Lapkričio 13 dieną Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje surengta Lauko diena - seminaras, kurio metu rajono ūkininkams buvo pristatyta AgroSmart programa. Seminaro metu taip pat aptartos bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos Lietuvoje. Pranešimą šia tema skaitė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Ūkio ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėja dr. Irena Kriščiukaitienė. Lauko diena - seminaras Griškabūdyje surengtas įgyvendinant projektą „Gamybos procesų valdymas ir integruotų informacinių sistemų infrastruktūros panaudojimas ūkių veiklos tobulinimui“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Kaip pastebėjo projekto vadovė, dr.I.Kriščiukaitienė, labai svarbu, kad ūkininkai turėtų galimybę  kuo efektyviau atlikti savo ūkio ekonominę analizę, žinotų ūkio savikainą ir gautų reikalingas ataskaitas. Projekto partneriai, AgroSmart ūkio gamybos procesų valdymo programos kūrėjai, uždarosios akcinės bendrovės „ART21“ specialistai parodomajame seminare demonstravo programos veikimo principus, pristatė itin plačias jos galimybes.       

 

Kaip pastebėjo bendrovės „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas, tiek Pasaulio bankas, tiek pagrindinės Europos ir Amerikos asocijuotos ūkininkų struktūros yra pareiškusios, kad iki 2020 metų pagrindinė tendencija pasaulyje turi būti tiksliosios žemdirbystės skatinimas. Tai reiškia, kad integruotų informacinių sistemų bei tam tikrų instrumentų panaudojimas ūkiuose turi sudaryti sąlygas ūkininkams gauti kuo tikslesnius duomenis, ištirti kiekvieną žemės arą, tiksliai apskaičiuoti derliaus savikainą ir atlikti būsimo pelno prognozę. Sakykime, mūsų ūkininkai jau naudoja automatines purškimo programas, kurios instaliuojamos į pačią žemės ūkio techniką. Kita itin svarbi programinės įrangos sritis,- ūkio efektyvumo valdymas, darbų planavimas, savikainų valdymas ir analizė, informacija, kokie laukai duoda daugiausiai pelno bei kiti duomenys. Pagrindinis tiksliosios žemdirbystės tikslas, - turint tą patį žemės plotą, kaip įmanoma labiau padidinti žemės ūkio produkcijos kiekį. „Ūkininkavimo praktika parodė, kad netikslus žemės ūkio darbų planavimas ir vykdymas lemia didelius produkcijos bei ekonominius nuostolius. Neefektyviai dirbamos žemės derlingumas mažėja, o laikui bėgant dirva vis labiau alinama. Naudojant AgroSmart galima kontroliuoti visus ūkio procesus ir pasiekti maksimalių rezultatų“,- sakė A.Alešiūnas.

 

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vyriausiasis agronomas Viktoras Šnipas, jau trečius metus dirbantis su šia programa, džiaugėsi, kad dabar jam nereikia dirbti su popieriais, pildyti įvairius žurnalus. Visi svarbiausi duomenys įtraukiami į programą, kuri pateikia reikalingas ataskaitas ir skaičius. Šiuo metu bendrovė turi 1500 ha dirbamos žemės, augina apie 700 melžiamų karvių. „Dabar viską galima operatyviai kontroliuoti, visus duomenis rasti paspaudus kelis kompiuterio klavišus. Aš duomenis galiu suvesti bet kada, net savo automobilyje sėdėdamas ir dirbdamas su planšetiniu kompiuteriu. Ši programa tikrai labai palengvina darbą ir padeda valdyti ūkio gamybinį procesą“,- sakė V.Šnipas. Anot jo, ši programa labiau tinkama ir reikalinga stambesniems ūkiams. Be to, labai svarbu itin tiksliai suvesti į programą visus duomenis.

Pavyzdžiui, AgroSmart programoje įdiegta tręšimo skaičiuoklė, sudaryta pagal pažangiausias A.Stulginskio universiteto mokslininkų pateiktas technologijas,leidžia tiksliai vykdyti  tręšimo planus. Pagal į modelį „Savikaina“suvestus duomenis programa sugeneruos lauko ar pasėlio bei kultūros savikainą, ūkyje uždirbtą pelną, taip pat galėsite planuoti išlaidas ir pajamas bei prognozuoti kito sezono derlių.

Kaip pastebėjo (LAEI) Ūkio ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėja dr. I. Kriščiukaitienė, žemės ūkio bendrovėms bei ūkininkams, rengiantiems paraiškas ES paramai gauti ir teikiant įvairias ataskaitas, ši programa yra didžiulis palengvinimas,- visi duomenys sukaupti vienoje vietoje. Programos kūrėjai žada, kad artimiausiu metu AgroSmart programa bus sujungta ir su pasėlių deklaravimo sistema. Pasak „ART21“ bendrovės direktoriaus   A.Alešiūno, šią programinę įrangą ūkininkai, sudarę sutartį su bendrove, galėtų jau nuo kitų metų sausio mėnesio pradėti naudoti be didesnių investicijų, nes ateinančiais metais šios įrangos įsigijimą žada kompensuoti Europos Sąjungos paramos fondai. Beje, Europos Sąjungos finansinės paramos prioritetuose ir yra numatyta skirti finansinę paramą įvairios programinės įrangos žemės ūkyje įdiegimui ir plėtrai Lietuvoje.