Sudargiškis Albertas Navarskas džiaugiasi sprendimu savo dirbamoje žemėje auginti medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostas, kuriose prieglobstį randa gyvūnai, paukščiai bei vabzdžiai. (L. Poškevičiūtės nuotr.)

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

 

Sudargiškį ūkininką Albertą Navarską kalbiname apie ūkyje auginamus medingųjų augalų ir daugiamečių žolių plotus ir apie tai, kaip vyras rūpinasi gyvūnų gerove, mat jo pievose prieglobstį randa danieliai, kiškiai, medingųjų augalų žiedus pamėgusios bitės. Be abejo, ūkininkas sėja ir javus, ypač svarbūs A. Navarskui rugiai.

Su ūkininku A. Navarsku susitinkame apsiniaukusį penktadienio rytą. Sudargiškis randa vos valandėlę, kad aprodytų apie 13-oje hektarų (iš beveik 100 ha ūkininko dirbamos žemės) vešinčius medingųjų augalų bei daugiamečių žolių plotus. Pašnekovas sako, kad prieš trejus metus nusprendė pasinaudoti ES parama ir savo dirbamą žemę papildė medingųjų augalų plotais, kurie tapo puikiu prieglobsčiu gyvūnams, augalus apdulkinantiems vabzdžiams, jauniklius perintiems paukščiams.

Pašnekovas pasakojo, kad medingųjų augalų mišinys būtinai turi susidėti iš trijų skirtingų augalų rūšių. Šiuo metu pievose auga liucerna, facelijos, rausvieji bei baltieji dobilai. Ūkininkui liko dar vieneri metai paramos įsipareigojimams įgyvendinti. Teiraujamės, kodėl sudargiškis nusprendė taip prisidėti prie gyvūnijos išsaugojimo.

„Mūsų krašte įsiveisė stirnų, danielių.Dirbant ariamąją žemę, po pjaunamąja nuolat papuola gyvūnai, o dabar jie turi kur pasislėpti. Pusę ploto privalu nupjauti birželį, o rugsėjį – visą likusį“,– pasakoja ūkininkas ir priduria, jog medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostoms nenaudoja jokių chemikalų ar trąšų.

Jis taip pat pasakojo, kad anksčiau pats bitininkavo, o dabar prie medingųjų augalų laukų kiti bitininkai laiko bites, juk pievose gausu žiedų su geriausiu nektaru.

Rugiams – išskirtinis dėmesys

A. Navarskas – aukštaitis, vyras šypsodamasis sako, kad į Suvalkiją jį atvedė panos, Sudarge apsigyveno su šeima. Baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę, vėliau darbavosi ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistu.

Pašnekovas prisimena ir ūkininkavimo pradžią: pardavęs žemę Kupiškio r., pirko Sudargo krašte, dalį jos nuomoja.

„Ūkininkauti pradėjau nuo rugių, parsivežiau iš mamos šešis maišus, tai senovinė veislė, kurios, deja, pavadinimo nežinau, varpos tokios aukštos. Rugius auginu ekologiškai. Mama visada kepė duoną Kupiškio krašte, nuo 1988 metų parsivežtus rugius ir auginučia, Sudarge. Rugių paklausa visuomet buvo, nes daug kas duoną ir tuomet kepė, taip pat ir Šakių krašte. Duonos kepėjos mielai rugius perka ir šiandien. Ne tik vietinės, bet ir kitų kraštų“, – pasakoja sudargiškis.

A. Navarskas augina virš šešių hektarų rugių. Ūkininkas sako, rugiai tikrai nėra pelninga kultūra, iš hektaro prikuliama apie 1,8 tonos. Šiųmetis rugių derlius, apie 15 tonų, jau aruode, A.Navarskas kasmet pasilieka sėklos, o likusius grūdus išgraibsto duonos kepėjai.

Senąją rugių veislę išsaugojęs A.Navarskas sako, kad greičiausiai nieko nėra lietuviškesnio už rugius. Savo pasėlių laukuose, padedamas sūnaus Nerijaus, ūkininkas augina žieminius ir vasarinius kviečius, miežius.
Negalime nepaklausti A. Navarsko apie šiųmetį derlių.

„Šešiasdešimt dviem tonom šiemet prikūliau mažiau, grūdai smulkūs, šie metai – tikri nederliaus metai. Lietaus visai nebuvo mūsų krašte. Be to, Sudargo krašte prastos žemės, jų našumas vos 28–29 balai“, – sako pašnekovas.

Kitais metais 70-metį švęsiantis A. Navarskas pokalbio pabaigoje atviras – aktyviai ūkininkauti jau neleidžia sveikata.Bet šiųmetis derlius jau beveik aruoduose ir ūkininkas vėl nuskuba ruoštis sėjai.