Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį pirmadienį Šakiuose viešėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas, kuris susitiko ne tik su kai kuriais Šakių rajono, bet ir su kitų miestų ugniagesiais gelbėtojais, valdžios atstovais. Svečiui labiausiai rūpėjo, kokiomis nuotaikomis gyvena ugniagesiai, ko jie tikisi iš profsąjungos, ar palaikomi profsąjungos sumanymai.

Nuotr. S. Džiautas susitikimų su valdžios atstovais bei ugniagesiais metu išklauso jų problemas, supažindina su profsąjungos veikla ir tik po visų viešnagių bus priimta rezoliucija ir kreiptasi į Seimą.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas S. Džiautas papasakojo, ką profsąjunga nuveikė gindama ugniagesių interesus, aptarė konkrečius susirašinėjimo atvejus su Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis, Prezidento kanceliarija. Neaptarinėjant kiekvieno atvejo atskirai, galima konstatuoti, kad aukščiausioji valdžia profsąjungos dažniausiai negirdi, neįsiklauso į pageidavimus ir bendradarbiavimas, koks turėtų būti, paprasčiausiai išvis nevyksta.

S. Džiauto įsitikinimu, ugniagesių gelbėtojų atlygis yra neadekvatus jų atliekamam darbui, finansavimas nuolat mažinamas esą dėl krizinės situacijos ir panašių priežasčių. „Tačiau nereikėtų mūsų priešinti su pensininkais, neva jiems reikia mokėti pensijas ir mums dėl to negali skirti lėšų. Nemanau, kad pensininkai gyvena blogiau nei jaunos, vaikus auginančios šeimos. Sakyčiau, jog šalyje apskritai yra žlugdoma priešgaisrinė gelbėjimo sistema“, - kalbėjo profsąjungos vadovas. Susitikimo metu jis aptarė ne tik algų klausimą, bet ir tai, kad trūksta technikos, nepagrįstai naikinamos veikiančios ir reikalingos brigados kaimiškose vietovėse. Be to, profsąjungos įsitikinimu, ugniagesiai gelbėtojai turėtų turėti ne statutinio pareigūno, o valstybės tarnautojo statusą. „Tuomet turėtų kilti atlyginimas, atkristų teisti, nemokantys lietuvių kalbos, taip pat pensinio amžiaus asmenys. Išdirbę 25 metus ir sulaukę 55-erių turėtų teisę į pilną senatvės pensiją. Žinoma, jei gali ir nori dirbti, prašom“, - kalbėjo S. Džiautas.

 
„Manau, nereikėtų, prisidengiant savanoryste, aiškinti, kad reikia naikinti ugniagesių komandas. Gal pirmiau reikėtų pažiūrėti, kaip veikia ta savanorystė, o paskui siūlyti naikinti. Dabar nieko nėra, bet mes naikiname“, - mintimis dalijosi svečias. Be to, svarstyta, ar tikrai bus sutaupytos planuojamos lėšos, nes dabar, pagal pateiktą pasiūlymą, 2012 metais valstybės biudžete ugniagesiams būtų skiriama 5 mln. litų, dar kalbama apie papildomus 4 mln. litų išeitinėms kompensacijoms mokėti, dar 5 mln. litų reikėtų tam, kad priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba normaliai funkcionuotų. „Aš čia nematau jokio ekonominio efektyvumo ir sutaupymo. Juk ir išeina tie patys 8 mln. litų, kurių pernai negavome. Tiesa, nors šios lėšos buvo neskirtos, nė viena savivaldybė dėl to nesikreipė į teismą“, - teigė S. Džiautas. Jis pripažino, kad galbūt kai kuriose vietose ir galima svarstyti apie tam tikrų komandų panaikinimą, bet ne pagal dabartinius užmojus, kai neatsižvelgiama į realią situaciją. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos meras Vytautas Kanevičius pasakojo, kad iš trijų komandų jiems reikia panaikinti vieną, tačiau ir tai labai daug. „Tai mes netenkame trečdalio, 65 proc. mūsų teritorijos sudaro miškai, didžioji dalis – medžio apdirbimo įmonės, tad ar naikinti, kad ir vieną komandą, yra protingas sprendimas?“ – retoriškai susirinkusiųjų teiravosi V. Kanevičius.

Susitikimo metu, kai Šakių rajone iš planuotų keturių komandų buvo panaikintos dvi, rajono valdžios pasiekimas buvo įvardintas kaip pavyzdinis. Tačiau vis vien planuojama kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir sprendimo pakeitimo. „Mes žinome, kad Seime dirba stebukladariai ir jeigu jie skirtų finansavimą, mes atšaukiame, tiksliau panaikiname savo sprendimą dėl naikinamų komandų ir tegul jos dirba toliau“, - teigė Šakių rajono meras Juozas Bertašius.

Šakiuose viešėję ne tik kai kurių mūsų krašto seniūnijų, bet ir Rokiškio, Joniškio, Jurbarko, Šilalės, Kazlų Rūdos ugniagesių ir valdžios atstovai pritarė išsakytoms mintims ir vykdomai profsąjungos politikai. Kaip ir ankstesniųjų S. Džiauto organizuotų susitikimų kitose savivaldybėse metu, taip ir Šakiuose, išsakyta, kad labiausiai norima, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paaiškintų, kuo remiantis skirstomas finansavimas rajonams, kuris panašaus dydžio savivaldybėms kai kur gerokai skiriasi. Apsilankius dar keletoje savivaldybių, kur kviečiami dalyvauti merai, kraštiečiai Seimo nariai, ugniagesiai, kiti valdžios atstovai, įsiklausius į išsakytas mintis, pasiūlymus ir pastebėjimus, bus parengta rezoliucija ir artimiausiu metu kreiptasi į Seimą. Būtent tokią taktiką sakė palaikantis ne vienas susitikimo dalyvis. „Jei Seimo komitetai neatmes klausimo dėl papildomų 5 mln. skyrimo, viskas gerai, atsiimsime visus skundus, bet jeigu jie neįsiklausys, teks imtis kitų priemonių, protestų“, - pripažino Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas.