Rugsėjo 16 dieną, UAB „Šakių šilumos tinklai“ pasirašius sutartį su UAB „Enerstena“, įgyvendinančia šilumos ūkio rekonstrukcijas,  Šakiuose startavo naujo biokuro katilo statybos. Nors buvo planuota, kad vėliausiai jis bus paleistas po trijų mėnesių, tačiau paaiškėjo, jog, ir labai intensyviai dirbant, šis procesas vėluos. Geriausiu atveju, naujas katilas bus užkurtas Naujųjų metų išvakarėse.

 

 

 

Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ techninio direktoriaus Simano Valaičio, tenka pripažinti, kad norėdama sutaupyti pinigų, bendrovė skelbė antrąjį viešųjų pirkimoų etapą ir galiausiai nieko neišlošė – projekto sąmata išaugo beveik 1 mln. litų, o įvykdymo terminai nusikėlė į vėlyvą rudenį.  Gerai, kad orai palankūs, antraip darbai būtų sustoję. Šiltas ir palyginus sausas ruduo bei vis dar vėluojanti žiema naujos biokuro katilinės statyboms palanki – darbai įmonės kieme vis dar virte verda: kyla nauja rampa, netrukus bus sumontuotos svarstyklės, svėrėjo patalpa, teritoriją juosianti ir garsą izoliuojanti 2 metrų aukščio tvora, baigiamas biokuro sandėlis, montuojami transporteriai. Paraleliai pastato viduje tvarkomas vamzdynas, elektros ir inžineriniai tinklai, ekonomaizerio pajungimas, operatoriaus darbo vieta, kompiuteris, stebėjimo sistemos.

Nors iki šiol buvo planuota naują biokuro katilinę paleisti dar prieš Šv.Kalėdas, apie gruodžio 20 dieną, tačiau UAB „Enerstena“ vadovas Virginijus Ramanauskas perspėjo „Šakių šilumos tinklų“ generalinį direktorių, kad, nors ir labai intensyviai dirbdama, pabaigti projektą vėluos. Pasak S.Valaičio, „šaltąjį paleidimą“ jie atliko gruodžio 20 – 23 dienomis, kad matytų, kaip veikia siurbliai, transporteriai, tikrinami visi inžineriniai, vidaus tinklai ir kita įranga. Pirminį paleidimą įmonė numačiusi gruodžio 31 dieną. „Dabar suprantam, kodėl antrojo etapo darbai išaugo beveik 1 mln. litų, - atviravo L.Kasparavičius. – Įmonė prisiėmė riziką - statybas pabaigti dar šiais metais. Jokių priekaištų dėl darbų spartos ir kokybės įmonės komandai neturiu. Ji įgyvendino ne vieną tokį projektą.“ Rašte UAB „Enerstena“ vadovas teigia, kad dės visas pastangas, kad visus statybų darbus pabaigtų dar šiais metais, jei leis esamos oro sąlygos. „Kaip bus realybėje - sunku pasakyti. Kosminio laivo paleidimas būna numatytas sekundžių tikslumu, o galiausiai ima ir kas nors sutrukdo – paleidimas atidedamas, - kalbėjo S. Valaitis. – Turim matyti, kaip paduodamas kuras, kaip jis sudega, iki kokios temperatūros įkaista, kokia cheminė dūmų sudėtis ir t.t. Tikimės, kad trukdžių nekils.“

Pasak L.Kasparavičiaus, pastačius naują biokuro katilinę, labai padaugės darbo ir atsakomybės. „Ši ES parama  gauta per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą, todėl įmonė įsipareigojo penkerius metus vykdyti oro taršos morotoringą ir duoti fondui ataskaitą apie į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekį. Dėl to biokuro katilinėje bus įdiegta inovatyvi taršą aplinkai mažinanti ir efektyvumą didinanti įranga – kondensacinis ekonomaizeris, - pasakojo generalinis direktorius. – Jis atlieka dvi funkcijas: leidžia maksimaliai efektyviai panaudoti gaunamą šilumą ir nešvaistyti jos per kaminą (papildomai sugrąžina 10-25% šilumos) bei maksimaliai išvalyti išeinančius dūmus, iš jų pašalinant lakiuosius pelenis ir kitas kietąsias daleles. Ši technologija leidžia biokuro katilinės efektyvumą  nuo įprastų 85-90% padidinti iki 100-110%, tuo būdu maksimaliai panaudojant iš biokuro gaunamą šilumą. Jei sutriktų biokuro katilo darbas ir reikėtų naudoti kitą kurą, kurio išmetamų CO2 neitų sumažinti, įmonei tektų prisiimti atsakomybę.“ Šiuo metu jau apmokyti devyni operatoriai, pamainomis dieną ir naktį prižiūrėsiantys naujojo katilo veikimą ir profilaktinį valymą. Be to, nuo kai kurių neprognozuojamų trikdžių įmonė apsidraudė. Čia bus sumontuotas 60 kilovatų generatorius, kuris, dingus elektrai, „užmaitintų“ visą energetinį ūkį.

Visas „Šakių šilumos tinklų“ projektas „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“, pasinaudojant ES parama pastatyti 5 megavatų katilą, kūrenamą biokuru, atsiėjo beveik 7 mln. litų - 2,4 mln. litų europiniai pinigai, kitus teko skolintis iš bankų. Generalinis direktorius paskaičiavo, kad per metus jiems teks atiduoti po 600 – 800 tūkst. litų. Kūrenant tik biokuru, per metus galima sutaupyti maždaug 1 mln. litų - tai leistų šilumos kainą sumažinti iki 5 centų, tačiau, kol bus bankams grąžinama paskola, kainą įmonė galėtų sumažinti tik 1centu. Tiesa, neaišku, ar atsižvelgs į tai Kainų komisija, nustatinėdama ateinančių metų bazinę šilumos kainą. Šilumininkai nusiteikę optimistiškai. Jie tikisi, kad investicijos turėtų atsipirkti per penkerius metus, o kaip bus, parodys ateitis.