Pagrindinė teorinė seminaro dalis buvo skirta karvių ligų prevencijai. LŽŪKT gyvulininkystės konsultantas Vytas Gudaitis  susirinkusiems rajono ūkininkams kalbėjo apie galvijų nagų ligų kontrolės svarbą šiuolaikiniame ūkyje. Dažniausiai pasitaikančios galvijų nagų ligos - tarpunagės dermatitas, tarpuragės flegmona, laminitas, nagų dermatitas, nagos pado opa bei nagų rago įtrūkimai. Visos šios ligos dažniausiai diagnozuojamos tik joms pasireiškus. Plačiau buvo aptartos pagrindinės galvijų nagų ligos, jų požymiai, priežastys bei gydymo būdai. Pateikta įvairi vaizdinė medžiaga, akivaizdžiai iliustruojanti ligų požymius ir jų gydymo būdus. Lektorius ūkininkus ragino nepamiršti atkreipti dėmesį į profilaktines priemones, mažinančias galvijų ligų plitimą ( nagų vonelės, taisyklingas galvijų nagų karpymas ir kt.).

 

Antroji seminaro dalis buvo skirta praktiniams užsiėmimas. Seminaro dalyviai apsilankė girėniškio ūkininko Vytauto Kauno karvių fermoje. Čia šiuo metu auginama 130 karvių, iš kurių 120 - melžiamos. Pagrindiniai praktinės seminaro dalies klausimai- bandos reprodukcijos problemų analizė bei pašarų kokybės nustatymas.

Kaip pastebėjo gyvulininkystės konsultantas V.Gudaitis, sėkmingos pieno ūkio raidos garantas yra optimali bandos reprodukcija. Deja, dėl sutrikusios karvių reprodukcijos ar pavėluoto sėklinimo ūkininkai patiria nemažų nuostolių. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje teikiama nauja paslauga – ankstyvas veršingumo nustatymas. Reprodukcijos organų tyrimas ultragarsu – vienas iš patikimiausių reprodukcijos gerinimo metodų. Seminaro dalyviams V.Gudaitis būtent ir pademonstravo, kaip atliekamas šis tyrimas, komentavo tyrimo rezultatus. Anot konsultanto, ultragarso aparatu galima įvertinti veršingumą jau 26–28 dieną po sėklinimo ir sužinoti, kurios karvės neveršingos. Tyrimas tikslingas, siekiant identifikuoti neveršingas karves ir laiku pritaikyti rujos skatinimo priemones, norint užtikrinti optimalų intervalą tarp veršiavimųsi.

 

Kiek ir kokių pašarų reikia duoti karvei, priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, produktyvumo, aplinkos mikroklimato ir kitų veiksnių. Karvių pieningumas ir genetinių produktyvumo savybių panaudojimas priklauso nuo to, kiek, kaip ir kokios kokybės pašarų bei kokiu santykiu sušeriama karvei. Pašarų poreikio, tinkamo kiekio ir santykio nustatymo procesas vadinamas raciono sudarymu. Ūkininko V. Kauno ūkyje pagrindinis galvijų pašaras - kukurūzų silosas bei šienainis. Raciono subalansavimas taip, kad jis patenkintų visus karvės poreikius ir tuo pačiu būtų pigus – gana sudėtingas darbas. Gyvulininkystės specialisto V.Gudaičio teigimu, geriausia pašarų kiekius apskaičiuoti naudojantis kompiuterine programa. Norint, kad ji pateiktų patikimą prognozę, reikia tikslių pašarų analizės duomenų. Dėl šios priežasties pašarus patariama tirti.  Seminaro dalyviams buvo pristatyta LŽŪKT įsigyta viena moderniausių Europoje ( antroji Lietuvoje) įrangų – mobili AgriNIL laboratorija ( įrangos kaina - apie 100 tūkst. litų). Kaip pastebėjo V.Gudaitis, pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys pašaro kokybę – sausųjų medžiagų kiekis, matuojamas gramais kilograme, bei apykaitos energija – energijos koncentracija pašaro sausosiose medžiagose. Seminaro dalyviams buvo pademonstruota, kaip vykdomas kukurūzų siloso pašaro mėginio tyrimas. Rezultatais, kurie paaiškėjo po kelių minučių, ūkio šeimininkas ir konsultantas liko patenkinti. Su šia mobilia laboratorija galima įvertinti įvairius pašarų rodiklius, – sausąsias medžiagas, krakmolą, baltymus, ADF, NDF, pelenus, riebalus, taip pat NEL.