Įgyvendinus energetinę nepriklausomybę užtikrinančius projektus, ateityje kasmet bus sutaupomi 3-4 milijardai litų, išleidžiamų importuojamam kurui ir elektrai - šios lėšos liks Lietuvos ekonomikoje. Tai pažymėta trečiadienio vakarą Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariams pristatant Energetikos ministerijos parengtą Nacionalinės energetinės strategijos projektą.
Skaičiuojama, kad namų ūkiams kasmet bent 500 litų sumažės šildymo kainos. Manoma, kad bus sukurta 5000-6000 nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje. Tikėtinas investicijų mastas per strateginių projektų įgyvendinimo laikotarpį sudaro nuo 30 iki 40 milijardų litų, iš jų valstybinio sektoriaus investicijos siektų 11-17 milijardų, dar 18-24 milijardus litų investuotų privatus sektorius.
Skaičiuojama, kad namų ūkiams kasmet bent 500 litų sumažės šildymo kainos. Manoma, kad bus sukurta 5000-6000 nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje. Tikėtinas investicijų mastas per strateginių projektų įgyvendinimo laikotarpį sudaro nuo 30 iki 40 milijardų litų, iš jų valstybinio sektoriaus investicijos siektų 11-17 milijardų, dar 18-24 milijardus litų investuotų privatus sektorius.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, svarbiausias šioje strategijoje numatomų veiksmų tikslas - Lietuvos energetinė nepriklausomybė, o jos siekimas glaudžiai susijęs su galimybe užtikrinti mažesnes elektros, dujų, šildymo ir kitų komunalinių paslaugų kainas gyventojams. "Priklausomybė nuo vieno tiekėjo reiškia, kad visi Lietuvos gyventojai permoka už šilumą, elektrą, dujas. Jei surandame kitus šaltinius, tai atsiveria kelias ieškoti pigesnių tiekimo kanalų ir mažinti kainas gyventojams"' - sakė A. Kubilius.
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, esame tapę beveik absoliučiai priklausomi nuo vienintelio energijos išteklių tiekimo šaltinio, kasmet už energijos išteklius sumokame kelis milijardus litų. "Jau dabar už elektrą mokame 5-10 proc. daugiau, nes dujas gauname trečdaliu brangiau negu kiti vartotojai Vakarų Europoje. Dujų kainų skirtumas šilumą pabrangina kone 20 procentų. Norime, kad didžioji šių lėšų dalis liktų Lietuvoje", - teigė ministras.
TS-LKD frakcija pritarė eergetinės nepriklausomybės iniciatyvoms bei paragino ir toliau ryžtingai vykdyti pertvarkas energetikos sektoriuje.
"Visuomenė ypač atidžiai stebi, kaip Vyriausybė įgyvendina strateginius energetikos projektus. Tai ir elektros jungčių statyba, ir nauja atominė elektrinė, ir suskystintų dujų terminalas bei kai kurie kiti projektai. Jiems frakcijoje visada bus suteikiamas prioritetinis dėmesys", - po posėdžio sakė frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
ELTA ir „Draugo“ inf.