Turgavietėse, vienur kitur prie prekybos centrų, miškais apjuostose pagrindinių kelių pakelėse pabirę uogautojai jau geras dvi savaites prekiauja lietuvių mėgiamomis uogomis – mėlynėmis. Sunkiu darbu užsidirbti mėginantys žmonės sako, kad šiemet mėlynių derlius žymiai menkesnis nei pernai, todėl ir uogos pabrango.

 

 

 

Įpusėjus vasarai ir prasidėjus mėlyniavimo sezonui, šiemet, kaip ir kasmet, įvairiose vietose galima sutikti prekiautojų šiomis uogomis. Rajone bene daugiausiai jų sutinkama Lekėčių krašte, mišku apjuostuose kelkraščiuose. Atsitiktinai sustojus prie vieno kito prekiautojo bandėme iškvosti apie šiųmetį mėlynių derlių, jų kainas bei perkamumą. Ne itin noriai patirtimi dalinęsi uogautojai, po keleto klausimų vis labiau įsidrąsinę, vieningai prabilo, jog šiemet, palyginus su praėjusiais metais, mėlynių miškuose žymiai mažiau. „Labai mažai šiemet mėlynių miške, - patikino nuolatinė mėlynių rinkėja iš Lekėčių. – Šiemet uogos labai smulkios. Iš patirties galiu pasakyti, kad pernai uogautojai visų nenurinko, daug uogų liko miškuose. Kas dešimtas metas nebūna uogų. Šiluose išvis nėra mėlynių“. Pasak uogautojos, kiek gausiau uogų užderėjo miškų žemumose, lomose, kur geriau išsilaikė drėgmė.

Iškart po Joninių prasidėjusio mėlyniavimo sezono metu kas rytą į Lekėčių miškus patraukianti moteris tikino, kad dėl uogų smulkumo ir nedidelio derliaus per pusvalandį vos prirenka litrą. „Dešimt litrų šiemet dar niekad nepririnkau – pavyksta surinkti keturis penkis litrus. Į mišką išeini penktą ryto, o grįžti įvairiai, - kokią pirmą, antrą valandą dienos. Žodžiu, visaip būna. Kai pernai mėlynių visur buvo pilna, jas galėjai rinkti vos iš namų išėjus, tai šiemet per dieną tenka nueiti penkis, šešis kilometrus, kol susirandi derlingesnes vietas“,- pasakojo moteris. Tuo tarpu kiti kalbinti uogautojai tikino, jog litrą mėlynių prirenka maždaug per valandą laiko. Manoma, jog šių uogų rinkimo sezonas geriausiu atveju dar tęsis porą savaičių.

Kasmet iš mėlynių pardavimo prie pensijos bandanti prisidurti lekėtiškė pasakojo kasdien maždaug tris keturias valandas uogauja ir tiek pat laiko prastovi prie plento. Beje, smalsuolių, besidominčių uogų kainomis, sustoja kur kas daugiau nei perkančiųjų. Kai pernai litras mėlynių pakelėse kainavo 6-7 litus, tai šiemet vienu dviem litais jos brangesnės. Antradienį Šakių turguje litrą mėlynių, kaip ir pernai, buvo galima įsigyti už 8 litus. Perkantiems didesnius kiekius, uogautojai linkę taikyti nuolaidas. Tačiau ir taip pasitaiko, kad ne viską išprekiauja, todėl tenka parsinešti ir namo.  

Pasak lekėtiškės, nuolat pajuodusios rankos, mažas derlius ir miške tykantys pavojai verti didesnės kainos. Negana to, nuo uodų ir aklių vos spėja gintis. „Laimei, dar neįsisegė erkės. Čia vienai uogautojai gyvatė įkando“, - sakė lekėtiškė.

Pasirodo, mėlyniavimo nepabūgsta ne tik senjorai, bet ir Lekėčių krašto jaunimėlis. Kalbinta uogautoja pasidžiaugė, kad užsidirbti iš mėlynių nesibodi ir anūkai. „Vienas eina į septintą, kitas - į devintą klasę. Vasaromis užsiuogauja. Pernai per mėlyniavimo sezoną užsidirbo apie du tūkstančius. Ką norėjo, tą galėjo pirkti“,- džiaugėsi darbščiais anūkais močiutė. Toje pačioje pakelėje mėlynėmis prekiavęs jaunuolis iš Lekėčių sakė, kad iš mėlynių užsidirbti bando kasmet. „Vis geriau rinkti uogas nei sėdėti be darbo. Lekėčiuose jaunimui nelabai įmanoma įsidarbinti,- kalbėjo Jurgis. – Pavyksta užsidirbti po devynis šimtus. Yra kas daugiau užsidirba“. Pasirodo, prekyba mėlynėmis kartais tampa šeimos verslu. Šiame krašte gyvena daugiavaikė šeima, kurios suaugusieji ištisą dieną renka mėlynes, o vaikai pakelėse jas pardavinėja.  

Itin didelės kantrybės reikalaujantis uogavimas dažnai šių miško gėrybių rinkėjus priverčia imtis ir uždraustų naudoti šukų, kurias už kelias dešimtis litų įmanoma nusipirkti turgavietėje. Sakoma, kad uogų rinkimas šukomis bent du kartus greitesnis. Tačiau uogautojai visi it susitarę tvirtina uogas renką tik rankomis. „Jeigu šiemet uogų nėra – tai ką gali braukti su tom šukom“,- svarstė uogautoja.

Gamtininkai sako, kad uogavimas šukomis sužaloja augalų ūglius. Jau šiemet miškuose galima pamatyti nemažai nenašių augaviečių, kai ant krūmelių dera labai mažai uogų arba jų visai nėra. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, labai tikėtina, kad tai pernykščio uogavimo šukuojant augalus padariniai. „Tokiu būdu surinktas uogas atskirti nesunku - jos sumaigytos, šiukšlinos. Ploteliai, kuriuose taip buvo uogaujama, atrodo sujaukti, be viršūnių ir lapelių. Toks mėlynių rinkimas - laukinių augalų žalojimas, būsimo derliaus naikinimas. Sunku numatyti, kiek metų reikės šiems uogienojams sustiprėti, tačiau uogų derliaus bent dvejus trejus metus tikrai nebus”, - sako S. Paltanavičius.

Pagal nustatytą Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką draudžiama renkant uogas rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti uogienojus žalojančius įrankius. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudas piliečiams nuo 25 iki 100 litų, pareigūnams - nuo 100 iki 200 litų. Šakių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Stanislovas Pocevičius patikino, kad kasmet pasitaiko atvejų, kai uogautojai, naudodami draudžiamas šukas,  renka mėlynes. Jau šiemet už uogavimą su šukomis ir tuo pačiu automobilio pastatymą ant miško paklotės buvo nubaustas vienas šakietis. Beje, aplinkosaugininkai specialių reidų į miškus nevykdo, tokie patikrinimai vyksta pagal gautus išankstinius pranešimus.

Beje, apsirūpinti mėlynėmis visiems metams pataria medikai, ir mokslininkai. Kaip žinia, mėlynės gerina regėjimą. Jose esantys fenoliai, antocianai saugo akies lęšiuką, stabdo kataraktos vystymąsi, teigiamai veikia tinklainės kraujagysles, taip pat pagerina tinklainės ir regos nervo mitybą, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų. Šiose uogose yra beta karoteno ir vitamino C. Įrodyta, kad uogos mažina akių nuovargį, tad itin tinka ilgai būnantiems dirbtinėje šviesoje ar dirbantiems kompiuteriu, taip pat jos didina akiplotį, padeda tiek sergantiesiems trumparegyste, tiek senatvine toliaregyste.

Mėlynės padeda įveikti ir viduriavimą, mažina žarnyno peristaltiką, uždegimus, skausmus, gerina virškinimą. Geriausiai nuo viduriavimo tinka džiovintų uogų užpilas, bet gali būti vartojamos ir šviežios uogos. Be to, mėlynėse esantys vitaminai C ir E veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus organizme. Karotinas ir vitaminas C palaiko kraujagyslių elastingumą, B grupės vitaminai dalyvauja nervinių ląstelių metabolizme. Uogose esantis vitaminas A gerina odos, plaukų, nagų būklę. Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad gausiai valgant mėlynes, sustiprėja raumenų jėga, gerėja atmintis, judesių koordinacija.