Birželio 3 dieną savivaldybėje vykusiame tradiciniame rajono ūkininkų susirinkime dalyvavo mažiau nei dešimt rajono ūkininkų. Tačiau ir mažame susibūrime buvo iškeltos svarbiausios ūkininkams problemos.
Šiltuoju metų laikotarpiu į kas mėnesį vykstantį ūkininkų susirinkimą susirenka vis mažiau žemdirbių. Šįkart jame dalyvavo tik septyni ūkininkai. Tradiciškai kiekviename susirinkime dalyvaujantis rajono meras Juozas Bertašius trumpai aptarė dabartinę pasėlių būklę. Jo pastebėjimu, šiemet turėtų būti mažiau derliaus nei pernai. Pavyzdžiui, žieminis rapsas atrodo prastokai, bet vasarinis rapsas – kur kas geriau. Toliau iš mero lūpų skambėjo ilgi pamąstymai apie rajono gyvenimą, bet ne apie žemė ūkio reikalus.
Šiltuoju metų laikotarpiu į kas mėnesį vykstantį ūkininkų susirinkimą susirenka vis mažiau žemdirbių. Šįkart jame dalyvavo tik septyni ūkininkai. Tradiciškai kiekviename susirinkime dalyvaujantis rajono meras Juozas Bertašius trumpai aptarė dabartinę pasėlių būklę. Jo pastebėjimu, šiemet turėtų būti mažiau derliaus nei pernai. Pavyzdžiui, žieminis rapsas atrodo prastokai, bet vasarinis rapsas – kur kas geriau. Toliau iš mero lūpų skambėjo ilgi pamąstymai apie rajono gyvenimą, bet ne apie žemė ūkio reikalus.
Baigiantis susirinkimui ūkininkas Juozas Duoba viešai kėlė klausimą, kodėl nieko nedaroma, nekovojama dėl Europos išmokų Lietuvos žemdirbiams, kurios prilygtų senosiose Europos Sąjungos šalyse žemdirbių gaunamoms išmokoms. „Reikia pradėti daryti. Ne tik šnekėti, bet ir daryti. Kiek mes nuo lenkų atsilikę?“,- viešai kėlė klausimą J. Duoba. Replikuodamas į tai meras patikino, jog šiuo metu vyksta procesas ir jau greitai bus priimtas sprendimas. Rajono vadovas tikino, kad Žemės ūkio ministerija dirba ir Briuselyje veda derybas. „Blokuoja stipriausios didžiosios valstybės – tai Prancūzija, Vokietija. Manau, jeigu lenkai patrauks su tam tikrom išlygom prie didžiųjų, tai ta diskriminacija, kuri yra šiandien, bus ir ateityje“,- pabrėžė meras.
Ūkininkė Genovaitė Klimanskienė prašė mero paaiškinti apie lėšų, paimtų iš cukrinių runkelių restruktūrizacijos, panaudojimo tikslingumą. Lėšos padalintos rajonams, auginantiems runkelius, bet rajone jos paskirtos Patašinės kultūros namų rekonstrukcijai. Pasak mero, rajonui buvo skirta 300 tūkst. litų, tačiau šie pinigai galėjo būti panaudoti remontui. „Aš noriu pasakyti, nėra jokios apgaulės“,- tikino meras. Situaciją aiškinti ėmęsis Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis sakė, kad apie tokių lėšų panaudojimą savivaldybė buvo informuota prieš trejus metus. Tuomet Žemės ūkio ministerijai vadovavo ministrė Kazimiera Prunskienė. Buvo siūloma tuos pinigus panaudoti ūkininkų mokymams. Tačiau Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Vigelis ministerijai išsiuntė pasiūlymą minėtas lėšas skirti rajono kelių atstatymo darbams finansuoti, nes daugiausiai nuo runkelių vežimo nukenčia rajono žvyrkeliai. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Taip pat nors ir negausiai susirinkusius ūkininkus domino melioracijos sistemos bei kelių tvarkymo ir priežiūros klausimai.
„Draugo“ inf.