baneris leidinys

pinigaiLietuviška tikrovė - maistas, būstas ir transportas neleidžia mums būti turtingesniems. Išgyvenusios krizinius 2009 metus, šalies įmonės šių metų pradžioje galėjo lengviau atsikvėpti – pradėjusi augti eksporto apimtis pagreitį įgavo pavasarį, o vasaros viduryje eksporto prieaugis sudarė apie 50 proc.

Nuotr. Lietuviai komunaliniams mokesčiams išleidžia net iki 50 proc. savo pajamų.


Tuo metu vidaus rinkoje krizė vis dar tęsėsi. Pirmąjį šių metų pusmetį buvo vis dar fiksuojamas mažmeninės prekybos nuosmukis. Padėtis šiek tiek pakito liepos mėnesį: kai kuriose prekybos srityse užfiksuotas nežymus prieaugis. Vargu ar tai galima vadinti vartojimo atsigavimu, veikiau – nuosmukio stabilizacija. Bet ir ši gali būti laikina, mat pasibaigus vasarai ir atėjus šaltesniam sezonui, komunalinėms išlaidoms teks skirti didesnę pajamų dalį. Pagal dydį komunaliniai mokesčiai lietuvio vartojimo krepšelyje užima antrą vietą. Kiti du dalykai, kuriems išleidžiame daugiausiai pinigų, yra maisto produktai ir transportas.
 
Išlaidų karpymas valstybiniame ir dar didesnis taupymo režimas privačiame sektoriuje sumažino žmonių pajamas ir perkamąją galią, pakirto vartojimą. Smukęs vartojimas, mažėjantys valstybės užsakymai toliau smukdė įmonių pajamas, o šios atitinkamai mokėjo mažiau mokesčių ir mažesnius atlyginimus. Užsienio rinkos šiuo atžvilgiu iš tiesų atrodo kaip išsigelbėjimas. Tačiau persiorientuoti į eksportą didesnei daliai šalies įmonių yra sudėtingas uždavinys.

Netiesioginio verslo skatinimo, vykdomo remiant vartojimą, trūko ir trūksta iki šiol. Galbūt Vyriausybei buvo sunku galvoti apie pinigų dalijimą žmonėms, kai reikėjo užlopyti milijardinę biudžeto skylę. Kai kurie Vyriausybės sprendimai dar labiau sumenkino vartojimą. Žingsniai, galėję suteikti daugiau galimybių vartojimui augti, taip ir liko neįgyvendinti. Jei biudžeto deficito problemą Vyriausybė ir toliau spręs mažindama biudžeto išlaidas ir socialines išmokas, pinigų vartojimui liks dar mažiau.

Skatinti vartojimą galima dviem būdais: didinti bendras žmonių pajamas ir vartojimo krepšelį arba mažinti tam tikros rūšies išlaidas, pavyzdžiui, komunalinius mokėjimus. Kai kurių gyventojų apklausų duomenimis, lietuviai komunaliniams mokesčiams išleidžia net iki 50 proc. savo pajamų. Jei tai tiesa, tuomet trečdaliu sumažinti komunalinių paslaugų įkainiai padėtų sutaupyti nemažai pinigų ir galėtų teigiamai paveikti vartojimą.

Vyriausybė akivaizdžiai vėlavo sutelkti dėmesį į nedarbą. Tiesa, Lietuvoje vienas automatinis stabilizatorius - emigracija tikrai suveikė. Ji šiuo metu duoda teigiamą rezultatą – yra mažiau bedarbių, nei galėtų būti. Vadinasi, jiems mokama mažiau kompensacijų, išvykę žmonės nekelia socialinių neramumų ir dar atsiunčia pinigų giminaičiams.

„Draugo“ inf.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos