Girėnuose įsikūrę sulčių spaudėjai sako: šiemet obuolių sultis pradėjo spausti vėliau, nes vėluoja vaisių derlius, neslepia, kad teko kelti sulčių kainą, tačiau rajone ji vis tiek išlieka viena mažiausių. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Šiemet užderėjo gausus obuolių derlius, tačiau nukritę obuoliai šiuo metu beverčiai. Už krituolių kilogramą supirkėjai moka 4 ar 5 centus. Taigi maišas kainuoja apie du eurus, tiek pat, kiek kainuoja sulčių litras. Tad obuoliautojai neskuba nei jų rinkti, nei vežti į supirkimo punktus.
Tapo beverčiai
Šiais metais soduose užderėjo geras obuolių derlius. Deja, supirkimo kainos nedžiugina. Už kilogramą obuolių krituolių supirkėjai moka 4 ar 5 centus. Sultims skirti šakiečių surinkti krituoliai dabar keliauja į Vilkaviškį.
Marijampolės apskrityje bene vienintelė obuolius superka Vilkaviškyje įsikūrusi UAB „Vaiskona“, šiemet obuolių supirkimo sezoną pradėjo šiek tiek vėliau nei ankstesniais metais, nuo rugsėjo vidurio.
„Dėl aukštų energetikos kainų nežinojom, ar apskritai pradėti dirbti. Šiemet iš obuolių gaminam tik koncentruotas sultis. Kitą padalinį, kuriame gaminom džemus, įdarus, uždarėm“, – kalbėjo bendrovės vadovo pavaduotoja Indrė Flemingienė.
Anot jos, nepriklausomai, ar obuolių supirkimo kaina mažesnė, ar didesnė, žmonės obuolių paprasčiausiai nerenka. I. Flemingienė priduria, kad kainas nustato tikrai ne jie, o pasaulio rinkos ir pirmiausia didžiausia obuolių augintoja Lenkija.
„Gal žmonės aptingo obuolius rinkti... Kaip aš sakau, guli pinigėlis ant žemės. Reikia obuolius surinkti ir bus vienas, kitas euras. Sodų Lietuvoje dar tikrai yra, mes ir perkam obuolius daugiausiai iš obuolius auginančių ūkininkų“, – sakė pašnekovė.
Šakiuose jau kone trisdešimt metų obuolių supirkimu užsiima Rytis Sakalauskas. Savaitės pradžioje sutiktas obuolių supirkimo vietoje, V. Kudirkos gatvėje, į sunkvežimį krovė šiųmečius krituolius. Vyriškis atviravo: nors soduose šiemet obuoliai užderėjo gerai, tačiau gyventojai jų neskuba rinkti ir vežti į supirkimo punktą. To priežastis – mažos supirkimo kainos.
„Vaiskona“ apskritai kone mėnesį vėlavo supirkti obuolius. Anksčiau pradėdavo nuo rugpjūčio vidurio. Iš pradžių perdirbėjai pasiūlė vos tris centus, tai pirmuosius obuolius, pusantros tonos, į Vilkaviškį vežiau su automobiline priekaba, pirmą kartą gyvenime taip, nes niekas obuolių nerinko už tokią kainą“, – šypsosi Rytis.
R. Sakalausko nuomone, ir sodų rajone praktiškai nelikę. Anot pašnekovo, vienkiemiuose gyvenę žmonės išmirė, sodybos ir sodai paverčiami dirbamais laukais, o jauni žmonės sodybose sodina vos vieną kitą žemaūgę obelį, mat dažniausiai vaisius perka prekybos centruose.
„Būdavo anksčiau per dieną fūrą prikraudavom obuolių, tiek jų supirkdavom, per 30 tonų. Šiuo metu per savaitę išvežiau vos dvi mašinas, talpinančias po septynias tonas supirktų iš gyventojų obuolių, – sako Rytis. – Jau ir tų nuolatinių klientų, obuolių augintojų, pas kuriuos kasmet važiuodavau į įvairius rajono kaimus, neliko. Išmirė.“
R. Sakalauskas pasakojo, kad jis ne tik mūsų rajone, bet ir Jurbarko krašte liko kone vienas obuolių supirkėjas. Todėl ir kelis šimtus kilogramų obuolių važiuoja pasiimti ir į anapus Nemuno esančius miestelius. Kiti gyventojai obuolius atveža patys.
„Kiek obuolių supirkimo sezonas tęsis, sunku pasakyti, priklauso nuo „Vaiskonos“, gal pasakys, kad jau nereikia tų obuolių. Svarstau, kad greičiausiai obuolių supirkimu užsiimu paskutiniai metai. Manau, praėjo tie laikai, išmirė tie senukai, kurie į trilitrinius vakavo sultis. O jaunimas parduotuvėje abrikosų, nektarinų nusiperka“, – pesimizmo neslėpė R. Sakalauskas.
Obuolių supirkimu ir sulčių spaudimu ne vienerius metus verčiasi lukšiečiai Arūnas ir Laimutė Navikauskai. Šie pasakojo, kad dėl mažų kainų klientai į supirktuvę neskuba, nors šįmet pačių obuolių tikrai daugiau negu pernai. Rinkti obuolių, net jei supirkėjai patys atvyksta obuolių, kol kas žmonės taip pat nenori. Ar obuolių supirkimo kaina kils, pašnekovai negali atsakyti.
Reiktų nepamiršti, kad obuoliai – itin naudingi sveikatai dėl turtingos maistinės vertės, net vienas obuolys per dieną sumažina insulto galimybę, be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo.
Vėlyvas sezonas
Darbus jau pradėjo ir mūsų rajono sulčių spaudėjai. Po prasto pernykščio sezono šie tikisi, kad šį rudenį darbo bus daugiau. Sulčių spaudėjai neslepia – už pakuotę išspaustų sulčių teks mokėti 20–30 centų daugiau nei pernai.
Girėnuose įsikūrusios sulčių spaudyklos savininkė Nijolė Šalonikienė pasakojo, kad šiemet sultis pradėjo spausti vėliau, nes vėluoja vaisių derlius.
„Dviem, trimis savaitėmis vėlavo obuolių sulčių spaudimo sezonas. Sulčių kaina pakilo nežymiai. Be abejo, ne tiek, kiek pakilo energijos kainos“, – sako verslininkė.
Girėniškiai siūlo ir vietoje įsigyti šviežių sulčių mikso bei priduria, kad visgi tikėjosi geresnio sezono.
„Obelys gausiai dera kas antri metai. Be abejo, obuolių kokybei ir gausai įtakos turėjo ir sausra. O mūsų klientai yra vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės“, – atskleidžia N. Šalonikienė.
Lukšiuose įsikūrusios sulčių spaudyklos savininkė L. Navikauskienė pasakojo, kad šiomis dienomis plūstelėjo klientų, norinčių išsispausti vaisių ir daržovių sulčių. Spaudykloje sultys pakuojamos į 1,5 l, 3 l ir 5 l talpos pakuotes. Lukšietė pasakojo, kad vis dar mėgstami kelių rūšių vaisių ar uogų sulčių deriniai, žmonės mėgsta obuolių sultis pagardinti morkomis, moliūgais, kriaušėmis, vynuogėmis.
„Šiemet buvo naujovė, žmogus panoro obuolių sultis maišyti su salierais bei morkomis. Tikrai labai skanus derinys. Jautėsi toks ypatingas saliero skonis“, – pasakoja L. Navikauskienė bei priduria, kad vieni klientai atsiveža maišą, kiti – keliolika maišų.
Norintiems pasilepinti įvairesniais skoniais sulčių spaudėjai visgi pataria maišyti ne daugiau kaip tris produktus, obuolių sultys turi sudaryti 70 proc. mišinio. Į kompaniją obuolių sultims netinka arbūzas, tada sultys greitai surūgsta. Burokėliai suteikia specifinį skonį, bet žmonės šias sultis vartoja kaip vaistą, sveikatos pastiprinimui. Stiklinė obuolių sulčių per dieną – puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, mažinanti cholesterolio kiekį.
Marijampolės apskrityje bene vienintelė obuolius superka Vilkaviškyje įsikūrusi UAB „Vaiskona“, šiemet obuolių supirkimo sezoną pradėjo šiek tiek vėliau nei ankstesniais metais, nuo rugsėjo vidurio.
„Dėl aukštų energetikos kainų nežinojom, ar apskritai pradėti dirbti. Šiemet iš obuolių gaminam tik koncentruotas sultis. Kitą padalinį, kuriame gaminom džemus, įdarus, uždarėm“, – kalbėjo bendrovės vadovo pavaduotoja Indrė Flemingienė.
Anot jos, nepriklausomai, ar obuolių supirkimo kaina mažesnė, ar didesnė, žmonės obuolių paprasčiausiai nerenka. I. Flemingienė priduria, kad kainas nustato tikrai ne jie, o pasaulio rinkos ir pirmiausia didžiausia obuolių augintoja Lenkija.
„Gal žmonės aptingo obuolius rinkti... Kaip aš sakau, guli pinigėlis ant žemės. Reikia obuolius surinkti ir bus vienas, kitas euras. Sodų Lietuvoje dar tikrai yra, mes ir perkam obuolius daugiausiai iš obuolius auginančių ūkininkų“, – sakė pašnekovė.
Šakiuose jau kone trisdešimt metų obuolių supirkimu užsiima Rytis Sakalauskas. Savaitės pradžioje sutiktas obuolių supirkimo vietoje, V. Kudirkos gatvėje, į sunkvežimį krovė šiųmečius krituolius. Vyriškis atviravo: nors soduose šiemet obuoliai užderėjo gerai, tačiau gyventojai jų neskuba rinkti ir vežti į supirkimo punktą. To priežastis – mažos supirkimo kainos.
„Vaiskona“ apskritai kone mėnesį vėlavo supirkti obuolius. Anksčiau pradėdavo nuo rugpjūčio vidurio. Iš pradžių perdirbėjai pasiūlė vos tris centus, tai pirmuosius obuolius, pusantros tonos, į Vilkaviškį vežiau su automobiline priekaba, pirmą kartą gyvenime taip, nes niekas obuolių nerinko už tokią kainą“, – šypsosi Rytis.
R. Sakalausko nuomone, ir sodų rajone praktiškai nelikę. Anot pašnekovo, vienkiemiuose gyvenę žmonės išmirė, sodybos ir sodai paverčiami dirbamais laukais, o jauni žmonės sodybose sodina vos vieną kitą žemaūgę obelį, mat dažniausiai vaisius perka prekybos centruose.
„Būdavo anksčiau per dieną fūrą prikraudavom obuolių, tiek jų supirkdavom, per 30 tonų. Šiuo metu per savaitę išvežiau vos dvi mašinas, talpinančias po septynias tonas supirktų iš gyventojų obuolių, – sako Rytis. – Jau ir tų nuolatinių klientų, obuolių augintojų, pas kuriuos kasmet važiuodavau į įvairius rajono kaimus, neliko. Išmirė.“
R. Sakalauskas pasakojo, kad jis ne tik mūsų rajone, bet ir Jurbarko krašte liko kone vienas obuolių supirkėjas. Todėl ir kelis šimtus kilogramų obuolių važiuoja pasiimti ir į anapus Nemuno esančius miestelius. Kiti gyventojai obuolius atveža patys.
„Kiek obuolių supirkimo sezonas tęsis, sunku pasakyti, priklauso nuo „Vaiskonos“, gal pasakys, kad jau nereikia tų obuolių. Svarstau, kad greičiausiai obuolių supirkimu užsiimu paskutiniai metai. Manau, praėjo tie laikai, išmirė tie senukai, kurie į trilitrinius vakavo sultis. O jaunimas parduotuvėje abrikosų, nektarinų nusiperka“, – pesimizmo neslėpė R. Sakalauskas.
Obuolių supirkimu ir sulčių spaudimu ne vienerius metus verčiasi lukšiečiai Arūnas ir Laimutė Navikauskai. Šie pasakojo, kad dėl mažų kainų klientai į supirktuvę neskuba, nors šįmet pačių obuolių tikrai daugiau negu pernai. Rinkti obuolių, net jei supirkėjai patys atvyksta obuolių, kol kas žmonės taip pat nenori. Ar obuolių supirkimo kaina kils, pašnekovai negali atsakyti.
Reiktų nepamiršti, kad obuoliai – itin naudingi sveikatai dėl turtingos maistinės vertės, net vienas obuolys per dieną sumažina insulto galimybę, be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo.
Vėlyvas sezonas
Darbus jau pradėjo ir mūsų rajono sulčių spaudėjai. Po prasto pernykščio sezono šie tikisi, kad šį rudenį darbo bus daugiau. Sulčių spaudėjai neslepia – už pakuotę išspaustų sulčių teks mokėti 20–30 centų daugiau nei pernai.
Girėnuose įsikūrusios sulčių spaudyklos savininkė Nijolė Šalonikienė pasakojo, kad šiemet sultis pradėjo spausti vėliau, nes vėluoja vaisių derlius.
„Dviem, trimis savaitėmis vėlavo obuolių sulčių spaudimo sezonas. Sulčių kaina pakilo nežymiai. Be abejo, ne tiek, kiek pakilo energijos kainos“, – sako verslininkė.
Girėniškiai siūlo ir vietoje įsigyti šviežių sulčių mikso bei priduria, kad visgi tikėjosi geresnio sezono.
„Obelys gausiai dera kas antri metai. Be abejo, obuolių kokybei ir gausai įtakos turėjo ir sausra. O mūsų klientai yra vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės“, – atskleidžia N. Šalonikienė.
Lukšiuose įsikūrusios sulčių spaudyklos savininkė L. Navikauskienė pasakojo, kad šiomis dienomis plūstelėjo klientų, norinčių išsispausti vaisių ir daržovių sulčių. Spaudykloje sultys pakuojamos į 1,5 l, 3 l ir 5 l talpos pakuotes. Lukšietė pasakojo, kad vis dar mėgstami kelių rūšių vaisių ar uogų sulčių deriniai, žmonės mėgsta obuolių sultis pagardinti morkomis, moliūgais, kriaušėmis, vynuogėmis.
„Šiemet buvo naujovė, žmogus panoro obuolių sultis maišyti su salierais bei morkomis. Tikrai labai skanus derinys. Jautėsi toks ypatingas saliero skonis“, – pasakoja L. Navikauskienė bei priduria, kad vieni klientai atsiveža maišą, kiti – keliolika maišų.
Norintiems pasilepinti įvairesniais skoniais sulčių spaudėjai visgi pataria maišyti ne daugiau kaip tris produktus, obuolių sultys turi sudaryti 70 proc. mišinio. Į kompaniją obuolių sultims netinka arbūzas, tada sultys greitai surūgsta. Burokėliai suteikia specifinį skonį, bet žmonės šias sultis vartoja kaip vaistą, sveikatos pastiprinimui. Stiklinė obuolių sulčių per dieną – puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, mažinanti cholesterolio kiekį.
Rimas iš Gelgaudiškio:
