baneris leidinys

parasai del zemesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Referendumo „Tautos valia“ iniciatoriai , siekiantys, kad referendumo būdu būtų atsiklausta šalies piliečių dėl žemės pardavimo užsieniečiams, jau lapkričio 29 dieną turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti visus surinktų parašų lapus. Aktyviai šioje pilietinėje akcijoje dalyvavo ir šakiečiai žemdirbiai, visuomeninių organizacijų atstovai, pavieniai asmenys bei jaunimas.
 
Nuotr. Lapkričio 29 dieną referendumo organizatoriai turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti visus surinktų parašų lapus.
 
Referendumas - paskutinis šansas
 
Kol kas Lietuvoje vis dar galioja draudimas parduoti žemę užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą Lietuva išsiderėjo, kad draudimas galiotų septynerius metus, vėliau jis buvo pratęstas dar trejiems metams. Taigi, šis draudimas baigiasi 2014 metų gegužės 1 dieną. Kaip numato galiojantys įstatymai, privalomajam referendumui skelbti būtina surinkti 300 tūkst. piliečių parašų. Šiuo metu inicijuojamas referendumas numatomas rengti dėl kelių pagrindinių nuostatų įtvirtinimo,- Lietuvos ir jos piliečių teisės į žemę susigrąžinimo; parašų skaičiaus referendumams rengti sumažinimo iki 100 tūkst. ; žemės gelmių bei gamtinių išteklių apsaugojimo; referendumu priimtų sprendimų keitimo tik tautai pritariant. Referendumo idėją palaikantis ir ją aktyviai remiantis Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas sako, kad sunku prognozuoti, kokie bus parašų rinkimo rezultatai. Tiek šakiečiai, tiek kitų rajonų žmonės buvo gana aktyvūs, visgi surinkti 300 tūkst. parašų - sunki užduotis, juolab, kad didelė dalis parašų paprastai būna „išbrokuojami“. Po visą Lietuvą buvo išdalinta apie 7 tūkst. parašų rinkimo lapų (viename lape telpa 70 parašų). Šakių rajone, preliminariais duomenimis, buvo išplatinta daugiau kaip 100 lapų. Anot R.Valiuko, tai bus paskutinis šansas žemdirbiams apginti savo teisėtus interesus.

Žemė tiems, kas ją dirba

Prekyba Lietuvos žeme jau seniai kelia aistras. Kol užsienio piliečiams dar galioja apribojimas pirkti žemę Lietuvoje, jie tai daro arba teisėtai per įsteigtas įmones, arba per ne visuomet skaidrius susitarimus su Lietuvos piliečiais. Tuo tarpu vietos ūkininkai, didžiąją dalį žemės nuomojantys iš žemės savininkų, neturi pakankamai lėšų nusipirkti jiems reikalingų žemės plotų. Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone, Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas  Rimantas Valiukas įsitikinęs, kad egzistuoja reali grėsmė ūkininkams prarasti ne tik nuomojamas žemes, bet ir visa tai, ką sunkiu darbu jie užgyveno per du dešimtmečius. „ Kaip ūkininkai ūkininkaus, netekę žemės? Kiekvienas žemės savininkas, kuriam bus pasiūlyta ne 20 tūkst. litų, o 20 tūkst. eurų už hektarą žemės, susivilios geresniu pasiūlymu. Tuomet mūsų ūkiai, didžiules investicijas sudėję į žemės ūkio techniką, pieninystės ūkių modernizavimą, labai greitai praras galimybę toliau dirbti šiuo metu nuomojamą žemę. Didžiausia bėda ta, kad ūkininkams iki šiol nebuvo sudarytos palankios sąlygos įsigyti nuosavybės teise dirbamą žemę,“- sakė R.Valiukas. Anot jo, skandinaviškam kapitalui priklausantys pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai tam puikiai pasitarnauja.„Jeigu butui pirkti paskolą bankas suteikia 30- čiai metų, jeigu pagal ES investicinius projektus traktoriams pirkti ūkininkai labai lengvai gauna paskolas, tai žemei pirkti ilgalaikės paskolos ūkininkai tikrai negaus. Mes seniai keliame šį klausimą, kad Vyriausybė pirmiausia turėtų derėtis su bankais dėl ilgalaikių paskolų išdavimo žemės pirkimui. Modernius ūkius sukūrėme, bet nuosavos žemės – neturime,“- sakė R.Valiukas.
 
Užsienio investuotojų kasmet daugėja

Viešai skelbiama statistika rodo, kad pastaraisiais metais aktyviausiai žemės ūkio veikla užsiimančias įmones Lietuvoje steigė Vakarų Europos verslininkai. Nuo 2004 metų, kuomet Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, buvo įsteigta 615  žemės ūkio veiklą vykdančių bendrovių, iš jų 44 - visiškai valdomos užsienio kapitalo akcininkų. Daugiausia Lietuvoje yra įsteigta Vokietijos akcininkų valdomų žemės ūkio srities bendrovių – 22,  danų – 9, austrų - 8. Vis intensyvesnę plėtrą Lietuvoje vykdo norvegai, amerikiečiai ir olandai.  Ekonomistai spėja, kad nelegalių žemės įsigijimų, perkant per statytinius Lietuvos piliečius, yra žymiai daugiau nei teisėtų. Iš kitos pusės, jeigu yra įsteigiama įmonė, vadinasi, ji vykdys žemės ūkio veiklą, įdarbins žmones, mokės mokesčius. Jeigu užsieniečiai pirks žemę, vadinasi, ja ir naudosis, tad iš esmės Lietuvos žemės ūkiui ir ekonomikos raidai užsienio kapitalas nepakenks, svarsto šalies ekonomistai. Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka yra viešai pareiškęs, nesutinkantis su tais žmonėmis, kurie kovoja, kad užsienio piliečiams toliau būtų draudžiama pirkti žemę Lietuvoje, - juk visi žemės savininkai turės laikytis tų pačių galiojančių įstatymų ir taisyklių, be to, bus numatyti tam tikri apribojimai ir saugikliai.
 
Norvegai į žemės ūkį investuoja taupiai

Jau trylikti metai Šakių rajone, Paluobiuose, sėkmingai veikianti Norvegijos investuotojų valdoma bendrovė „Noragra“ šiuo metu turi apie 2000 ha žemės ir plėtoja augalininkystės bei pienininkystės sektorius.  Apie 1000 ha turimos žemės yra privati, kita pusė - nuomojama.„ Kas yra įmonės savininkas, užsienio ar Lietuvos investuotojas, darbuotojams iš tikrųjų nėra svarbu. Kaip ir Lietuvos verslininkai, taip ir norvegų investuotojai, įdarbina žmones, moka visus mokesčius. Šiuo atveju žemė niekur nedingsta,“- savo nuomonę išsakė bendrovės vadovė Dalia Litvinienė. Pasak jos, bendrovė perka ar nuomojasi tiek žemės, kokie yra jos gamybiniai poreikiai. Šiaip bet kokią ar bet kur žemę bendrovė nesupirkinėja. Atvirkščiai, parduoda tuos plotus, kurie nutolę nuo pagrindinių žemės masyvų. „Norvegų investuotojai tikrai neturi jokio tikslo prisipirkti žemės Lietuvoje. Kaip ir kitos bendrovės, taip ir „Noragra“, dirba skaičiuodama, taupydama, tiesiog vykdoma normali ūkinė veikla. Kokių tikslų gali turėti kitų užsienio šalių investuotojai, man sunku pasakyti. Tai jau komerciniai dalykai,“- sakė D. Litvinienė.
 
Gal kiniečiai Lietuvos nenupirks ...?

Šiandien rajono ūkininkai už hektarą derlingesnės žemės ūkio paskirties žemės jau turi pakloti nuo 10 iki 20 tūkst. litų. Anot jų, pastaraisiais metais žemė ypač pabrango ne tiek dėl didelės vietos ūkininkų konkurencijos, kiek dėl to, kad žemės savininkams greitai atsiras galimybė parduoti žemę  brangiau užsieniečiams. Tuo tarpu, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, dabartinės lietuviškos žemės kainos nėra aukštos. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis mano, kad apie žemės pardavimo užsieniečiams pavojus mūsų valstybės vadovams reikėjo galvoti gerokai anksčiau, prieš prisiimant įsipareigojimus Europos Sąjungai. „Nesinori, kad svetimi šeimininkautų Lietuvoje. Šiuo klausimu yra įvairių taktikos pavyzdžių,- kai kurios šalys apskritai neįsileidžia užsieniečių arba įvedę itin griežtas sąlygas. Manau, Lietuvos žemę pirmiausia turi dirbti lietuviai. Referendumo rezultatus sunku prognozuoti. Atsiklausti tautos dėl tokio svarbaus sprendimo tikrai reikėtų. Juk jau girdėjome, kad Ukrainoje, pradėjus leisti žemę pirkti užsieniečiams, per gana trumpą laiką 5 proc. visos šalies žemės, apie 3 mln. hektarų, nupirko kiniečiai,“- sakė P.Puskunigis. Tačiau bendrovės vadovas mano, kad reikia įsiklausyti ir į kitos pusės nuomonę. „Žemės savininkams, sugrįžusiems iš Sibiro ir per vargus susigrąžinusiems savo žemę, nesinori jos parduoti už grašius. Įvairiuose regionuose ir rajono vietovėse skirtingos žemės kainos. Mūsų rajone tiek nuomos, tiek ir žemės pardavimo kaina yra viena didžiausių Lietuvoje. Tačiau tose vietose, kur žemės balas mažas, ir pas mus žemės savininkams tenka pusvelčiui parduoti savo žemę. Suprantama, šių žemių savininkai tikrai bus už tai, kad žemę galėtų pirkti ir užsieniečiai, galintys sumokėti realią jos kainą“,- sakė bendrovės vadovas P.Puskunigis, tikintis, kad  kiniečiai verslininkai mūsų Lietuva, prilygstančia vienam Kinijos kaimui, neturėtų susidomėti.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

86

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos