Jau ne pirmus metus pluoštinių kanapių populiarinimu besirūpinantis kriūkietis Egidijus Zėringis sako, kad dar laukia ilgas ir sudėtingas kelias, siekiant šalyje iš naujo atgaivinti šios kultūros auginimą. Manoma, jog tik nuo kitų metų įsigaliosiantys palankesni įstatymai toli gražu neužtikrins spartesnio jų populiarinimo. Anot pašnekovo, visų pirma būtina sukurti visapusišką kanapių realizavimo sistemą.  

 

 

 

Pluoštinių kanapių populiarinimu užsidegęs E. Zėringis tikina, kad Lietuvoje nėra galimybių palankiai realizuoti šių augalų pirminę žaliavą, be to, ir eksportuoti nelabai apsimoka. Todėl šalyje būtina sukurti ir išplėtoti kanapių perdirbimo sistemą. „Lietuvoje kol kas perdirbimo nėra, nors apie tai daug kas galvoja. Vienas dalykas reikia turėti žaliavos, kad galėtume investuoti į perdirbimą, o kitas - niekas neaugina, kol nėra perdirbimo. Todėl šioje vietoje reikia „sužaisti“,- kalbėjo E. Zėringis.

Ekologija ir įvairiausiomis naujovėmis besidomintis vyriškis pluoštines kanapes numatė panaudoti statybinių medžiagų gaminimui. Jo atstovaujama komanda, aktyviai savo veiklą viešinanti internetiniame tinklalapyje „Naturehemp“, jau kuris laikas su airiais vykdo bendrą projektą dėl šiltinimo ir statybinių medžiagų kūrimo. „Mes iš airių esame įsigiję šešis patentus statybinių medžiagų gamybai“, - patikino E. Zėringis. Pasirodo, įsitvirtinti su nauja produkcija pasaulinėje rinkoje ne taip jau ir paprasta. Partnerių iš Airijos karti patirtis parodė, kad statybinių medžiagų gamyba iš kanapių sėkmingai buvo vystoma tol, kol koją kišti nepradėjo stambiesiems statybinių medžiagų gamintojams. „Kai tik pradėjo kristi jų pardavimo kiekiai, iš karto prasidėjo puolimas per spaudą. Vėliau supirko smulkių akcininkų akcijas ir sunaikino įmonę. Jų akcijų paketas liko bevertis. Airių įmonė dabar žemesniame lygmenyje nei mes, nors šią veikla pradėjo prieš dešimt metų“, - pasakojo E. Zėringis.

Tuo tarpu kriūkietis dabar tik ir gyvena mintimis apie statybinių medžiagų gamybą iš pluoštinių kanapių. Šios idėjos įgyvendinimui jis paaukojo visas per gyvenimą sukauptas santaupas, įgytą turtą. „Dabar orientuojuosi į perdirbimą. Itin brangius įrengimus, reikalingus pluoštinėms kanapėms apdirbti, pasigaminome patys. Glaudžiamės pas vieną vietos ūkininką, ateityje planuojame persikelti į Kudirkos Naumiestyje išlikusias laisvas linų fabriko patalpas“, - planais dalijosi vyriškis.  

Beje, jau trečia savaitė vykdoma eksperimentinė statybinių blokelių gamyba. „Kaip žinome, statybinėms medžiagoms būtinas tvirtumas, šilumos laidumas ir ekologiškumas. Tai pagaminama iš chemijos, bet tą patį galima pagaminti ir iš natūralių medžiagų. Atlikus pirmuosius bandymus, nustatyta, kad iš kanapių pagamintų statybinių blokelių šiluminė varža 3,5 karto didesnė už medienos. Be to, jie šimtu procentų ekologiški ir praktiškai nedegantys“,- įtikinėjo E. Zėringis, pridurdamas, kad iš ekologiškos produkcijos blokeliai gaminami ilgiau, todėl jie brangūs. Nepaisant to, kriūkietis sako, jau turi užsakymų statyti netgi apvalius namus. Tokių namų komplekso statybos projektas numatytas Trakų rajone. „Įprastuose namuose paprastai kampai apstatomi nereikalingais daiktais. Be to, apvaliuose namuose daug geresnė oro cirkuliacija. Statant apvalų namą, sutaupoma iki trečdalio statybinių medžiagų“,- kalbėjo kriūkietis.

Prieš ketverius metus pluoštinių kanapių auginimą ir jų realizavimą vienas pirmųjų rajone pradėjęs populiarinti kriūkietis E. Zėringis įsitikinęs, jog Lietuvoje šis augalas nepelnytai užmirštas. Tai patvirtina ir mokslininkų atlikti skaičiavimai. Iš kanapių arba su jomis pasaulyje yra gaminama daugiau nei 250 tūkst. įvairių produktų. „Netgi naujausiame C klasės Mersedese yra apie 20 kg kanapių, - teigė pašnekovas. – Pats ryžausi auginti, nors niekas nedrįso to daryti dėl teisinės bazės. Šalyje man pirmam pasisekė, kad derliaus nesunaikino, todėl galėjau pradėti galvoti apie perdirbimą.“

Tačiau pastaruoju metu pastebimas spartesnis pluoštinių kanapių auginimu besidominčiųjų skaičiaus augimas. „Palyginus su ankstesniais metais, pluoštinėmis kanapėmis susidomėjo verslas“,- kalbėjo pašnekovas. tik nuo kitų metų įsigaliosiantys LR Seimo priimti Pluoštinių kanapių bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymai, manoma, taip pat prisidėjo prie didėjančio susidomėjimo pluoštinėmis kanapėmis. „Iš tikrųjų man tas įstatymas jau nebeįdomus. Paprasčiausiai priėmė tokį įstatymą, kad lietuviai nedirbtų, ir viskas. Nėra vilčių, kad Lietuvoje eis normaliai dirbti. Investuotojai, kuriuos turime, visi bures kreipia į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Švediją, Norvegiją, - sakė kriūkietis. - Ypač ūkininkai pradėjo domėtis pluoštinėmis kanapėmis. Nors pas mus ūkininkai augina ne kultūras, bet išmokas. Nėra išmokos, nereikia auginti tai reiškia, kad neperspektyvu. Šie įstatymai įdomūs tik tiems, kas dirbs su ES projektais“, - įsitikinęs E. Zėringis.