Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakiuose vyko nacionalinė konferencija, kurios metu dėmesys buvo skirtas vandens kokybės gerinimui bei vandentvarkos projektų aptarimui. Po konferencijos delegacija, perkirpdama simbolinę juostelę Kudirkos Naumiestyje atidarė vandens nugeležinimo įrenginius. Tokie patys įrenginiai pagal įgyvendintą projektą pastatyti ir Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Nuotr. Įrenginius pastačiusios UAB „Axante“ projektų vadovas Algerdas Laužikas (kairėje) delegacijos narius Kudirkos Naumiestyje supažindino su nugeležinimo įrenginių veikimo principu, technologijomis.

Svarbiausias projekto „Nuo teorijos ir planų link ekoefektyvios praktikos Baltijos jūros būklei gerinti“ rezultatas, kad Kudirkos Naumiestyje bei Bagotoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, buvo pastatyti vandens nugeležinimo įrenginiai. Kudirkos Naumiestyje pastatytų įrenginių vertė – 113 tūkst. litų, Bagotoje – beveik perpus mažesnė suma. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida tikisi, kad galbūt jo vadovaujamoje seniūnijoje nugeležinimo efektas bus geresnis nei kitur, nes prie įrenginių pajungta tik apie 10 procentų vandentiekio tinklų ir trasos nutiestos neseniai. Kitur yra abejojama tokių įrenginių efektyvumu, nes nugeležintas ir išvalytas vanduo iki vartotojo teka senais, parūdijusiais vamzdžiais ir vartotojas taip norimo kokybiškesnio vandens vis vien negauna.

 
Lietuvai projekte atstovaujančio Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedros docentas Linas Kliučininkas kalbėjo, kad įvairūs mėginiai, norint išsiaiškinti geležies kiekį vandenyje, buvo imti daugelyje vietovių. Pavyzdžiui, Barzduose, kur taip pat yra pastatyti nugeležinimo įrenginiai, geležies kiekis vandenyje 30 kartų viršijo normatyvus. „Visgi tendencija tokia, kad vanduo pagerėja“, - teigė docentas. Dažnai gyventojai, spręsdami šią problemą, nugeležinimo įrenginius statosi centralizuotai ar įsirenginėja individuliai.

Penktadienį Šakių savivaldybėje vyko nacionalinė konferencija, kurios metu buvo kalbama apie vandens kokybės gerinimą bei apskritai apie Šakių rajone ir Kazlų Rūdoje įgyvendinamus tarptautinius vandentvarkos projektus. Šios dvi savivaldybės dalyvavo „Waterpraxis“ projekte, kurio svarbiausias  tikslas - padėti regionams įgyvendinti Vandens direktyvos ir Upių baseinų valdymo planų priemones, kurios pagerintų Baltijos jūros ekologinę būklę. Būtent dėl šios priežasties Kudirkos Naumiestyje bei Bagotoje ir buvo pastatyti vandens nugeležinimo įrenginiai. Konferencijoje svečiai ir partneriai iš Kaliningrado srities nedalyvavo. Dalyvavusieji vieni kitus apdovanojo Padėkos raštais ir džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu ir įgyvendintu projektu.

Europos Sąjunga yra priėmusi Bendrąją  vandens direktyvą, kuria  siekiama, kad iki 2015 metų vandens telkiniai Europoje pasiektų gerą ekologinę būklę. Tad šiems dalykams pastaruoju metu ir skiriamas nemažas dėmesys. Tačiau ar paprasta tai pasiekti? Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedros docentas L. Kliučininkas kalbėjo apie Šešupės pabaseinio vandens išteklių apsaugos veiksmų planą, nes projekte pasirinktas būtent šis baseinas. Pasak docento, Lietuvoje yra du regionai, tarp kurių ir Šešupės baseinas, kur norint pasiekti numatytą kokybę, neužtenka imtis pagrindinių priemonių ir dėl to kyla papildomų priemonių poreikis. Tad vienos iš tokių priemonių būtų taršos iš taškinių šaltinių, taip pat nevalytų nuotekų kiekių mažinimas, hidromorfologinis upių ir upelių būklės gerinimas. Dėl to, pasak L. Kliučininko, būtina pastatyti dvi papildomas nuotekų valyklas. Jos turėtų atsirasti prie Siesarties upės Šakiuose ir prie Lieponos upės Kybartuose. Mažinant koncentruotą taršą, būtina penkių nuotekų valyklų rekonstrukcija, beveik 65 km nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir 0.5 km egzistuojančių nuotekų tinklų atnaujinimas. Tie penki miestai būtų: Simnas, Kazlų Rūda, Marijampolė, Kudirkos Naumiestis ir Vilkaviškis. Nors Lietuvoje, kaip pripažino kalbėjusysis, ekologiškai ūkininkauti sunku, jis akcentavo, kad siekiant sumažinti pasklidąją taršą ir gerinant vandens telkinių ekologinę būklę būtina sumažinti tręšimo normatyvus bei taikyti gerąją ūkininkavimo praktiką ūkiams, turintiems iki 10 galvijų. Be to, vandens telkiniai, pasak L. Kliučininko turi atgauti pirminę būseną, tai yra, turi būti nugriauti buvusių užtvankų ir kitų hidrotechninių įrenginių likučiai, įrengtos žuvų pralaidos.

Projekto koordinatorius ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas džiaugėsi pasiektais rezultatais ir kalbėjo, jog galbūt galima galvoti apie projekto tęstinumą. Kazlų Rūdos savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Julijonas Juozas Rutkauskas ir UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovas Rimantas Vensas kalbėjo apie jų savivaldybėse įgyvendinamus vandentvarkos projektus, aptarė pasiektus rezultatus bei numatomus tikslus.

Pagal strategiją numatyta, kad iki 2015 metų viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas turėtų siekti 95 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu prie UAB „Šakių vandenys“ centralizuotų nuotekų tinklų yra prisijungę 9316 gyventojų, prie vandentiekio – 14435 gyventojai. Bendrovės paslaugomis naudojasi 296 įmonės. Pasak R. Venso, daugelis vartotojų dar naudoja vandenį, neatitinkantį higienos reikalavimų bei nėra užtikrinamas tinkamas nuotekų išvalymas. Pavyzdžiui, šiuo metu Kudirkos Naumiestyje centralizuoto vandens tiekimo paslaugos yra prieinamos 57 proc., nuotekų tvarkymo – 44 proc. gyventojų.  Šakių mieste centralizuoto nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamos 60 proc. gyventojų.  Paskaičiuota, kad tam, jog paslauga, kaip minėta, galėtų naudotis 95 proc. gyventojų, Šakių rajone reikėtų 500 mln. litų investicijų. Seniai žinoma ir kita medalio pusė – tokie projektai nėra naudingi, tarkim, UAB „Šakių vandenys“. „Nuostolis tik didėja, nes iš gyventojų nesurinksi tiek, kiek reikia, be to, numatoma ir įrenginių priežiūra. Vien Kudirkos Naumiestyje yra 13 siurblinių, tad už elektrą mokesčiai tik didėja. Elektrai per mėnesį mes išleidžiame maždaug po 30 tūkst. litų ir šios sumos tik didės. Vandens mokesčio tarifas nekeistas, tiksliau kaina nedidinta nuo 2000 metų“, - tam tikrus niuansus aiškino bendrovės padalinio vadovas R. Vensas.