Giedrė PLEČKAITYTĖ

Už miškui ir gamtai atiduotus net 32-ejus gyvenimo metus šiandien Plokščių girininkijos girininkas Edmundas Astrauskas rankose laiko aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pasirašytą Padėkos raštą už kvalifikuotą ir nuoširdų darbą. 53- ejų metų nuolat besišypsantis girininkas kiek kuklokai džiaugiasi gavęs tokią padėką ir tikina, jog, jeigu gyvenime reiktų rinktis iš naujo, vėl žengtų tais pačiais miško žalumos apsuptais profesinės veiklos gyvenimo takais.

Nuotr. Ministro padėką pelnęs girininkas E. Astrauskas Plokščių girininkijos miškams atidavė jau 27- erius metus.

Paviliojo miškai

Plokščių krašte gimęs ir užaugęs E. Astrauskas nuo jaunų dienų savo ateitį siejo su mišku. „Kažkaip miškas man visąlaik imponavo“, - teigė pašnekovas. Tad grįžęs iš armijos, jaunuolis įstojo į tuometinį Kauno A. Kvedaro miškų technikumą. Baigęs mokslus, 1985 metais jis pradėjo dirbti Plokščių girininkijos darbuotoju. Girininkijai vyriškis vadovauja jau 15 metų. Visi darbo metai, pasak girininko, praėjo lyg viena diena. Tačiau šiandien jis džiaugiasi, kad girininkijai priklausančiuose net 2 tūkst. 249 ha miško, iš kurių 800 ha jau privatizuota ar dar planuojama tai padaryti, ne tik kertami medžiai, bet ir ugdomi miškai. „Šiemet aptvėrėme 9 ha ąžuolų jaunuolynų“, - tikino pašnekovas.

 
Sakoma, kad miškininko profesijos keliu pasukusiems žmonėms ši veikla yra ne darbas, bet tiesiog gyvenimo būdas. „Tai tikra tiesa. Čia dirbi, čia gyveni. Vien tik darbo valandomis neapsieini. Jeigu miške įvyksta vagystė, turi važiuoti žiūrėti. Jeigu dirbsi tiktai darbo valandomis, tai miške bus galima daryti ką nori“, - tikino vyriškis. Sūnų ir dukrą užauginęs E. Astrauskas atviravo, kad sūnus, deja, nepanoro sekti jo pavydžiu, pasuko humanitarinių mokslų keliu, ateityje turėsiančiu užtikrinti kasdienę duoną.

Kiekvieną rugsėjį Miškininko diena šalyje minima nuo 2000-jų. Šiemet šios dienos paminėjimas vyko Ukmergėje, kur nuskambėjo gausybė sveikinimo ir padėkos žodžių, skirtų šalies miškininkams. Iš aplinkos ministro G. Kazlausko rankų padėkas gavo keturi šios profesijos atstovai. Už nuoširdų ir kvalifikuotą darbą pagerbtas E. Astrauskas tikina, jog nesitikėjo tokio įvertinimo, todėl juo džiaugiasi labai santūriai.  

Ministro pagarbą pelnęs Plokščių girininkijos vadovas, paprašytas įvardyti profesijos pliusus, sako, kad didžiausia laimė kasdien kvėpuoti tyru oru. Be to, girininkas dirba su jaunu kolektyvu, kuriame daug  žmonių atvykusių iš kitų rajono gyvenviečių. „Kitose girininkijose dirba pastovūs vietiniai darbuotojai. Pas mane vis keičiasi. Nei iš Plokščių, nei iš Briedžių darbuotojų nėra jau daug metų. Iš Veršių labai daug atvyksta“,- kalbėjo girininkas. Jaunam kolektyvui vadovaujantis E. Astrauskas sako, kad dažnai tenka eiti pirmam, kad perduotų įgytą patirtį. Ją jauni darbuotojai greitai perima.

Ne vienerius metus miško priežiūrai atidavęs E. Astrauskas sako, kad vienu metu buvo pradėję nykti grybelinės ligos paveikti uosiai. Šios rūšies medžiai ėmė masiškai džiūti. Beje, prieš kelerius metus pradėjo nykti ąžuolai, bet dabar nustojo. Pagal Lietuvoje įgyvendinamą ąžuolynų programą, šiuo metu skiriamas labai didelis dėmesys miškų atsodinimui ąžuolais. „Kasmet turime pasodinti tam tikrą kiekį hektarų ąžuolų. Kitą pavasarį Plokščių girininkijos miškuose planuojama 4,8 ha miško apsodinti ąžuolais“, - kalbėjo E. Astrauskas, kurio širdžiai mieliausias būtent tvirtybę simbolizuojantis ąžuolas ir gražuolė eglė. Girininko pastebėjimu, deja, ir šiandien miško svečiams trūksta elementarios kultūros. Tai ypač išryškėja pavasarį nutirpus sniegui, kai pamiškes ir miško poilsiavietes užgožia įvairiaspalvės šiukšlės.