Katilių kaime (Griškabūdžio sen.) ūkininkaujančių brolių Andriaus ir Pauliaus Merčaičių laukuose baigiamas doroti česnakų bei svogūnų derlius. Kalbamės su ūkininkais apie tai, kodėl ėmėsi šių daržovių auginimo ir su kokiais česnakų ir svogūnų auginimo sunkumais susiduria.

 

Antradienį užsukę į Merčaičių sodybą Katilių kaime, su A. Merčaičiu susitinkame sandėlyje, kur pasitinka česnakų kvapas. Andrius su talkininkais česnakų gumbelius ruošia sėklai.

Jis augina žieminius česnakus, sėklai skirtos skiltelės laikomos dėžėse, o jau spalio pradžioje subirs į žemę. Skiltelių pasiruošti ūkininkas planuoja apie keturias tonas, česnakų plotą planuoja plėsti ir šiemet užsodinti virš trijų hektarų.

„Česnakai tokia daržovė, kuri reikalauja daug rankų darbo, tiesa, valymui yra skirti ir specialūs šepečiai“, – pasakoja ūkininkas.

Šiemet A. Merčaitis nuėmė pirmąjį česnakų derlių iš pernai rudenį užsodintų 2,2 ha. Teiraujamės, kaip kilo mintis auginti šias daržoves. Anot pašnekovo, pernai jis pasinaudojo parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Javų auginimas ar gyvuliai nedomino, todėl nusprendė pabandyti auginti česnakus. Andriui darbai ūkyje ne svetimi, jis su broliu Pauliumi nuo jaunystės darbavosi savo tėvelių Virginijos ir Vytauto Merčaičių, auginančių javus, ūkyje. Jauniausias brolis Kajus taip jau puikus pagalbininkas ūkyje. Pašnekovas rodo įsigytą česnakų nuėmimo kombainą, skiltelių atskyrimo bei rūšiavimo liniją, laistymo įrangą, akėtėles.

Tai koks gi šiųmetis česnakų derlius, teiraujamės. Pašnekovas sako, dar tiksliai nežinantis, kiek prikasė, bet tikisi, kad  iš hektaro pavyko nuimti apie šešias tonas gumbų. Andrius pripažįsta – česnakus auginti dar tik mokosi.

Paklaustas, ar sudėtinga šias daržoves prižiūrėti, A. Merčaitis pasakoja: „Peržiemojo česnakai gerai, sniego buvo daug, todėl  iššalimas negrėsė. Tiesa, kadangi žemė po sniegu nebuvo įšalusi, liko daugiau parazitų ir ligų. Pavasarį reikia dažnai purenti žemę, kad žolės neaugtų, su tom įsigytom aketėlėm, netgi rankom teko ravėti. Laisčiau pavasarį laukus gal du kartus.“

Andrius sako, kad česnakus iš laukų kasti pabaigė apie liepos 20 d., šiuo metu dėželėse česnakai džiovinami. Sandėlį taip pat teko statyti papildomai.

Anot ūkininko, realizuoti česnakus sekasi neblogai: „Apie dvi tonas jau išsivežė rauginimui, kiti – sėklai. Atvažiuoja ir pavieniai žmonės, perka po 5–10 kilogramų. Kilogramo kaina 2,5–3 eurai.“

Pašnekovas neslepia, česnakų verslas kol kas pelno nedavė, kadangi pernai jis pirko visą sėklą. Tikisi, kad šiemet pardavus produkciją atsipirks bent įsigyta sėkla. Jis sako, kad jei ne gauta parama, nebūtų ėmęsis auginti šios kultūros, nes česnakų auginimas reikalauja nemažų investicijų, rankų darbo, patirties. Be to, produkciją turi realizuoti iki Naujųjų metų, o norint išlaikyti per žiemą būtina turėti saugyklas.

„Tiekiant į prekybos centrus, reikia turėti tokį kiekį, kokį bet kuriuo metu prireikus galėtum pasiūlyti klientui“, – sakė A.Merčaitis.


Paulius Merčaitis sako, kad užauginti gerą derlių dar ne viskas, svarbu realizacija. Dideli svogūnai neturi paklausos, patys perkamiausi – vidutinio dydžio. (L. Poškevičiūtės nuotr.)

Paulius Merčaitis jau turi sukaupęs svogūnų auginimo patirties, juos augina jau ketvirtą sezoną, šiemet buvo pasodinęs 3,5 hektaro. Svogūnai ūkyje auginami ne iš sėklų, o iš sodinukų, kurie kasmet perkami.

Antradienį su Pauliumi susitinkame prie svogūnų vagų Katilių kaime, kadangi šiųmečio derliaus dar šiek tiek likę dirvoje. Nukasti svogūnų gumbai džiūsta lauke, tam ir antradienio oras buvo palankus. Teiraujamės, kaip per šios vasaros kaitrą sekėsi auginti daržoves.

„Šiemet buvo nestandartiniai metai. Svogūnai išgyveno šaltą pavasarį, todėl augimo procesas sulėtėjo. Koks bus realus šiųmetis derlius iš hektaro, sunku pasakyti, daržovės dar nesufasuotos, tikiuosi iš hektaro apie 20 tonų“, – svarstė pašnekovas.

Vyras pasakojo, kad svogūnams taip pat reikalinga sėjomaina, o auginti šias daržoves, nėra lengva, jo ūkis pusiau ekologiškas, todėl tenka riboti trąšų bei pesticidų naudojimą.

Paulius užsimena ir apie realizaciją. Užaugintą produkciją perka prieskonių, traškučių gamintojai.

„Su tokiu nedideliu kiekiu svogūnų pastovios rinkos neturėsi. Kol kas mano ūkyje svogūnai nesandėliuojami, realizuoti norėčiau iki spalio vidurio. Norint svogūnus išlaikyti iki pavasario reikalingos specialios saugyklos“, – tikina pašnekovas.

Smalsu, kodėl Paulius ėmėsi auginti svogūnus? Vyras pasakojo, kad mintis ūkininkauti atsirado, kai sužinojo, jog netoli Griškabūdžio nuomojami trys hektarai žemės.

„Pagalvojau, jei kiti gali dirbti, kodėl aš negaliu“, – sako ūkininkas.

Pagal išsilavinimą P. Merčaitis yra geoinformacinių technologijų specialistas, tačiau 2008–2009 metais, kai baigė mokslus, tokių specialistų nereikėjo.

Pašnekovas atskleidžia ir svogūnų kainas, sako, būta įvairių metų, už kilogramą pirkėjai mokėję ir 7, ir 14, ir 50 centų.

„Dažniausiai rinką padiktuoja lenkai. O galvojant apie ateities perspektyvas – viskas priklauso nuo to, kaip seksis, ir nuo galimybių. Gali būti ir tokių metų, kad produkcijos visai neužauginsi, manau, didžiausia problema šiai daržovei – lietaus perteklius“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad daržininkystė jam patinka, pernai augino burokėlių ir morkų, kurių ir šiemet pasėjęs 0,74 ha.