baneris leidinys

kombainas javaiRita PLAUŠINAITYTĖ
 
Praėjusią savaitę į rajono elevatorius pristatytas pirmasis sezono derlius – žieminių miežių grūdai. Nors vasaros pradžioje trūko lietaus, tačiau jai įpusėjus ūkininkams derlių imti sutrukdė permainingi orai. Dviem savaitėmis vėliau negu pernai į aruodus supiltas pirmasis žieminių miežių derlius, žieminiai rapsai dar tik pradedami doroti.
 
Nuotr. Pirmieji rajono laukuose javapjūtę pradėję žieminių miežių augintojai džiaugiasi gerais rezultatais – grūdų derlius gausus, o drėgnumas buvo arti bazinio.
 
Lukšiuose esančio „Linas Agro“ elevatoriaus konsultantas Giedrius Daugėla sako, kad praėjusią savaitę sulaukę pirmojo žieminių miežių derliaus. Tiesa, šios kultūros augintojų mūsų rajone yra nedaug, todėl tikėtina, kad pristatytos 300 t. miežių gali būti ir paskutinės šį sezoną. Anot konsultanto, šį sezoną pirmasis derlius į elevatorius atkeliavo itin vėlai, pernai miežiai buvo pristatyti net 10 dienų anksčiau negu šįmet. Miežių drėgnumas yra beveik vidutinis – nuo 14 iki 15 proc., o štai pristatytų pirmųjų rapsų derliaus drėgnumas gerokai viršija normas – nuo 9 iki 14 proc. Pasak G. Daugėlos, nesiskundžia žemdirbiai pirmojo derliaus gausa – rapsų iš vieno hektaro vidutiniškai byra nuo 4 iki 5 tonų, o miežių derlius labai priklauso nuo auginamų veislių. Lukšių žemės ūkio bendrovė šįmet augino eksperimentinę, hibridinę miežių veislę „ZZOOM“, kurios iš hektaro prikūlė virš 10 tonų. Anot konsultanto G. Daugėlos, nuo šių metų šios veislės miežių bus galima jų įmonėje įsigyti visiems norintiems. Auginusiems tradicines, jau įprastas miežių veisles, anot konsultanto, pavyko prikulti vidutinį derlių, kuris siekė iki 5-6 tonų iš hektaro. Lukšiuose esančiame elevatoriuje superkamos, kaip ir kasmet, visos grūdinės kultūros, išskyrus rugius, avižas bei žirnius.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras turi gyventojams džiugių žinių - atpigo paslauga už seno asbestinio šiferio atliekų tvarkymą.
 
Daugelis žmonių keičia šiferinius stogus naujoviškais ir turi šiferio atliekų. Iki šiol jiems tekdavo mokėti už šiferio atliekų tvarkymą 113 eurų už toną. Marijampolės regioniniame sąvartyne įrengus specialią aikštelę šioms atliekoms tvarkyti, jų nebereikia niekur išvežti ir nereikia licencijas šiai veiklai turinčių firmų paslaugų. Marijampoliečiams pradėjus tvarkyti šiferio atliekas paslauga atpigo iki 51 euro už toną. Šakių rajono gyventojai šiferio atliekas gali pristatyti į pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Ekonovus“ stambių gabaritų atliekų aikštelę, esančią Sodų gatvėje.
 
„Draugo“ inf.
bulvesRita PLAUŠINAITYTĖ
 
Šiemet rinkos analitikų prognozės, kad ankstyvosios bulvės į rinką bus tiekiamos vėliau, tik po Joninių, mūsų rajone nepasitvirtino. Sintautų seniūnijoje ūkininkaujanti Jolantos ir Virginijaus Vaškių šeima jau birželio 12 d. pradėjo kasti ankstyvąsias bulves. Pasak bulvių augintojų, nors pirmosios ankstyvosios lietuviškos bulvės neturi prekinės išvaizdos, bet jas augintojai parduoda pelningiausiai.
 
Nuotr. Ūkininkų Jolantos ir Virginijaus Vaškių ūkyje bulviakasio darbai pačiame įkarštyje, šiems į talką atskubėjo ir Jolantos mama bei draugė.
 
Penkti metai atsiskyrę nuo Jolantos tėvų ūkio jaunieji žemdirbiai savarankiškai augina daržoves. Be ankstyvųjų bulvių Vaškių ūkyje dar auga po hektarą burokėlių ir morkų. Iš viso šeima šįmet užsodino 15 ha daržovių. Prieš keletą metų jaunieji ūkininkai Kauno bazėse patys prekiavę iš žemdirbių supirktomis ir savo ūkio daržovėmis, nusprendė grįžti į Jolantos gimtuosius kraštus ir suleisti rankas į dirvą. Šiandien nei Jolanta, nei Virginijus nedirba papildomo darbo: auginti ir parduoti daržoves – pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
braskys2Rita PLAUŠINAITYTĖ
 
Neseniai vykusioje Seimo Kaimo reikalų komiteto konferencijoje gyvulininkystės ir veislininkystės padėčiai bei perspektyvoms aptarti, dalyvavo ir Voniškių žemės ūkio bendrovės direktorius Henrikas Braškys, kuris pareiškė, kad nedalyvaus tolesniuose ES paramos projektuose, nes situacija gyvulininkystėje visiškai neaiški.
 
Nuotr. Anot Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovo Henriko Braškio, situacija pienininkystės sektoriuje pasiekė kritinę ribą.
 
Seimas nieko konkretaus nežada
 
„Ir šioje konferencijoje neišgirdau, kas bus, jei mes ir kitą pusmetį dirbsime nuostolingai“ – teigė H. Braškys, kurio vadovaujama žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) 20 m. dirbo pelningai, investavo didžiules lėšas į gyvulininkystę, kūrė darbo vietas, be to, kasmet į valstybės biudžetą sumoka mokesčių, kurių bendra suma skaičiuojama milijonais.

Voniškių ŽŪB vadovas sako iš valdžios tribūnų nuolat girdi, kad pieno gamintojai turi ieškoti būdų pieno gamybos išlaidoms mažinti.
grudo keliasRita PLAUŠINAITYTĖ
 
Birželio 17–18 d. Briedžių kaime, ūkininko Antano Blockio ūkyje, AB „Kauno grūdai“ organizavo tradicinį renginį „Grūdo kelias“. Trečius metus į skirtinguose regionuose organizuojamus renginius suvažiuojantys visos Lietuvos ūkininkai turi galimybę gauti naudingų žinių, palyginti savo ir kitų ūkininkų laukus. Šiemet jie vėl rinkosi, kad gautų naudingos informacijos apie naujausias augalininkystės technologijas auginant žieminius ir vasarinius kviečius, pupas, žieminius rapsus, cukrinius runkelius.
 
Nuotr. „Grūdo kelias 2015“ šiemet vykęs Šakių rajone, per dvi dienas sukvietė apie 1 tūkst. Lietuvos ūkininkų.
 
Vienas iš moderniausių rajono ūkių
 
Į A. Blockio kiemą ūkininkai rinkosi neatsitiktinai – daugelį metų besitęsiantis bendradarbiavimas su įmone „Kauno grūdai“ parduodant produkciją ir naudojantis įmonės konsultantų paslaugomis išaugo į glaudžią draugystę. Kaip sakė įmonės generalinis direktorius Tautvydas Barštys, nelengva surasti ūkininką, kuris leistų savo valdose organizuoti tokį didelį renginį, kartu su agronomais-konsultantais vertinti pasėlius, analizuoti bei diskutuoti aktualiais augalininkystės iššūkiais.
jaunieji ukininkaiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Balandį, kai vyko paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, buvo sulaukta 1 345 paraiškų. Paramą gaus 345 asmenys, kurie yra surinkę daugiau nei 85 atrankos balus. Deja, tarp jų nėra nei vieno Šakių rajono jaunojo ūkininko.
 
Nuotr. Jaunieji rajono ūkininkai Seimo kaimo reikalų komiteto nariams uždavė hamletišką klausimą: deklaruoti pasėlius ar ne? Konkretaus atsakymo iš jų taip ir nesulaukė.
 
Paramos negavo
 
Trečiadienį Griškabūdžio Dienos centre susitiko Seimo Kaimo reikalų komitetas ir Šakių rajono jaunieji ūkininkai. Esminis klausimas, dėl kurio buvo surengtas šis susitikimas – nei vienas jaunasis rajono ūkininkas negavo paramos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Susitikime dalyvavęs rajono meras Juozas Bertašius mano, kad visų rajonų jaunieji ūkininkai turėtų gauti kažkiek paramos.
saslykineAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį penktadienį kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“ šakiečių laukė staigmena – atsidarė šašlykinė. Tai gelgaudiškiečio verslininko Rimvydo Puidoko ir „Bičnamio“ savininko Arūno Danieliaus seniai brandinta idėja.
 
Nuotr. Rimvydas Puidokas (kairėje) ir Arūnas Danielius patikino, kad „Bičnamyje“ įsikūrusios šašlykinės klientų laukia ne tik geras šašlykas, bet ir greitas aptarnavimas.
 
Padegimas sujaukė planus
 
„Kadangi perpildytoje kaimo turizmo sodybų ir pirtelių rinkoje žmones sunku nustebinti, nuo kasdienybės ir triukšmo pavargusiems žmonėms nusprendėme pasiūlyti atokvėpio valandėlę ąžuolų paunksnėje, – kalbėjo A. Danielius. – Čia jie ne tik šašlyką suvalgys ir paskanaus naminės giros, bet ir pailsės natūralioje gamtos aplinkoje.“
bioduju jegaineRita PLAUŠINAITYTĖ
 
Birželio 11 d. Lekėčiuose prie „Idavang“ kiaulininkystės komplekso, atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ pradėjo eksploatuoti biodujų jėgainę – pirmąją tokią mūsų rajone. Lietuvoje tai trečias toks generatorius, kuris neutralizuoja ūkyje susidarančio mėšlo kvapus, tačiau pirmasis, kuriame naudojamas Lietuvos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas.
 
Nuotr. Lekėčiuose prie „Idavang“ kiaulininkystės komplekso, įmonė „Modus Energija“ pastatė pirmąją mūsų rajone biodujų jėgainę.
 
Naudojama lietuviška technologija

„Lekėčiuose pastatyta biodujų jėgainė pirmoji Lietuvoje, kurioje naudojamas mūsų kompanijos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas. Jis leidžia iš „žaliųjų“ atliekų išsiurbti šiltnamio poveikį sukeliančias dujas, iš kurių čia pat gaminama šilumos ir elektros energija. Pastaroji priduodama į elektros tinklus. Pirmosios dvi kogeneracinės jėgainės, kurios yra prie „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajone, buvo pastatytos naudojant vokiečių inžinierių sukurtą technologiją“, – sakė įmonės projektų vadovas Paulius Petrauskas.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos