Kur didesnė painiava - įstatymuose, pasėliuose ar valdininkų kabinetuose?

vaiciunasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvoje  dar nuo 1990 –ųjų metų pradėtos žemės dalybos sekasi ne itin sklandžiai, o jų pabaigos dar nematyti. Nacionalinė Žemės reforma su savo „unikaliausiu“ įstatymu -  galimybe nekilnojamąjį turtą – žemę - kilnoti  iš vienos Lietuvos vietos į kitą, daugybė įstatymų,  nutarimų ir juos lydinčių pakeitimų bei pataisymų  įnešė  tiek painiavos, kad net praėjus keliems dešimtmečiams dar vis „lopomos“ senos  įstatymų skylės, tebepriešinami tautiečiai.
 
Nuotr. „Pagaliau atėjo laikas padaryti tvarką, nes priimtų įstatymų , nors kai kam jie ir nepatinka, reikia laikytis“,- įsitikinęs A.Vaičiūnas.
 
Geriau vėliau negu niekada

Dar šių metų vasario mėnesį rajone kilo pirmosios aistros  dėl asmeninio ūkio žemės,- žemdirbių susirinkime šakiečiai buvo informuoti, jog Žemės ūkio ministerija nusprendė pagaliau padaryti tvarką ir pareikalauti, kad  asmeninio ūkio žemė , naudojama pažeidžiant įstatymus, būtų grąžinta  į Laisvos žemės fondą, o piktybiniams įstatymų pažeidėjams skiriamos tūkstantinės baudos. Vieša paslaptis yra tai, kad asmeninio ūkio žemę daugelis jos naudotojų, sudarę ilgalaikes sutartis su valstybe ar iš viso nesusitvarkę  jokių dokumentų, užuot naudoję savo reikmėms, kaip numato įstatymas, ją tiesiog pernuomoja ūkininkams. Įspėti ir ūkininkai, kad už neteisėtai išnuomotuose trihektarininkų  plotuose deklaruotus pasėlius bus taikomos tam tikros sankcijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus  vedėjas Algirdas Vaičiūnas pabrėžė, jog pagaliau atėjo tas metas, kai bus imtasi rimtos kontrolės. Beje, sankcijos  asmeninio ūkio žemės naudotojams, kurie nesilaiko nustatytų valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytų sąlygų bei patys asmeninio  ūkio žemės nenaudoja savo poreikiams, praktiškai jau turėjo būti taikomos nuo 2003 metų vasario 18 dieną priimto LR Vyriausybės nutarimo.

 „Būkim biedni, bet teisingi...“

Nerimas  kilo ir tarp  asmeninio ūkio žemės naudotojų, ir tarp ūkininkų, kurie ne vieną dešimtmetį nuomojosi  nemažus rajono gyventojų asmeninio ūkio žemės plotus. Nusistovėjusi „nelegali“, tačiau abiems pusėms naudinga tvarka, dabar  griaunama lyg kortų namelis. „Kai kurie tiesiog parazitavo. Iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių imdavo pinigus už pernuomojamą žemę, be to, nuomotojai dar turėdavo sumokėti  ir  žemės mokesčius,“ - teigė A.Vaičiūnas. Iš kitos pusės, nemažai yra ir tokių asmeninio ūkio žemės naudotojų, kuriuos slegia didžiulės žemės nuomos mokesčių skolos.  „Kodėl kažkas turi piktnaudžiauti esama situacija? Manyčiau, rajono savivaldybei labiausiai ir turėtų rūpėti, kad asmeninio ūkio žemės naudotojai  laikytųsi  nustatytos tvarkos, nes surinkti mokesčiai patenka būtent į bendrą rajono biudžetą,“ - įsitikinęs A.Vaičiūnas.  Į Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyrių jau kreipėsi nemažai asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie nusprendė  atsisakyti asmeniniams poreikiams nenaudojamos žemės,- dauguma pabūgo žadėtų baudų. Tie sklypai, kurių žmonės atsisako, dabar patenka į Laisvos žemės fondą, tačiau  ja ir toliau leidžiama naudotis tiems ūkininkams, kurie  iki šiol ja naudojosi. Vėliau ši žemė taps pasiūlos  objektu ilgalaikei nuomai, o jeigu bus atnaujintas valstybinės žemės pardavimas bei numatyta žemės pardavimo tvarka, laisva žemė atsidurs aukcione ir bus parduodama.

Ne visi nori paklusti įstatymams

Iki šiol rajone jau apie 200 asmenų atsisakė dalies sklypų ir apie 50 asmenų - visų asmeninio ūkio žemės sklypų. Koks susidaro bendras atsisakytos žemės plotas, informacijos kol kas niekas negali pateikti. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyrius turi naujų signalų  iš  ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių, kad esama dar nesusipratusių trihektarininkų, kurie ir toliau nori pernuomoti valstybinę žemę ir neteisėtai gauti nuomos mokestį. Pasak  A.Vaičiūno, nemažai žemdirbiškų organizacijų yra už tai, kad pagaliau būtų įvesta tvarka. „Galiojantys teisės aktai yra aiškūs ir juos reikia vykdyti. Mūsų rajone kai kas dar to nenori pripažinti ir todėl atsiranda tam tikri kreipimaisi, o žmonės yra tiesiog klaidinami ir keliama nepagrįsta sumaištis“,-  susidariusią situaciją komentavo A.Vaičiūnas.

Ūkininkai patyrė nuostolių

Šių metų kovo 1 dieną  Šakių rajono žemdirbių asociacija ir rajono Ūkininkų sąjunga surašė kreipimąsi  „Dėl valstybinės žemės nuomos“, adresuotą aukščiausioms šalies institucijoms.  Pagaliau žemdirbių nerimas dėl pasėlių deklaravimo tvarkos buvo išgirstas. Gegužės 22 dieną pasirašytas  LR Žemės ūkio ministro įsakymas dėl tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių pakeitimo, pagal kurį deklaruojantiems trihektarininkų plotus kol kas nereikia subnuomos sutarčių ir užtenka pažymėti, kad tai kitais pagrindais nuomojama žemė. „Šio pakeitimo laukėme nuo balandžio 20 dienos, o jis buvo priimtas tik gegužės 22 dieną, kai daugelis rajono gyventojų jau buvo atsisakę savo asmeninio ūkio žemės, taip vadinamų trihektarių. Žmonės buvo tiesiog suklaidinti, nes metų pradžioje visi buvo informuoti, kad ūkininkai negali deklaruoti neteisėtai pernuomojamų asmeninio ūkio žemių. Daugelį suklaidino  ir tai, kad dar pernai buvo skelbta, jog nebus mokamos ir išmokos.  Matyt, informacija apie priimtus pakeitimus laiku žmonių nepasiekė, todėl daugelis nusprendė pasėlių visai nedeklaruoti,“-  apgailestavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus specialistė Irena Žemaitienė. Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas tvirtino, jog dėl tokios sugriežtintos ir besikeičiančios tvarkos daugelis ūkininkų patyrė  nuostolių, nes  nedeklaravo po kelias dešimtis hektarų pasėlių.

 Birželio 15 dieną, pasibaigus oficialiam pasėlių deklaravimo terminui, Žemės ūkio skyriaus specialistus šokiravo deklaravimo rezultatai,- palyginus su praėjusiais metais, nedeklaruota liko net 19 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Žemės ūkio specialistai tikisi, kad tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedeklaravo pievų ar pasėlių, iki liepos 10 dienos dar  suskubs tai padaryti. Suprantama, vėluojantiems išmokos bus šiek tiek mažinamos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.