Pirmadienį gausiai susirinkusiems ūkininkams viešai prisistatė neseniai įsikūrusi Šakių rajono ūkininkų sąjunga, kurios vairas patikėtas sintautiškiui ūkininkui Ignui Duobai bei šešiems valdybos nariams. Susirinkimo metu žemdirbiškų organizacijų veikla bei patirtimi pasidalino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, vicepirmininkas Ignas Hofmanas, Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, kurie aktyviai veiklai skatino į organizaciją burtis kuo daugiau zanavykų krašto žemdirbių.

Susirinkimą pradėjęs vienas iš Šakių rajono ūkininkų sąjungos įkūrimo iniciatorių kiduliškis Darius Ufartas pirmiausiai pakvietė žodį tarti naujai išrinktą rajono merą Raimondą Januševičių, kuris žadėjo atsižvelgti į žemdirbių problemas, lūkesčius bei viltis, tikino, kad jo kabineto durys bus žemdirbiams visad atviros.

„Džiaugiuosi, kad mes kartu su nauja Šakių rajono ūkininkų sąjunga pradedame ne nuo naujo lapo, bet naujos knygos“, – kalbėjo R. Januševičius.

D. Ufartas dėkodamas visiems, kurie patikėjo jų užmoju rajone įkurti žemdirbius vienijančią organizaciją, akcentavo, kad tik kartu būdami ūkininkai gali ir turi kurti savo ateitį, nes judant žaliąja kryptimi, ūkininkų laukia nemenki iššūkiai.

„Manau, mums, ūkininkams, ateityje reikės kovoti dėl kiekvieno savo dirbamos žemės centimetro. Jau dabar atsivertę žemėlapį matysite aplinkos apsaugos ministro paskelbtas zonas, kuriose numatyti apribojimai, juostas, kuriose nebus galima jokia agrarinė veikla“, – kalbėjo D. Ufartas.

Į rankas paėmęs mikrofoną naujai įkurtos Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Duoba teigė, kad yra nepatenkintas šiandienine situacija žemės ūkio politikoje, kad, jo nuomone, iki šiol tinkamai neatstovaujama žemdirbių interesams tiek savivaldos, tiek Lietuvos mastu.

„Matau, kiek šiandien čia daug jūsų susirinko, tad tikiu, kad jums taip pat tai rūpi. Bet, manau, vien tik susirūpinti negana, reikia imti ir daryti. Štai Suvalkijos nacionalinio parko steigimo pavyzdys:  jeigu ne ūkininkų, gyventojų pasipriešinimas, parkas būtų it buldozeriu prastumtas per ūkininkų žemes, – kalbėjo I. Duoba. – Mes, ūkininkų sąjungos steigimo rajone iniciatoriai, esame tik maža saujelė, tačiau jeigu apsijungtume visa rajono ūkininkų bendruomenė į sąjungą, mus išgirstų ir įsiklausytų visi labiau. Galėtume daryti įtaką sprendimų priėmimui žemės ūkio sektoriuje. Todėl manau, kad veikiančios ir gyvuojančios ūkininkų sąjungos rajone mums gyvybiškai reikia.“

I. Duoba priminė, kad ligšiolinė Šakių ūkininkų sąjunga buvo neveikli, ilgainiui jos kaip ir neliko, o kita organizacija yra Žemės ūkio rūmų narė.

Tad D. Ufarto teigimu, šakiečiams reiktų taip pat tapti kurios nors skėtinės žemdirbių organizacijos dalimi, o kad padėtų apsispęsti kurios, pakvietė patirtimi pasidalinti Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininką Martyną Puidoką, kuris prisipažino, kad aktyviai pasisako žemės ūkio klausimais ir savo nuomonę reiškia ne tik spaudoje bei socialiniuose tinkluose, yra suorganizavęs ne vieną žemdirbių protesto akciją.

„Kiek kiekvienas toje sąjungoje būsime aktyvūs, tiek ta organizacija bus gyvybinga. Būdami apsijungę organizacijoje Kelmėje, mes, ūkininkai, tapome matomi ir savivalda, priimdama kažkokius sprendimus, jau įsiklauso į mūsų nuomonę. Kaip pavyzdys – Kelmėje įrengiant saugumo saleles ar tvirtinant žemės mokestį“, – pasakojo svečias bei paragino šakiečius tapti Lietuvos ūkininkų sąjungos nariais.

Į susitikimą atvykęs šios organizacijos vadovas R. Juknevičius akcentavo, kad šakiečiams organizacijos pirmiausiai reikia, kad patys ūkininkai būtų kaip bendruomenė.

„Kad jūs viduje diskutuotumėte, nutartumėte, ko jums labiausiai reikia, rastumėte strategiją, kokiu būdu to sieksite“, – linkėjo R. Juknevičius.

Anot jo, LŪS dirba du etatiniai darbuotojai, pats pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais, nariai – rajonų ūkininkų sąjungos.

„Šiandien galvojat, kaip reiks išgyventi. Čia, manau, ir yra ta pasekmė, kad labai ilgai sėdėjom ant sofos ir žiūrėjom, kaip kažkas bando ginti ūkininkų interesus. Jei generolai neturi armijos... Jūs reikalingi ir tam, kad parodytume, kad mūsų yra daug ir mus turi išgirsti formuojant tą žemės ūkio politiką“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Salėje susirinkusiems rajono ūkininkams rūpėjo ir itin svarbus klausimas – rajono organizacijai tapus LŪS nare, tektų mokėti nario mokestį. Kaip informavo R. Juknevičius, nario mokestis skaičiuojamas nuo deklaruojamo ūkininkų žemės ploto, trys centai už hektarą, atmetus Žemės ūkio bendrovių  (Šakių r. dirbama apie 100 tūkst. ha –  red. pastaba).

Beje, kitas svečias – LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas – negailėjo kritikos Žemės ūkio rūmams, tvirtindamas, jog „ta organizacija gauna finansavimą – 360 tūkst. eurų iš nacionalinio biudžeto ir jie nuolat uoliai pataikauja valdžiai, nuolat pritaria jos sprendimams. Tai nėra savivalda“.

Po svečių pasisakymų ūkininkas Vidmantas Muraška naujai įkurtos Šakių rajono ūkininkų sąjungos iniciatorių prašė paviešinti organizacijos struktūrą, pagarsinti įstatus. Kaip informavo I. Duoba, valdyboje trejus metus be jo darbuosis ūkininkai Mindaugas Martinaitis, Algimantas Bublaitis, Povilas Preikša, Darius Bilskis, Vytautas Mažeika ir Marius Dubickas, o įstatai yra parengti pagal asociacijų įstatymą, kaip pavyzdžiu pasiremta Mažeikių r. ūkininkų sąjungos naujausiais įstatais. Anot I. Duobos, sąjunga turi paramos gavėjo statusą, tad yra galimybė jos biudžetą papildyti ir iš 1,2 proc. GPM paramos.

Pasisakymų būta ir daugiau: teirautasi, kodėl nebuvo gaivinama ankstesnė organizacija, kas nutiktų, jei ši atsikurtų. Kaip teigė D. Ufartas ir I. Duoba, naują organizaciją įkurti buvo lengviau nei juridiškai atgaivinti senąją. Sudargietis ūkininkas Albertas Navarskas pasigedo Šakiuose rengiamo „Metų ūkio“ konkurso.

Jau po susirinkimo ne tik jauni, bet ir ilgametės patirties turintys rajono ūkininkai jungėsi prie naujosios organizacijos, sutarta ir dėl stojimo bei nario mokesčio.