Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti apie bankrutuojančias ar sunkiai besiverčiančias įmones, bendroves, neatlaikančias šalyje vis dar besitęsiančios ekonominės krizės. Tačiau, kaip rodo gyvenimas, ne visuomet sunkmetis tampa tik viską griaunančia jėga. Paluobiuose žemdirbyste besiverčianti UAB „Noragra“, vadovaujama naujos direktorės Dalios Litvinienės, paskutiniais metais kyla naujam gyvenimui.     

Nuotr. Paluobiuose įsikūrusiai UAB „Noragra“ jau dvejus metus vadovauja Dalia Litvinienė, kuri stengiasi sutvirtinti bendrovės veiklos pozicijas.

Atsigaunanti bendrovė

Griškabūdžio seniūnijos Paluobių kaime įsikūrusi norvegišku kapitalu sukurta, žemdirbystės veiklą plėtojanti UAB „Noragra“. Daugelis vietinių gyventojų puikiai mena, jog bemaž prieš trejus metus ši bendrovė dėl tuometinio blogo vadovavimo atsidūrė ties bankroto riba. Mažai kas tuomet betikėjo, kad žemdirbyste besiverčianti bendrovė dar bus prikelta naujam gyvenimui.

Dabar „Noragroje“ auginama 550 melžiamų karvių ir kasdien supirkėjams pristatoma po 10 tonų pieno. Be to, bendrovė valdo maždaug du tūkst. ha žemės, kurios viena dalis skiriama galvijų pašarų gamybai, kita – javų auginimui.

 
Visi šie bendrovės veiklos rezultatai buvo pasiekti pasikeitus bendrovės vadovui. Prieš dvejus metus UAB „Noragra“ vadovavimo vairą perėmė jauna, veikli ekonomistė Dalia Litvinienė iš Kauno. Moteris kiekvieną darbo dieną važinėja į Paluobius, kad vadovautų iš nuosmukio besikeliančiai bendrovei.

D. Litvinienei atėjus dirbti į Paluobius, bendrovė buvo palikta su nemenkomis skolomis. Žodžiu, nemažų problemų būta visose bendrovės veiklos srityse. „Pirmiausiai pradėjome nuo pačių darbuotojų keitimo, nes nesimatė potencialo iš tų, kurie tuomet dirbo. Labai daug žmonių teko atleisti dėl blogų darbo rezultatų. Visas vadovaujantis personalas pasikeitė. Ieškojome žmonių, kurie tikrai nori dirbti“,- prisiminė vadovė. Bendrovėje darbymečiu dirba iki 60 darbuotojų, o žiemos metu jų lieka dirbti apie 45. D. Litvinienei pradėjus vadovauti   bendrovei, dirbti liko labai maža dalis pačių paluobiškių. Didžioji dalis darbininkų yra atvykėliai iš aplinkinių miestelių ir tolimesnių miestų. Kad ir kaip bebūtų keista, bet, moters nuomone, pastebimas žmonių nenoras dirbti. „Palyginus miesto ir kaimo gyventojus, manau, kad kaimo gyventojai tikrai gali gyventi geriau. Mūsų bendrovės atlyginimai yra miesto lygio, kadangi miesto žmogus turi mokėti už butą, maistą. Vyraujantis nenoras dirbti yra visos Lietuvos problema“,- kalbėjo D. Litvinienė. UAB „Noragra“ vadovė, paklausta, kas paskatino imtis vadovavimo nustekentai bendrovei, atsakė: „Galiu pasakyti vieną, kad Lietuvos ekonominė krizė į šitą bendrovę pritraukė labai neblogų žmonių. Pas mus atsirado gerų specialistų, kurie dirbti į Paluobius atvažiuoja iš Vilniaus ir Kauno. Dabar, keičiantis ekonominei situacijai, mums labai svarbu išsilaikyti. Tai ir lėmė šie žmogiškieji faktoriai“. Kitas dalykas, kuris turėjo įtakos, kad D. Litvinienė šiandien vadovauja iš nuosmukio besivaduojančiai įmonei, yra karjeros ir tobulėjimo galimybės.

Žinoma, perimti vadovavimą vos gyvuojančiai bendrovei būtų nemenkas iššūkis kiekvienam. Jau dvejus metus bendrovei vadovaujanti D. Litvinienė pamena, kad pradžioje reikėjo iš naujo rasti bendrą kalbą su darbuotojais. Tiesa, bendrovei atsitiesti padėjo skirtas papildomas ją valdančios norvegiškos įmonės finansavimas bei Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios sudaro net 40 proc. visų lėšų. „Darbas su savininkais irgi daug laiko užėmė, nes jiems gauti nuolatinę informaciją irgi buvo svarbu“, - mena D. Litvinienė.

Reikia pripažinti, jog žemės ūkio veikla besiverčiančioms bendrovėms vadovaujančių moterų dar ne dažnai tenka sutikti, tačiau D. Litvinienė pastebi: „Nemanau, kad tai yra sritis, kurioje būtų ypač sunku suprasti ar suvokti moteriai. Tai yra duomenų analizavimas ir darbas su žmonėmis. Manau, kad kiekvienai bendrovei tai būdinga. Ką turi seniai susikūrusios bendrovės – tai seną kolektyvą, kurie dirba daug metų. Jie vieni kitus pažįsta, gali pasitikėti ir jaučia atsakomybę, o pas mus yra viskas iš naujo sulipdyta“.

D. Litvinienė, nevyniodama žodžių į vatą, teigė, jog pagrindinis bendrovės veiklos uždavinys – uždirbti pinigus. „Tik iš uždirbtų pinigų tu gali investuoti į savo įmonę, į darbuotojų gerovę, aplinkos tvarkymą. Turim dirbti čia tol, kol Lietuvos kaimą padarysim gražų. Manau, mes visi to turime siekti. Kodėl turi būti Lietuvos kaimas toks gūdus?“, - optimistiškai ateities vizijomis dalijosi D. Litvinienė. Ji patikino, kad atsigaunančios ekonomikos laikmečiu bene pagrindinis bendrovės uždavinys – išsaugoti dabar dirbančius žmones. „Į kaimo vietoves, ypač į fermas, sunku prisitraukti gerų specialistų. Vėlgi tai yra atlyginimų klausimas. Jeigu skirsi pakankamai didelį atlyginimą, tai savaime aišku, kad rasi. Tie modeliavimai vyksta nuolatos“, - akcentavo bendrovės vadovė.