Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį antradienį Šakiuose pirmą kartą vyko Marijampolės regiono Regioninės plėtros tarybos posėdis, kurio metu daugiausiai laiko skirta Marijampolės regione įgyvendinamų projektų aptarimui. Paaiškėjo, kad mūsų regionas pagal įsisavinamas lėšas ir įgyvendinamus projektus yra paskutinis Lietuvoje. Dėl sulauktos kritikos įsižeidė ne vienas Regioninės plėtros komiteto narys. Tad kokios viso to priežastys ir paaiškinimai?

Nuotr. R. Grumado pasisakymai dėl blogiausiai įsisavinamų lėšų Lietuvoje ne vienam Marijampolės regiono merui bei specialistui paliko nuoskaudą.

Paskutiniai Lietuvoje
 

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas jau posėdžio pradžioje akcentavo, kad jo informacija nebus linksma. „Realybėje kiekvienas Marijampolės regionas nėra gerame stovyje. Jūsų regione įgyvendinama 17 priemonių ir pagal įsisavinamus pinigus jūs esate paskutiniai Lietuvoje“, - susirinkusiųjų dėmesį atkreipė vedėjas. Tuo tarpu pirmaujantis Alytaus regionas įgyvendina 34 priemones ir užtikrintai neužleidžia lyderio pozicijų. Pasak A. Grumado, vieni traukia kaip garvežiai, pakeldami didžiulius krūvius, o kiti tik velkasi iš paskos. Nors mūsų regionas pagal pasirašytų sutarčių skaičių yra netgi antroje vietoje šalyje, susumavus visus rezultatus atsiduriame paskutinėje vietoje. „Po pirmojo ketvirčio buvo neblogai, tačiau dabar ilgalaikis sustojimas, nesimato jokių išlaidų“, - sakė Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vedėjas. Jis aptarė ir atskiras sritis, kuriose rajonams sekasi geriausiai, kuriose prasčiausiai. Tuo tarpu vėliau kalbėjęs Regioninės plėtros departamento prie VRM Marijampolės apskrities skyriaus vedėjas Evaldas Ulevičius teigė, kad atskiri skaičiukai ir rodikliai dar nieko nereiškia. „Reikia žiūrėti ne bendrai, o analizuoti kiekvieną priemonę, savivaldybę atskirai“, - teigė jis.

 
A. Grumado pasisakymai ir kritika paliko nemažas nuoskaudas ne vienam merui ir Regioninės plėtros komiteto nariui. Bet visgi kokios blogo įsisavinimo priežastys?

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vedėjas kalbėjo, kad silpniausia regiono vieta – viešieji pirkimai. Tuo tarpu vėliau kalbėjęs Šakių savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas pateikė ir daugiau priežasčių, dėl ko nepavyksta įgyvendinti projektų ir įsisavinti ES lėšų. Pasak jo, reikia atkreipti dėmesį į nekokybišką projektavimą, kai darbus stengiamasi nupirkti žemiausia kaina. Tuomet laimi silpniausi, jie dirba nekokybiškai, prasideda įvairiausios ekspertizės, koregavimai ir kiti nemalonumai. V. Girdauskas taip pat kalbėjo apie viešuosius pirkimus. Ne tik jis, bet ir daugelis kitų tarybos narių pritarė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra be galo sudėtingas ir painus. Šakių rajono meras Juozas Bertašius mano, kad jeigu įstatymas nesikeis, nebus supaprastintas, nesumažės biurokratijos ir nereikalingų kabinėjimųsi, projektų įgyvendinimo klausimas regione gali tapti dar opesne problema. „Manau, jūs (kreipdamasis į A. Grumadą – red.) mus pliekiate visiškai nepelnytai. Yra daugybė stabdžių, kurie nuo mūsų nepriklauso ir dėl to neina įgyvendinti projektų bei įsisavinti lėšų. Faktiškai nėra tokio projekto, kurį pavyktų įgyvendinti be jokių kliūčių“, - teigė J. Bertašius. Jam pritarė ir daugelis kitų komiteto narių. Visi akcentavo, kad nori įgyvendinti projektus, į savo rajonus pritraukti lėšas, bet to neįmanoma pasiekti.

Ne tik viešieji pirkimai, su jais susijusios procedūros, jų sudėtingumas kiša koją įgyvendinant projektus. Kaip teigė V. Girdauskas, yra ir daugybė kitų niuansų. Pavyzdžiui, daugybė tarpusavyje nesuderintų reikalavimų, kai norėdamas atitikti vienas sąlygas įgyvendini ko reikalauja, bet jau pažeidi kitus keliamus reikalavimus. „Visiškai nesuderinti priešgaisrinės saugos, KVAD-o ir žmonių su negalia keliami reikalavimai.“, - teigė rajono Regioninės plėtros skyriaus vedėjas. Kaip vieną didžiausių problemų V. Girdauskas minėjo ir aprašų kaitą, tikslinimą, paslaugų pabrangimą. Žodžiu, kaip pripažino merai, kiti Regioninės plėtros tarybos nariai ir su projektų įgyvendinimu susiję specialistai, kartą įgyvendinęs daug kliūčių sulaukusį projektą dažniausiai kito imtis jau nenori. Visgi akcentuota, kad jeigu nebus bendro tikslo siekimo, noro įsisavinti ES lėšas bei kompleksiško žiūrėjimo, situacija, vargu, ar pasikeis į gerąją pusę. „Kažkokia katastrofa, kai 24 mėnesiai skiriami projekto įgyvendinimui, o dokumentų rengimas užtrunka dvigubai ar trigubai ilgiau. Lenkai, kurie puikiai įgyvendina projektus tik juokiasi iš tokios mūsų tvarkos. O mes tampomės pilnas dokumentų dėžes ir nieko nepasiekiame. Ar kam nors dėl to bus geriau, neaišku. Ar nebus, kad patys dėl tokios tvarkos nusikaposime sau galvas?“ , - mintimis dalijosi vienas iš Regioninės plėtros tarybos narių.