Asta GVILDIENĖ

Praėjusį trečiadienį darbą tęsė rajono savivaldybės Kontrolės komitetas. Eiliniame posėdyje jo nariai aptarė UAB „Šakių autobusų parkas“ atlikto audito rezultatus ir veiklos efektyvumą. Tai viena iš penkių rajone veikiančių bendrovių, kurių visų akcijų savininkė – savivaldybė. Keletą metų dirbusi nuostolingai, paskutinį ketvirtį įmonė  pagaliau išbrido iš skolų ir gavo daugiau nei 14 tūkst. litų pelno.

Nuotr. UAB „Šakių autobusų parkas“ direktoriaus T.Povilaičio teigimu, jei įmonė neteiktų socialinės paramos, jos veikla būtų pelninga.

Stengiasi išgyventi savo lėšomis

Kontrolės komiteto narys Kęstutis Smirnovas pristatydamas UAB „Šakių autobusų parkas“, vadovaujamos Tomo Povilaičio, atlikto audito rezultatus, patvirtino, kad visais įmanomais būdais įmonė stengiasi išgyventi pati, neprašydama iš savivaldybės biudžeto papildomų piniginių lėšų.

Kad bendrovė išbristų iš skolų teko imtis drastiškų priemonių ir smarkiai susiveržti diržus. Mat ne tik savo jėgomis pradėjo taisyti sugedusius autobusus, taupyti kurą, bet ir užsiimti tokiomis papildomomis veiklomis, kaip krovinių pervežimas. Beje, teko sumažinti ir 69 įmonėje dirbančių darbuotojų algas.

 
Įsigijo tris naujesnius autobusus

T.Povilaičio teigimu, viena didžiausių Autobusų parko bėdų – seni ir savo amžių atitarnavę autobusai. Apie 90 proc. bendrovės transporto yra senesnis nei 10 metų. Jie dažnai genda, didelės kuro sąnaudos. Tačiau nepaisant visų nepriteklių, šiais metais Autobusų parkas įsigijo tris autobusus, du iš jų visai neseniai nupirkti po 165 tūkst. litų be PVM. Per ateinančius metus tikimasi juos išsimokėti. Dėl to kitiems metams Autobusų parkas lieka skolingas 152 tūkst. litų.

Sunkiai besiverčianti įmonė, neskuba atsisakyti nuostolingų maršrutų. Pasak T.Povilaičio, daug kartų peržiūrėti ir apsvarstyti visi pervežimai, neduodantys bendrovei jokio pelno. Atsisakyta tik keleto mažiau reikalingų ir nuostolingų maršrutų, kad kuo mažiau nukentėtų žmonės.

„Teikiant socialinę paramą, didelio pelno nepasieksi. 390 tūkst. litų, gaunamų iš savivaldybės biudžeto nuostoliams padengti, nepakanka“, - tikino T.Povilaitis, kalbėdamas apie ypač nuostolingus moksleivių pavėžėjimus, kuriuos įmonė vykdo savo sąskaita.

Kaip vieną iš pajamų šaltinių, jis įvardijo geltonųjų autobusiukų perėmimą į Autobusų parką. Jis tvirtino, kad ir kuras, ir jų techninis aptarnavimas čia būtų atliekamas minimaliomis lėšomis, nes įmonėje visai kitokios aptarnavimo kainos. „Kiek jie dabar nuostolingi – sunku pasakyti“, - teigė direktorius.

Savivaldybės kontrolierės Astos Domeikienės teigimu, UAB „Šakių autobusų parkas“, palyginus su UAB „Šakių vandenys“, ypač tvarkingai ir kruopščiai veda savo finansinę dokumentaciją. Ji pagyrė įmonės vadovą už sudėtingos apskaitos savalaikį pateikimą ir džiaugėsi galėdama peržvelgti buhalterinius dokumentus įvairiais aspektais: pagal sąnaudas – išlaidas, pagal maršrutus, pagal atskirų autobusų ataskaitas ir t.t.

A.Domeikienė pabrėžė, kad autobusų stotis yra mūsų miesto veidas. Šis pastatas nebuvo tvarkomas jau daugelį metų, todėl prašyte prašosi ne tik išorės, bet ir vidaus: laukimo salės, darbuotojų kabinetų, dispečerinės  remonto. Jos manymu, tuo turėtų pasirūpinti ne tik Autobusų parko vadovybė, bet ir savivaldybės administracija.

Sunkiai besiverčianti įmonė, ieškanti įvairiausių būdų, kaip prasigyventi, pati viena neišgalės  tuo pasirūpinti. Pasak kontrolierės, darbuotojai dirba minimaliomis darbo sąlygomis. „Užtikrindama keleivių pervežimą, bendrovė negali sau leisti gerinti darbuotojų darbo sąlygų, - teigė ji. - Kai kurie stalai senesni už patį įmonės vadovą.“ Tam pritarė ir kitas Kontrolės komiteto narys Kęstutis Gudelevičius.

Nors UAB „Šakių autobusų parkas“ pavyko nuostolius sumažinti nuo 128 tūkst. litų 2009 metais iki 69 tūkst. 2010 metais, o šiemet visai panaikinti ir gauti daugiau nei 14 tūkst. litų pelno, tačiau Kontrolės komisijos pirmininkas E.Rinkevičius šiuos rezultatus pavadino niekiniais. „Reikia priimti racionalesnius sprendimus ir didinti veiklos efektyvumą“, - teigė jis, pavesdamas T.Povilaičiui paruošti bendrovės veiklos ir investicinį planą. Išsiaiškinti, kiek bendrovei reikėtų lėšų, kad ji visiškai atsistotų ant kojų ir nereikėtų ištiesus ranką prašyti pinigų.