Asta GVILDIENĖ

Pasibaigus šildymo sezonui dar ne visi daugiabučių gyventojai gali ramiai atsikvėpti – UAB „Šakių šilumos tinklai“ liepos 1 dienai už šilumą, karštą vandenį ir kitas paslaugas skaičiuoja 650973 Lt įsiskolinimą. Lyginant su 2007 ir 2008 metais dėl padidėjusios šilumos kainos ir išaugusios bedarbystės gyventojų skolos ženkliai išaugo.

Nuotr. UAB „Šakių šilumos tinklai“ abonentinės tarnybos vadovas H. Zaremba sako, kad pagrindinę problemą dėl įsiskolinimų sudaro 5 – 6 proc. visų šilumos vartotojų.

Įsiskolinę 5-6 proc. gyventojų

UAB „Šakių šilumos tinklai“ abonentinės tarnybos vadovas Henrikas Zaremba pastebėjo, kad absoliuti dauguma šilumos vartotojų yra tvarkingi mokėtojai ir skolų neturi.

Pagrindinę problemą dėl įsiskolinimų sudaro 5 – 6 proc. visų šilumos vartotojų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų skola padidėjo net 49 tūkst. Lt. Jeigu šių metų liepos 1 dienai bendra gyventojų skola bendrovei sudarė 650 tūkst. 973 Lt, tai 16 butų savininkų skola sudarė net 232 tūkst. 937 Lt arba 36 proc. visos sumos. Pasak H.Zarembos, visų šių skolininkų sumos viršija po 10 tūkst. Lt, o dviejų – net 20 tūkst. Lt.

 
Didžiausios skolos Gelgaudiškyje

Didžiausios skolos už šildymą susikaupė Gelgaudiškio miestelyje. Abonentinės tarnybos vadovas teigia, kad čia suvartojama tik 17 proc. visos UAB „Šakių šilumos tinklai“ pagaminamos šilumos, tačiau įsiskolinimas sudaro net 43 proc. visos sumos. Čia pastebimas ir toks faktas, kad kai kurie gelgaudiškiečiai aplaidžiai žiūri į savo nekilnojamąjį turtą: palieka nepaveldėtus mirusiųjų butus (2 butai), išvyksta gyventi kitur, bute niekas negyvena ir už šilumą niekas nemoka (3 butai).

Bėda ta, kad Gelgaudiškyje butai nėra paklausūs: nors ir pigūs, tačiau jų niekas neperka. Todėl kai kurie butų savininkai išvykdami gyventi kitur, butus palieka tiesiog likimo valiai. Kai kurių iš jų skolos už šildymą jau didesnės nei pačio buto vertė, tačiau ir anstoliams tokių butų parduoti nepavyksta. Taip ir sukasi užburtas ratas – įsiskolinimas auga toliau.

Kiek gyventojų per praėjusį šildymo sezoną gavo kompensacijas pasakyti sunku, nes pasak H.Zarembos, jų skaičius kiekvieną mėnesį keitėsi. Statistiniai duomenys rodo, kad per 2010 metų gruodžio mėnesį kompensacijomis naudojosi 220 (52 proc.) butų savininkų Gelgaudiškyje ir 455 (31 proc.) butų savininkai Šakiuose. Apie 50 butų savininkų per 2010 metus gavo kompensacijas, turėdami didesnį nei 700 Lt įsiskolinimą ir visi jie sudarė sutartis su šilumos tiekėju dėl skolos grąžinimo. Abonentinės tarnybos vadovas informavo, kad vien tik per šių metų šešis mėnesius savivaldybė iš savo biudžeto išmokėjo 449 tūkst. 077 Lt kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.

Per 2010 metus UAB „Šakių šilumos tinklai“ parašė 172 įspėjimus, teismui perdavė 89 bylas, antstoliui pateikė 54 vykdomuosius dokumentus. Įsiskolinus bendrovei daugiau nei 1000 Lt,  skolininkui išsiunčiamas įspėjimas dėl skolos padengimo. Tačiau, jei skolininkas į tai nereaguoja ir skola pasiekia 1500 Lt, dėl jos išieškojimo įmonė kreipiamasi į teismą. Pasak H.Zarembos, tokia skolų išieškojimo sistema nėra bloga, nes dauguma gavusiųjų įspėjimus skolininkų atvyksta į bendrovę, užpildo skolų apmokėjimo grafiką ir skolą gražina be teismo įsikišimo.

UAB „Šakių šilumos tinklai“ dėl skolų išieškojimo buvo pasirašiusi sutartį su UAB ,,Gelvora“, tačiau prieš keletą metų ši sutartis buvo nutraukta. Dabar su visais skolininkais bendrovės darbuotojai bendrauja betarpiškai, patys sprendžia susidariusios skolos grąžinimo atidėjimus ir kitus su tuo susijusius klausimus. „Manyčiau, kad beviltiškų skolų išieškojimui daugiau pastangų turėtų rodyti Antstolių kontora, - sako H.Zaremba. – deja, kol kas rezultatų nėra.“

Abonentinės tarnybos vadovo neramina kai kurių skolininkų abejingumas savo nekilnojamam turtui. Tiek Šakiuose, tiek Gelgaudiškyje yra keli butai palikti likimo valiai, kurių savininkai išvykę dirbti į užsienį ar gyvena kitose šalies vietovėse. Jie turėtų suprasti, kad kiekvienais metais įsiskolinimas tik didės, kad skola niekur nedings ir ją vis tiek reikės padengti jeigu ne pinigais, tai turimu nekilnojamu turtu. Todėl ekonomiškai naudingiau patiems savininkams parduoti nereikalingą butą, kol dar nėra didelė skola, padengti įsiskolinimą ir iš to dar turėti kažkiek naudos.