baneris leidinys

jakubaviciusAsta GVILDIENĖ

Lapkričio 11 dieną „Gulbelės“ konferencijų salėje įvyko dar vienas „Verslumo savaitės“ renginys „Kitokie verslai kaimiškame rajone. Nuo tautinio paveldo produktų iki inovacijų“, kurį surengė Šakių verslo informacijos centras ir rajono savivaldybės administracijos regioninės plėtros skyrius. Konferencijoje dalyvavo rajono valdžios atstovai, verslininkai, menininkai ir kviestiniai svečiai.

Nuotr. Konferencijos dalyviai buvo sužavėti Lietuvos inovacijų centro projektų vadovo Arūno Jakubavičiaus pranešimu ir negailėjo jam plojimų.


Renginį pradėjo rajono savivaldybės vicemeras Algimantas Damijonaitis, pasidžiaugdamas gausia renginiais „Verslumo savaite“, į kurią šiemet įtraukti ir moksleiviai, kurie varžėsi trijose nominacijose „Mano verslo idėja“, „Verslumas mano mokykloje“, „Verslumas mano šeimoje“. Pasak vicemero, viena iš prioritetinių krypčių mūsų krašte – tautinis paveldas, kuris šiuo metu iki galo neišnaudojamas. Kalbėdamas apie projektų finansavimą, jis apgailestavo, kad  pinigai sunkiai atkeliauja ir kol kas realiai matomi tik popieriuje. A.Damijonaitis tikisi, kad kitais metais projektai pajudės.
 
Savo pranešime „Tautinio paveldo produktų sertifikavimas ir valstybės pagalbos tvarka“ Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Elena Petrošienė pateikė informaciją apie tautinio paveldo produktų sertifikavimą, supažindino su ženklinimu, produktų grupėmis ir kategorijomis. Ji trumpai paaiškino produktų sertifikavimo tvarką ir eigą, pabrėždama labai svarbų tautinio paveldo istoriškumą: sertifikuojami gali būti produktai, kurie gaminami ne mažiau kaip 100 metų ir perduodami iš kartos į kartą, sertifikuojamos gali būti ir paslaugos, jei jos žinomos kaip etninės kultūros gyvoji tradicija. Šiuo metu Lietuvoje sertifikuota: 590 gaminių, 49 augalų veislės, 11 gyvūnų veislių, 12 tradicinių amatų, 1 tradicinė paslauga ir 47 amatininkai.

Apie verslo finansavimo galimybes kaime pranešimą „Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos“ skaitė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Šukytė. Pasak jos, verslumas kaime skatinamas ir finansuojamas pagal tris priemones: perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos, parama tokio verslo kūrimui, kaip kryždirbystė, duonos kepimas, nakvynės ir pusryčių paslauga ir pan. bei kaimo turizmo veiklos skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose, turizmo stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir pan. S.Šukytė informavo, kad spalio 4 dieną, išėjus naujai taisyklių redakcijai, finansavimo galimybės papildytos naujomis veiklomis: bendrosios praktikos gydytojų, privačių lopšelių – darželių, vaiko dienos priežiūros ir kitomis.

Kaimo rėmimo programai šiais metais skirta 280 tūkst. Lt.

Nuo tradicinių tautinio paveldo produktų ir amatų pereita prie modernių inovatyvių technologijų, tokių kaip vėjo jėgainės. Apie galimybes Šakių rajone išgauti vėjo energiją savo pranešime kalbėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys. Jo nuomone, nėra Valstybės strateginio požiūrio į darnios energetikos plėtrą, nes kiekviena žinyba veikia savo siaurų interesų ribose, teisinis reguliavimas vykdomas padrikai, naikinama ES parama elektros atsinaujinimo ištekliams, kuri 2009 metais buvo įtraukta į ES paramos kvietimus. Jis pasidžiaugė, kad įvykdytas bent vienas projektas – liepos mėnesį pastatyta vėjo jėgainė Biržų rajone, Pagavėnių kaime, kuri kainavo 1,4 mln. Lt. Pasak S.Pikšrio absurdiška tai, kad žmogus investavęs pinigus pagal projektą dar negavo iš ES lėšų nei vieno lito. Jo manymu, Šakių kraštas pagal vėjų žemėlapį yra palankesnėse sąlygose nei Biržų rajonas, nes randasi Nemuno ir Šešupės upių lygumose. Praktiškai be ES paramos dabar tokių projektų įgyvendi neįmanoma, nes jie yra labai brangūs. Užsienio šalyse pastebėta tendencija palaipsniui pereiti prie atsinaujinančių pirminės energijos šaltinių, todėl netgi skatinamas vėjo ir saulės energijos naudojimas, nes jis, palyginus su atominėm, dujinėm ar hidroelektrinėm yra perpus pigesnis ir ekologiškesnis.

Paskutinysis konferencijos pranešėjas Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Artūras Jakubavičius į renginį susirinkusius verslininkus mokė, kaip verslą padaryti... iš nieko. Pasak jo, mes patys pasirenkam tai, ką norim pasiekti ir tas niekas dažnai yra viskas, nes ne vieno verslininko verslas prasideda nuo idėjos, nuo nieko, už kurį vėliau mokami pinigai. Projektų vadovo manymu, nieko nėra baisiau, kaip kasdien monotoniškai daryti tą patį ir laukti, kol kas nors pasikeis, nes sprendimus mes turim priimti patys. A.Jakubavičius pristatė populiariausius verslumo modelius: „darbuotojas“ – „darbdavys“, „žinių kūrėjas“ – „žinių perėmėjęs“ ir „vadovas“ – „pavaldinys“. Jis labai žasimingai pristatė keletą optimistiškų verslo principų: „Versle nebūtina meluoti, bet visa teisybė irgi nesakoma!“, „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera!“, „Kad ir kaip besistengtum – verslas vis tiek klestės!“, „Jei nežinai, kur eini – tai visi keliai ten nuves!“. A.Jakubavičiaus pranešimo sužavėti konferencijos dalyviai negailėjo jam audringų plojimų.

Ir pabaigai, kaip sakė Enšteinas: „Beprotybė pasireiškia, kai vėl ir vėl darai tą patį, bet tikiesi kitų rezultatų.“ Kartais reikia tik minimaliai kažką pakeisti savo gyvenime, kad pasikeistų rezultatai.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos