Žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ kasmet gerina darbo rezultatus, o šiemet jis pateko tarp apskrities „Gazelių 2013“, kooperatyvo pardavimų pokytis 2009 m.- 2012m.didžiausias rajone.

 

 

Šešiuose šalies rajonuose dirbančio kooperatyvo pardavimai per trejus metus išaugo 286,57 proc. Pradėjęs veiklą „Suvalkijos pienas“ supirko 2130 t  natūralaus pieno per metus. Po metų supirkimas išaugo iki 9 tūkst. tonų, o 2013 m. „Suvalkijos pienas“ supirko jau 14 tūkst. tonų pieno.

Sėkmingai veiklą vystančio kooperatyvo vadovas Algimantas Glikas atskleidžia, jog per „Suvalkijos pieno“ gyvavimo dešimtmetį būta kritinių momentų, tačiau kovinė dvasia, ištikimai lydėjusi automobilių sporte, padėjo ir siekiant įsitvirtinti šiame konkurencingame sektoriuje.

Verslininkas neslepia, kad Lietuvoje šiam verslui yra susiklosčiusios gan atšiaurios sąlygos. „Kalbant apie mažesnius gamintojus, dažnai būna taip, kad radus piene inhibitorinių medžiagų, pritaikius nuoskaitą, jie tau jau rytoj pasako „viso gero“ ir su tuo nekokybišku pienu keliauja pas kitą supirkėją, kurių Lietuvoje yra apie 80 įmonių. Šis dalykas per 10 metų nepasikeitė“,- teigė A. Glikas. Jis prisiminė, kad sunkiausi kooperatyvui buvo 2009 ir 2011 metai. „Lietuvos gamintojai mums mokėjo tokią kainą, kokią mes turėjome mokėti statytojams. Tačiau gal ir gerai, kad taip įvyko, nes 2011m. mes pradėjome tartis su pirmaujančia lenkų bendrove, įkūrėme bazę Lukšiuose, investavome į pieno perpylimo stotį, transporto priemones ir dabar esame absoliučiai nepriklausomi.“

Apie 430 smulkiųjų ir apie 20 stambiųjų pieno  statytojų turinčio kooperatyvo vadovas patenkintas pusantrų metų trunkančiu bendradarbiavimu su lenkais. A. Glikas labai vertina tai, kad šiuose verslo santykiuose vyrauja ne melagingi pažadai, o abipusis partnerių pasitikėjimas. „Tik perėjus ten atsirado stabilesnis darbas, neliko problemų su atsiskaitymu. Nereikia kovoti, kad netinka kiekis, baltymai, ar riebalai“,- teigė kooperatyvo vadovas. Jis neslepia, kad statytojus gundo aukštesne kaina, kurią kooperatyvas dabar gali pasiūlyti. „Šiandien tarp pieno gamintojų žaliavą kooperatyvui parduoda ir kelios bendrovės, kurių negalėjome išlaikyti dirbdami su Lietuvos pieno perdirbimo įmonėmis. Bendradarbiaudami su Lenkijos įmone mes pagerinome sąlygas ir kitiems, nes atsirado didesnė konkurencija. Gal klystu, tačiau manau, jei išeitume iš Lenkijos rinkos, kainos būtų kitokios“,- svarstė A. Glikas.

Jis mano, kad jei ne apie 300 tūkst. litų atsiėjusios investicijos į modernią pieno perpylimo stotį, nebūtų pavykę užmegzti partnerystės su lenkais ir šiandien kooperatyvas vargu ar galėtų didžiuotis sparčiu augimu. „Būtume nuo savęs nepriklausomi, merdėtume ir tiek, supirkdami, geriausiu atveju, po kokias 20 tonų pieno per dieną “,- teigia A. Glikas.

Pieno produktų kainos kyla, ši žaliava kiekvieną dieną įgauna vis didesnę vertę tiek Europos, tiek pasaulio rinkoje. „Visi prašo gaminti iš pieno, o ne iš miltelių ar atliekų, tačiau pieno mažėja, bent jau tai matau Lietuvoje. To priežastis – buvo mažos supirkimo kainos, dėl ko daug ūkių išsidraskė. Mes dažnai pasijuokiame, kad pienas – baltoji nafta. Nenuostabu, kad mūsų kaimynė Rusija meta tam dideles jėgas. Manau, kad tie, kurie galvoja apie gyvulininkystę, turėtų mąstyti apie pieną, nes jo trūksta“,- teigė A. Glikas.

Daug kas seka „Suvalkijos pieno“ planus statyti naują gamyklą. Joje numatyta gaminti produktus pagal patentuotas technologijas, tarp kurių ir unikalus rinkoje produktas – aminorūgštis L-argininas. Gamybos atliekos būtų naudojamos bioenergetikai. A. Glikas džiaugiasi, kad gamyklos projektas pasistūmėjo į priekį. „Nuotaika yra geresnė. Anksčiau daug kas į mus žiūrėjo nerimtai – perpardavinėtojai ir tiek, tačiau mes į verslą žvelgiame kitaip. Jei gamykla bus – o tikiu, kad ji bus, ji bus tik Šakiuose“,- teigė A. Glikas. Paklaustas apie trejus metus vykstantį teisminį procesą su „Pienas LT“, verslininkas teigė, kad šiuo metu jie minėtai bendrovei yra pateikę ieškinį. „Tai, ką mes norėjome įrodyti, mes jau įrodėme. Bylinėtis galima visą gyvenimą, tačiau artėjame prie pabaigos. Ne paslaptis, buvo kalbų, jog gamyklos projektas nerimtas, parengtas per naktį. Tačiau galiu pasakyti tik tiek: dešimt metų esu šiame versle, o aštuonerius iš jų mūsų mintyse ir planuose buvo gamyklos idėja. Mes ne tam ėjome į pieno verslą, kad tik supirktume ir parduotume“,- kalbėjo A. Glikas.

Kooperatyvą, kuriame dirba 34 darbuotojai, jis vadina šeimos verslu ir teigia, kad toks modelis - priimtiniausias. „Kiekvienas supranta savo sritį ir žino, kad atgaus tiek, kiek įdės. Jei nori turėti, reikia dirbti, nes niekas kitas tau pinigų neuždirbs“,- teigė A. Glikas, kuris mano, kad versle reikia nebijoti dviejų dalykų: pradėti ir rizikuoti. „Mintimis grįžęs į ankstesnius savo verslo etapus, matau, kad būta rizikos ir daug kas to nesuprato. Bet ji pasiteisino. Šiandien aš laukiu, kada galėsiu įgyvendinti savo didžiausius tikslus, o tuomet perleisiu vairą jaunimui, tegul sėkmingai dirba toliau“,- šypsojosi A. Glikas.