Gintarė MARTINAITIENĖ

Kaip pavasarį prasidėjo pirmosios kalbos apie UAB „Šakių vandenys“ veiklą, nuostolius ir kitus niuansus, taip tebesitęsia. Kol kas net neaišku, kada šis užburtas ratas sustos. Šiuo metu bendrovės veiklą analizuoja speciali komisija, kuri išvadas turėtų pateikti ateinantį mėnesį. Išvadų nėra, tačiau diskusijų ir kalbų šia tema netrūksta.

Nuotr. V. Litinskas jau ne kartą aiškino, kodėl UAB „Šakių vandenys“ praėjusiais metais dirbo nuostolingai. Dabar direktorius pateikė, jo manymu, tris pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

Ūkio komitetas, kuriam vadovauja Henrikas Zaremba, aiškinasi, kodėl 2009 metų UAB „Šakių vandenys“ beveik pusės milijono pelnas pernai virto daugiau nei milijono litų nuostoliu. Be to, komitetas spalio mėnesį turėtų pateikti išvadas bei siūlymus, kaip bendrovę ištempti iš krizės liūno. Šiuo klausimu domisi bei situaciją analizuoja ir tarybos nario Edmundo Rinkevičiaus vadovaujamas Kontrolės komitetas. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame posėdyje dalyvavo ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, kuris dar kartą aiškino, jo nuomone, svarbiausias priežastis, lemiančias bendrovės nuostolius. Be to, jis džiaugėsi prasidėjusiu dialogu tarp bendrovės ir savivaldybės, kurio anksčiau jis pasigesdavęs.

 
Didžiausia problema – lietaus kanalizacija

Pasisakymą pradėjęs V. Litinskas akcentavo, kad UAB „Šakių vandenys“ ir savivaldybė yra bendras darinys, ir atsakomybės dėl veiklos nereikėtų numetinėti vieni kitiems. „Ieškome tarsi direktoriaus kaltės ar kažko, bet nežiūrime, kodėl iš tikro yra tokia situacija“, - teigė UAB „Šakių vandenys“ direktorius.

Pasak V. Litinsko, didžiausia problema – lietaus kanalizacija. Jo duomenimis, į nuotekų valymo įrenginius patenka tik iki 20 proc. nuotekų, o 80 proc. sudaro lietaus vanduo. Tai į tarifą nėra įskaičiuota, o dėl to vien už elektrą yra sumokama apie 300 tūkst. litų. „Tai yra problema, ar ne?“, - susirinkusiųjų teiravosi bendrovės direktorius. Kaip atskirti šiuos du dalykus, dvi atskiras paslaugas, suplaktas į vieną, kalbėta ne kartą. Dabar irgi buvo įvairiausių siūlymų. Vienas jų - skaičiuoti atskirą tarifą, kurį būtų galima išvesti pagal iškritusių kritulių vidurkį per metus. „Kas naudojasi, tas ir moka. Būtų galima skaičiuoti pagal sklypą. Juk jei lyja, tai lyja pas visus, kodėl už tai atsakingi tik „Šakių vandenys“, - dalyvavusiųjų Kontrolės komitete klausė V. Litinskas.  

Pasak bendrovės vadovo, inžineriniai tinklai yra kiekvienoje seniūnijoje ir tai apsunkina atliekamus remonto ir kitus darbus. Bendrovės skaičiavimais nustatyta, kad per visas seniūnijas ir gyvenvietes kanalizavimo tinklai sudaro apie 55 km, lietaus kanalizavimo šulinių yra 1247, vandens filtravimo grotelių – 890, pralaidų – 1456, lietaus kanalizacijos grovių ilgis sudaro 79 km. „Tai jau didelis ūkis. Neatlikus šulinių valymo, jų dangčių sandarinimo darbų, praplovimų ir prapūtimų nuo įvairių šiukšlių, smėlio, žvyro, žemės užnešimų ir, pagaliau, užsikimšimų, ypač lietingu metų laikotarpiu bus dažni gyventojų skundai, nes pradės semti gatves, kiemus ir kitas vietoves“, - situaciją aiškino V. Litinskas. Jis tikino, kad Šakių mieste šiuo klausimu nieko nedaroma. Šiems darbams atlikti, bendrovės skaičiavimais, reikia apie 450 tūkst. litų. Šių lėšų ir yra prašoma. Tačiau Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė bendrovės direktorių ragino pirmiau pagrįsti jų reikalingumą, o paskui prašyti. „Neužtenka pasakyti, kad reikia pinigų. Reikia pagrįsti. Iš pradžių reikėjo 250 tūkst. litų, paskui jau 450 tūkst. litų, o kas paaiškins tiksliai kam tie pinigai bus naudojami“, - teiravosi vedėja.

Kita svarbi priežastis, neleidžianti bendrovei pelningai dirbti, yra prisiimtos paskolos, kurių bendra suma sudaro 3 mln. 500 tūkst. litų. Pasak UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus, metinės įmonės pajamos sudaro nepilnus tris milijonus litų, tad apie paskolų grąžinimą jie tiesiog negali net galvoti. V. Litinskas tikino, kad paskolos paimtos projektų vandentvarkos srityje įgyvendinimui ir viešam rajono gyventojų interesui tenkinti. „Pačiai įmonei tokių projektų įgyvendinimas savo lėšomis būtų nenaudingas“, - konstatavo vadovas. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė tikino, kad tai tiesiog ilgalaikio atsipirkimo investicija ir rezultato nereikia norėti tiesiog čia ir dabar. Pats bendrovės vadovas mano, kad būtų galima iš trijų paskolų vieną palikti bendrovei, kitas dvi – prisiimti savivaldybei. Taip pat siūlomas kitas sprendimo variantas – paskolas dotuoti iš savivaldybės biudžeto arba paskaičiuoti, kiek reikia lėšų paskolų grąžinimui ir tai įtraukti į didinamą geriamojo vandens ir nuotekų tarifą. Dabar galiojantis tarifas, kaip ne kartą yra pabrėžęs V. Litinskas, yra nuostolingas.

Trečioji priežastis – bendrovei perduotas ilgalaikis, neinventorizuotas turtas, kurio dalis, pasak vadovo, gerokai nusidėvėjusi. „2007 metais iš savivaldybės biudžeto turto palaikymui buvo skirta 145 tūkst. litų, 2008 m. jau tik 100 tūkst. litų, o patvirtinus naują geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo tarifą nuo 2009 metų sausio 1 dienos lėšų įmonei nebuvo skiriama ir visas iškilusias problemas savo ūkyje tvarkė pati įmonė kol nebuvo sumažintas tarifas nuo 2010 sausio 1 dienos“, - aiškino UAB „Šakių vandenys“ direktorius. Tuo tarpu E. Grigaitienė tikino, kad šios bendrovės turtas, kitų rajono UAB-ų kontekste neatrodo blogiau ir apie jokį bankrotą, apie kurį ne kartą yra prabilęs V. Litinskas, nėra nė kalbos.

Kaip išaiškėjo Kontrolės komiteto posėdžio metu, ne tik išvardytos priežastys, su kuriomis ne visi vienareikšmiškai norėjo sutikti, lemia tokią bendrovės padėtį. Preliminariais skaičiavimais, apie 30 proc. sudaro vandens vagystės, kurių vartotojams galvojama taikyti griežtesnes sankcijas. Be to, kalbėta ir apie itin prastą vandens kokybę. Dėl to žmonės gana dažnai linkę kastis šulinius, įsirengti nuosavus vandens gręžinius. Tačiau bendrovės direktorius atkirto, kad koks turtas, tokia ir paslauga. Tiesa, ypač sumažėjo ir suvartojamo vandens kiekis. Šis niuansas taip pat neprisideda prie pelningesnės bendrovės veiklos.

Kaip bebūtų, tai tik tam tikri argumentai, nurodomos priežastys, svarstomi sprendimo variantai. Dėl nuostolingos UAB „Šakių vandenys“ veiklos jokie sprendimai priimamai nebuvo nei praėjusį ketvirtadienį vykusiame Kontrolės komitete, nei jau ir tris kartus vykusiame Ūkio komiteto posėdyje. Nors diskutuojama daug ir dažnai, kol kas neaišku, kokios išvados bus priimtos.