Lietuvoje rengiama nauja žemės mokesčio skaičiavimo metodika, pagal kurią žemės mokestis būtų skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės remiantis žemės verčių žemėlapiais, ūkininkams kelia nerimą.

Palyginus vidutines žemės rinkos vertes su "nominaliomis", matyti, kad teritorijose prie didžiųjų miestų žemės vertės stipriai skiriasi. Kauno apylinkėse vidutinė rinkos vertė yra apie 13 kartų didesnė už "nominaliąją", prie Panevėžio - apie 16 kartų, Vilniaus ir Klaipėdos - net 20 kartų.

Kadangi žemės sklypo vertė atskiruose Lietuvos regionuose yra skirtinga, iškyla grėsmė, kad žemės ūkio veiklos subjektams, ūkininkaujantiems arti didžiųjų šalies miestų, žemės mokestis gali žymiai pakilti. Žemdirbiai baiminasi, kad taip bus sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos ir atskiruose šalies regionuose bus stabdoma ūkių plėtra bei veikla.

 
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Geodezijos ir kartografijos departamento direktoriaus Sauliaus Urbano, šiuo metu žemės mokestis mokamas pagal žemės vertę, apskaičiuotą vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, kitaip dar vadinamą "nominalią" vertę.

"Tokia metodika buvo naudojama žemės nuosavybei atkurti, kai skaičiuojama teoriškai, kiek žemė vienoje ar kitoje vietoje gali kainuoti pagal iš jos pagaminamą produkcijos kiekį. 2008 metais pakeitus valstybinės žemės nuomos apskaičiavimo tvarką, liko vienintelis žemės mokestis, kuris vis dar skaičiuojamas ne nuo tikrosios žemės rinkos vertės", - aiškina S. Urbanas.

Siekiant išvengti žemės mokesčio padidėjimo dėl verčių skirtumo, mokesčio keitimo tvarką rengusi darbo grupė siūlo žemės mokestį skaičiuoti ne fiksuotu 1,5 proc. tarifu, bet taikyti kintamą vertės tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. (priklausomai nuo konkrečios vietovės verčių skirtumų, tarifo reguliavimą patikint savivaldybėms) ir pritaikant žemės ūkio paskirties žemės mokestį mažinantį koeficientą (0,35 proc.). Pereinamuoju laikotarpiu numatyta taikyti ir kompensacinį koeficientą, kuris mokesčių mokėtojus saugotų papildomai nuo galimo mokesčių šuolio.

Tik keliose šalies vietose - aplink Klaipėdą, Kauną, Vilnių - žemės rinkos vertė yra keliolika kartų didesnė negu nominalioji. Keičiant mokesčio skaičiavimo metodiką, apie 90 proc. šalies teritorijos žemės mokestis žemdirbiams kilti neturėtų.

"Valstybė neturi tikslo uždirbti iš šio mokesčio diferencijavimo, pagrindinis siekis yra aktyvinti žemės panaudojimą, mažinti apleistų žemių plotus", - tvirtina S. Urbanas.

Žemdirbių atstovai siūlo žemės mokestį skaičiuoti nuo žemės našumo, o ne nuo vidutinės rinkos vertės ir tik žemes apleidusiems savininkams taikyti naująją tvarką. Žemdirbiai abejoja verčių žemėlapių patikimumu ir dėl papildomo finansavimo jiems sudaryti poreikio.

"Dabar galiojantys žemės verčių žemėlapiai yra parengti remiantis faktiniais sandorių duomenimis, kurie yra objektyvūs. Taip pat noriu akcentuoti, kad, skaičiuojant vidutinę žemės sklypų vertę, žemės ūkio paskirties žemės našumo balas yra vertinamas kaip vienas iš vertę apsprendžiančių komponentų", - teigia NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento direktorius S. Urbanas.

Žemdirbių baimė dėl papildomai iš biudžeto skiriamų lėšų žemės verčių žemėlapiams sudaryti yra nepagrįsta. Jie rengiami nuo 2001 m. ir toliau bus sudarinėjami mokestinėms prievolėms vykdyti, nepriklausomai nuo to, ar jais bus vadovaujamasi apskaičiuojant žemės mokestį pagal siūlomą tvarką.

Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė svarstė, kokie apleistos žemės identifikavimo metodai būtų efektyviausi ir mažiausiai skausmingi valstybės biudžetui. Nuspręsta pradėti nuo akivaizdžiai apleistų plotų.

Šiuo metu tik dalis žemės ūkio paskirties žemės naudojama pagal paskirtį, kita dalis (apie 400 tūkst. ha) yra apleista ir nekuria pridėtinės vertės.