Nors vyksta intensyvus cukrinių runkelių nuėmimo ir perdirbimo sezonas, perdirbėjai susitinka su cukrinių runkelių augintojais aptarti auginimo sąlygų bei paraginti žemdirbius vėl imtis auginti šią kultūrą. Toks susitikimas neseniai vyko tarp AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ atstovų ir Suvalkijos cukrinių runkelių augintojų.

Susitikimo pradžioje mūsų rajono cukrinių runkelių augintojas, Žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis neslėpė, kad daugiau į susitikimą su fabriko atstovais žemdirbių neatvyko dar ir todėl, kad laukuose vis dar darbymetis.

„Kad mūsų čia atvyko tiek mažai, ką tai pasako? Kad runkeliai žemdirbiams nelabai įdomūs... Šį susitikimą labiau inicijavo Kėdainių cukraus fabriko vadovas, kuris nori išgirsti iš mūsų pačių, kodėl visai neblizgančiom akim mes čia sėdim, kai kalbama apie cukrinių runkelių auginimą“, – kalbėjo J. Valaitis.

Pasak susitikime dalyvavusio AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Sauliaus Mozerio, šio susitikimo tikslas – pasidalinti nūdienos informacija tiek apie besikeičiančią situaciją cukraus rinkoje, tiek apie naujoves fabrike.

„Rinkoje cukraus kainos yra aukštos, todėl galime padidinti ir cukrinių runkelių supirkimo kainas. Turime atnaujintą laboratoriją, dėl atliktų investicijų gerėja ir fabriko našumas. Pakilusios energetikos kainos, be abejo, smogė gamybos kaštams, todėl ieškome būdų, kad kuo daugiau energijos fabrikas pasigamintų pats. Jūs kaip augintojai galite sakyti, kad tai jums svarbu, nesvarbu, tačiau kuo mes konkurencingiau dirbam, tuo esam stipresni, lyginant su konkurentais, ir galime mokėti aukštesnes kainas už cukrinius runkelius, – pokalbį pradėjo S. Mozeris. – Neslepiu, šiandien mes siekiame susigrąžinti cukrinių runkelių augintojų tikėjimą.“

S. Mozeris akcentavo, kad visiems augintojams nori sudaryti vienodai konkurencingas sąlygas. Jei anksčiau fabrikas transporto kaštus kompensuodavo iki 80 km, dabar kompensuojama jau 100 proc.

„Sumažinome bazinio cukringumo normą nuo 17 proc. iki 16 proc., tai lems, kad runkeliai ateinančiais metais bus brangesni. Svarstom, kad galime pavasarį sumokėti kažkokią avanso dalį. Dažnai pavasarį trūksta žemdirbiams apyvartinių lėšų. Tol, kol aš dirbsiu šitoje pozicijoje, dėsiu visas pastangas, kad visiems augintojams būtų sudarytos vienodos sąlygas, – kalbėjo V. Mozeris. – Tikimės pritraukti naujų augintojų, nes siūlome tikrai palankias sąlygas ir kainas auginti cukrinius runkelius.“

Savo lūkesčius išsakė ir rajono cukrinių runkelių augintojai. Anot Antano Blockio, apsisprendimą, ar auginti šią kultūrą ir ar rinktis artimesnį Marijampolės cukraus fabriką, lemia produkcijos supirkimo kainos.

„Kai tiek pabrango grūdai, tai runkeliai pasidarė ant ribos. Žmonės turi būti suinteresuoti pamatyti, kad runkelius vėl taps pelninga auginti. Grūdus augino, nukūlė ir vargo neturi, ir važiuoja sau atostogauti spalio pabaigoje, – svarstė ūkininkas. – Ir dar. Runkeliai auginti yra rizikinga kultūra. Jei blogos sąlygos, iškart minuse sėdi.“

Su tokiu pasakymu nenorėjo sutikti Kėdainių fabriko vadovas akcentuodamas, kad nereiktų „užmigti ant didelės grūdų kainos“. Anot jo, rinkoje ji gali staiga kristi, kai visi ims auginti javus.

„Kaip auginti runkelius, kuomet tokios trąšų kainos? Kai jų pildavom pakankamai, buvom pasiekę ir aukštus derlius“, – problemą kėlė Sparvinių kaime (Griškabūdžio sen.) ūkininkaujantis Algimantas Venslovaitis. Jam fabriko atstovas atsakė, kad trąšų kainos dabar stabilizavosi ir tikimasi, kad jos neaugs, o gal ir sumažės.

„Mes, mažesni ūkiai, jau baigiam išnykti. Viskas stambėja. Įdomi tik mūsų žemė. Be to, nėra atžalų, kas perims ūkininkavimą“, – kalbėjo ūkininkas.

„Pasitikėjimą taip greitai neina atgauti. Ar prisiimtų fabrikas dalį rizikos, jeigu neužauga runkeliai arba jų neina rudenį nuimti?“ – teiravosi vienos žemdirbiškos įmonės atstovas Egidijus Kudirka.

„Kame tas nepasitikėjimas? Ar mes apgavom jus, nesumokėjom už produkciją. Esam stabili, ekonomiškai stipri kompanija, manau, tai mūsų privalumas. O dėl rizikos prisiėmimo, yra tokių pasvarstymų“, – situaciją komentavo fabriko vadovas.

Anot A. Blockio, įtakos atsisakyti auginti cukrinius runkelius turėjo ir tai, kad Marijampolės cukraus fabrikas nebuvo stabilus, todėl ir jis, ir kiti ūkininkai nesiėmė šios kultūros auginti didesniuose plotuose.

„Kai Marijampolės fabriką perėmė „Žvalguva“, pastaraisiais metais ir pinigus gaunam laiku, arčiau vežimas, kaina buvo geresnė. Jei su Marijampole suderėjom 46 eurus už toną, gausim panašiai tą patį, ką ir Kėdainiai siūlot. Tai kodėl mes turim vežti produkciją į jūsų fabriką?“ – svarstė A. Blockis.

Anot J. Valaičio, Lietuvoje nėra ir runkelių iš laukų išvežimo sąlygų, žemdirbiams tikras galvos skausmas, kuomet reikia derlių iš laukų išvežti, patys žemdirbiai turi greiderius ir kelius valosi.

„Mes nepriversime žmonių auginti cukrinių runkelių. Kviečiame tik kolegoms ūkininkams skleisti žinią – auginti cukrinius runkelius. Galime kalbėtis tik ekonomikos kalba. Šiandien kainos yra konkurencingos –  44–45 eurai už toną 16 proc. bazinio cukringumo runkelių. Didelė tikimybė, kad dar padidės...“ – žadėjo S. Mozeris. – Suvalkijoje potencialūs cukrinių runkelių augintojai augina apie 2,5 tūkst. ha. Fabriko poreikis yra apie 11 tūkstančių. Ne paslaptis, kad kalbamės ir su Latvijos augintojais.“

Visgi rajono ūkininkai, reziumuodami pokalbį su fabriko atstovais, akcentavo, jog galbūt ir atsiras daugiau augintojų ir cukrinių saldžiųjų šaknų plotai didės tik dar šiek tiek padidinus kainą.