baneris leidinys

vaiciunasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Šiomis dienomis Lietuvos žemdirbiai ir kiti žemės reikalais besidomintys asmenys yra susirūpinę dėl besibaigiančio termino riboti šalyje įsigyti žemės užsieniečiams. Apie draudimo būtinumą pratęsti dar trejiems metams ir apie tai, ar verta dabar pirkti valstybinę žemę kalbėjomės su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėju Algirdu Vaičiūnu.

Nuotr. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas įsitikinęs, jog dar trejiems metams būtina atidėti leidimą užsieniečiams pirkti žemę.

Būtina pratęsti terminą

Šių metų gegužės 1 dieną pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai Lietuvai baigsis pereinamasis laikotarpis, draudžiantis be jokių apribojimų užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje. Šalies žemdirbiai ir kiti šiems klausimams neabejingi asmenys įsitikinę, kad Lietuva gali ir turi prašyti dar trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį. Tačiau tarp aukščiausios valdžios institucijų šiuo klausimu vyrauja dvi nuomonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė abejoja reikalingumu dar trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį. Kaip praneša Žemės ūkio rūmų atstovė spaudai Irma Minskienė, įvertindami esamą padėtį, Žemės ūkio rūmai dar kartą kreipiasi į Vyriausybę bei atskirus abejojančius jos narius prašydami inicijuoti kreipimąsi į Europos Komisiją dar trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį, ribojantį užsienio subjektų teisę įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.   
 
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas įsitikinęs, jog minėtąjį terminą būtina atidėti. „Tai visų pirma reikalinga dėl to, kad šiuo metu neišnagrinėta daugybė piliečių prašymų, kurie išsprendžiami ne per vieną dieną“, - akcentavo Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. Vaičiūnas. Jo įsitikinimu, dar šiandien nebaigta žemės reforma, ūkinę veiklą vykdantys asmenys neaprūpinti žeme, nėra susiformavusių stabilių žemėnaudų. Dar didelė dalis žemės nuomojama, o ir iš naudotojų nėra garantijų, kad pradėjus pardavinėti žemę užsieniečiams, ji nebus perleista. Labai svarbi priežastis ir ta, kad nelygiavertė ekonominė padėtis, tiek gamybos priemonių, tiek ir išmokų, lyginant su Europos Sąjungos kitų šalių žemdirbiais.

Paklaustas, ar, jo manymu, gal be reikalo lietuvaičiai baiminasi dėl galimo užsieniečių žemės pirkimo antplūdžio, atsakė: „Šiandien Lietuvoje esanti žemės kaina tikrai būtų patraukli užsieniečiams. Ir ta žemė, kuri nelabai tinkama ūkio veiklai, manau, būtų išgraibstyta“. Vedėjo pateiktas pavyzdys rodo, jog vien tik Danijoje pati prasčiausia žemė, netinkama žemės ūkiui, kainuoja iki 10 tūkst. litų. Kol kas rajone nėra tokio fakto, kad žemės būtų įsigiję užsieniečiai.

Ragina nenumoti ranka

Vedėjas ragina žmones lengva ranka nenumoti į valstybinę žemę. „Šiandien naudinga iš valstybės pirkti žemę. Džiugu, kad šiandien mes turime beveik visą žemę įsigytą rajono ūkininkų, kurie žemę naudoja, nors buvo pastangų ir neteisėtų bandymų įtakoti, kad mes klaidingai taikytume šiandien galiojančius teisės aktus ir tuo būtų sudarytos sąlygos iš valstybės įsigyti žemės neteisėtu būdu. Tenka, pasidžiaugti, kad valstybinė žemė atitenka ją dirbančiam ir naudojančiam“, - kalbėjo vedėjas.

Beje, žemėtvarkininkams pateikus prašymus dėl valstybinės žemės įsigijimo taikomas eiliškumo principas. Pateikus prašymą įsigyti valstybinės žemės pirmumas suteikiamas tiems asmenims, kurie tą žemės sklypą dirba, po to, tenkinami besiribojančių su laisva valstybine žeme asmenų prašymai. Jeigu nuo šios piliečių kategorijos lieka, tai suteikiama teisė žemės įsigyti jauniesiems ūkininkams.

Iš valstybės biudžeto lėšų yra finansuojami tik nuosavybės teisės atkūrimo ir asmeninio ūkio žemės tvarkymo darbai. Tai reiškia, kad perkant iš valstybės žemę, žemės sklypo formavimo, suprojektavimo bei įgyvendinimo darbus turi finansuoti suinteresuotas asmuo.

Šiuo metu žemė pigesnė

Žemėtvarkos skyriaus vedėjo teigimu, šiandien valstybinė  žemė daug pigesnė nei privati. „Raginčiau, kad tie, kurie dirba žemės sklypus, ir tie, kurie abejoja dėl jų pirkimo, kad rimtai pasvarstytų apie žemės pirkimą. Yra galimybė pirkti be konkurso ir ta kaina, kuri rinkoje nėra labai didelė“, - teigė A. Vaičiūnas. Pagal turto vertinimo ataskaitas šiuo metu rajone dirbamos žemės sklypo kaina už ha svyruoja nuo 2,5 iki 3,5 tūkst. litų. Lyginant su prieš trejus metus buvusia padėtimi žemės kaina sumažėjo apie 33 procentus.

A. Vaičiūno teigimu, šiuo metu rajone yra 5 tūkst. 531 ha laisvos valstybinės žemės. Žemės ūkio naudmenos sudaro 2 tūkst. 243 ha arba 40 procentų visos laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos. Miškai sudaro 29 proc., visos kitos naudmenos – 31 proc.

A. Vaičiūno pateiktais duomenimis, iš juridinių ir fizinių asmenų rajone gauti 946 prašymai  įsigyti iš valstybės žemės, kurios plotas siekia 4 tūkst. 468 ha. „Reikia pasidžiaugti, kad Šakių rajone valstybinės žemės pardavimas įsibėgėjęs ir šiandien yra išnagrinėti 466 prašymai bei notarų biuruose sudarytos sutartys. Taip jau parduota 1 tūkst. 877 ha žemės. Tai sudaro net 42 procentus nuo prašymų parduoti.“,- kalbėjo A. Vaičiūnas. Kol kas nesudarytos 480 piliečių sutarys. Jų prašomas įsigyti žemės plotas – 2 tūkst. 590 ha. Tuo pačiu žemėtvarkos skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad iš minėtojo skaičiaus asmenų, nesudariusių sutarčių, skyriaus darbuotojai suformavo, atliko projekto rengimo procedūras ir patvirtino 293 sklypus. Iš jų jau 54 parengtos bylos ir šiai dienai dar lieka neišnagrinėti 187 piliečių prašymai, kurie prašo įsigyti - 817 ha žemės plotą.

Džiaugiasi optimaliu darbu

Kiek daugiau nei pusmetį Šakių žemėtvarkos skyrius priklauso Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos. Iki tol 2010 metais, pasak A. Vaičiūno, būdami Marijampolės apskrities viršininko administracijos sudėtyje, Žemėtvarkos skyriaus specialistas parengė penkis projektus penkiose kadastro vietovėse. „Sumažėjus biurokratijai, supaprastinus struktūras, mes jau antrame pusmetyje parengėme ir patvirtinome aštuonis projektus. Reikia pastebėti, kad yra greitesnis pašymų nagrinėjimas“, - teigė vedėjas. Šiuo metu Šakių žemėtvarkos skyriuje rengiami Sudargo, Lekėčių, Lukšių ir Plokščių kadastro vietovių žemės reformų projektai, kuriuose formuojami žemės sklypai nuosavybės teise ir pageidaujami įsigyti iš valstybės.

Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas džiaugiasi sklandžiai vykstančiu darbu. Pasak jo, profesiniu požiūriu darbas šiuo metu yra įvairiapusiškesnis. Po vasarį įvyksiančio konkurso Žemėtvarkos skyriuje jau dirbs pilnai suformuota 13 asmenų komanda.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos