. Nežinau, kiek žmonės Šakiuose užsisakinėtų maistą internetu, kartais galvoju, jog gal dar ankstoka tokiam jaunam verslui... Kai bus nauja priekaba, žadu daugiau supažindinti šakiečius su mūsų darbu, su pačiu gamybos procesu, pavyzdžiui, pafilmuoti, kaip gaminame sušius.
Kodėl Šakiuose – dėl paklausos ar dėl savo krašto?
Dėl to, nes pats esu iš Šakių. Svarsčiau apie kitą vietą, bet man čia smagiausia, ypač kai turi patinkančią veiklą. Žinoma, užsiimu ir kitais dalykais, ne tik sušių sukimu, bet beveik viską investuoju į verslą – tiek laiką, tiek pinigus. Be to, šiuo metu kuriame ir šakiečių krepšinio komandą pavadinimu „EIK EIK SUSHI“, kuri dalyvaus krepšinio turnyruose, 3x3 čempionatuose. Ateityje planuojame ir tinklinio turnyrą. Pats turiu tam įrangos. Reikia tik daryti. Norisi, kad būtų daugiau veiklos Šakiuose. Tuo labiau, kad sušiai gali tapti ir prizais.
Sunkiau įkurti verslą ar jį išlaikyti?
Sudėtingiausia versle yra išlaikyti savo gerą vardą. Dėl to reikia daug dirbti, reikia gerbti klientą, saugoti savo komandą. Manau, kad pas mus kainos ir kokybės santykis yra labai geras, o tai padeda išsilaikyti.
Kokių sunkumų kyla?
Kai viskas nauja, tikrai būna daug streso. Norisi, kad viskas vyktų idealiai, pagal planą, nors ne visada taip pavyksta. Streso kiekvienoje virtuvėje yra. Aišku, ir klientų pasitaiko pačių įvairiausių, bet apskritai klientai Šakiuose yra kantrūs. Jie supratingi, savo užsakymus pateikia bent keletą valandų anksčiau, ne taip, kaip sostinėje, kur visi skuba lyg išprotėję.
Ar daug žinių reikia norint įkurti savo verslą?
Reikia žinių. Reikia pabūti virtuvėje. Svarbiausia suprasti, kaip viskas vyksta viduje – pats gamybos procesas, bendradarbiavimas su tiekėjais, darbas komandoje. Aišku, reikalinga ne tik patirtis, bet ir noras. Taip pat lėšos. Pats, kad įgyvendinčiau šią svajonę, buvau išvykęs ir užsienį padirbėti. O po to viską išmoksti bedarydamas. Pradžioje dažnai klysti, perki visus produktus iš vienos vietos, nes taip patogiau ir sukelia mažiau streso, po to atsirenki, su laiku atsiranda daugiau kontaktų, supranti, kaip viskas vyksta, skaičiuoji ir tariesi su tiekėjais.
Nuo ko viską pradėjote?
Iš pradžių mąsčiau tik apie festivalius ar įvairias miesto šventes, nusipirkau vagonėlį, su kuriuo būtų patogu keliauti, tačiau kai viskas dėl karantino užsidarė, reikėjo jį kažkur pastatyti, surasti nuolatinę vietą. Planavau įsirengti Šakių skvere, bet kilo nesklandumų, tikriausiai kažkam „vietos po saule“ buvo maža. Bet svarbiausia, jog gerai viskas einasi čia, kur esame dabar, nereikia net niekur tąsyti vagonėlio.
Ar seniai gaminate?
Labai mėgstu gaminti. Nuo keturiolikos gyvenu savarankiškai, tad dažnai teko gaminti maistą pačiam. Mokyti niekas nemokė, kaip sušius sukti. Jokių specialių kursų nelankiau. Vilniuje porą kartų parodė ir pastatė patį dirbti. Iš pradžių buvo sunku, bet greitai persilaužiau. Iš šono viskas atrodo labai paprasta, bet yra daug niuansų, ypač kol atrandi sukimo techniką.
Ar žadate plėstis?
Kitą mėnesį turėtų būti paruošta nauja priekaba, kuri pakeis senąją. Viskas dėl vietos trūkumo. Ši maža priekabėlė nepatogi, joje neina išspausti tokio gamybos greičio, kokio siekiame. Šiokiadieniais, kai užsakymų mažiau, – viskas gerai, tačiau savaitgaliais yra beveik neįmanoma. Žmonėms tenka ilgai laukti savo užsakymų.
O ką darysite su dabartiniu vagonėliu?
Dabartiniam vagonėliui esu suplanavęs naują vietą, ne Šakiuose. Tereikia papildyti komandą naujais žmonėmis ir statyti. Galbūt pavyks pasikviesti dirbti jaunimą, studentus, juos apmokyti – vis tiek pagrindinis darbas yra savaitgaliais. Naujoje vietoje taip pat planuoju prekiauti nuolatos, ne tik šiltuoju metų sezonu.
Bet jau prieš pradedant verslą turėjote savo klientų?
Taip, sukdavau sušius namuose. Gal apie pusę metų. Tai labai padėjo, nes atidaręs savo vagonėlį jau turėjau žmonių, klientų, kurie mėgo mano gaminamus sušius, mane pažinojo ir manimi pasitikėjo.
Ar sunku rasti gerų darbuotojų?
Šiuo metu mano darbuotojai yra artimi draugai. Žinoma, tai kartais turi ir minusų, nes nėra aiškių ribų, ko tik darbiniuose santykiuose tikriausiai nebūtų. Kai išsiplėsime, teks ieškoti daugiau žmonių, kai bus dvi priekabos. Pats dirbu tada, kada reikia išleisti darbuotojus, nes turiu ir kitų pareigų, reikia ne tik gaminti. Be to, noriu paskirstyti grafiką darbuotojams, kad jiems apsimokėtų.
Kokių naujienų šakiečiams dar žadate?
Galvoju apie interneto puslapį. Gal būtų visai patogu. Nežinau, kiek žmonės Šakiuose užsisakinėtų maistą internetu, kartais galvoju, jog gal dar ankstoka tokiam jaunam verslui... Kai bus nauja priekaba, žadu daugiau supažindinti šakiečius su mūsų darbu, su pačiu gamybos procesu, pavyzdžiui, pafilmuoti, kaip gaminame sušius.
Kodėl Šakiuose – dėl paklausos ar dėl savo krašto?
Dėl to, nes pats esu iš Šakių. Svarsčiau apie kitą vietą, bet man čia smagiausia, ypač kai turi patinkančią veiklą. Žinoma, užsiimu ir kitais dalykais, ne tik sušių sukimu, bet beveik viską investuoju į verslą – tiek laiką, tiek pinigus. Be to, šiuo metu kuriame ir šakiečių krepšinio komandą pavadinimu „EIK EIK SUSHI“, kuri dalyvaus krepšinio turnyruose, 3x3 čempionatuose. Ateityje planuojame ir tinklinio turnyrą. Pats turiu tam įrangos. Reikia tik daryti. Norisi, kad būtų daugiau veiklos Šakiuose. Tuo labiau, kad sušiai gali tapti ir prizais.
Sunkiau įkurti verslą ar jį išlaikyti?
Sudėtingiausia versle yra išlaikyti savo gerą vardą. Dėl to reikia daug dirbti, reikia gerbti klientą, saugoti savo komandą. Manau, kad pas mus kainos ir kokybės santykis yra labai geras, o tai padeda išsilaikyti.
Kokių sunkumų kyla?
Kai viskas nauja, tikrai būna daug streso. Norisi, kad viskas vyktų idealiai, pagal planą, nors ne visada taip pavyksta. Streso kiekvienoje virtuvėje yra. Aišku, ir klientų pasitaiko pačių įvairiausių, bet apskritai klientai Šakiuose yra kantrūs. Jie supratingi, savo užsakymus pateikia bent keletą valandų anksčiau, ne taip, kaip sostinėje, kur visi skuba lyg išprotėję.
Ar daug žinių reikia norint įkurti savo verslą?
Reikia žinių. Reikia pabūti virtuvėje. Svarbiausia suprasti, kaip viskas vyksta viduje – pats gamybos procesas, bendradarbiavimas su tiekėjais, darbas komandoje. Aišku, reikalinga ne tik patirtis, bet ir noras. Taip pat lėšos. Pats, kad įgyvendinčiau šią svajonę, buvau išvykęs ir užsienį padirbėti. O po to viską išmoksti bedarydamas. Pradžioje dažnai klysti, perki visus produktus iš vienos vietos, nes taip patogiau ir sukelia mažiau streso, po to atsirenki, su laiku atsiranda daugiau kontaktų, supranti, kaip viskas vyksta, skaičiuoji ir tariesi su tiekėjais.
Dalė iš Griškabūdžio:
