baneris leidinys

Belaukiant euro ir su tuo susijusio kainų didėjimo, Statistikos departamento naujienos ne kokios – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo.
 
Algos mažėjo visų apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose (be individualiųjų įmonių), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tai lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos ir kitos priežastys.

Marijampolės apskrityje darbo užmokestis mažėjo 2,6 proc. Jis ir taip yra vienas mažiausių Lietuvoje, nes mažiau uždirba tik Tauragės gyventojai. Marijampolės apskrities gyventojai vidutiniškai gauna 1924,2 Lt algos per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius jiems lieka 1521,3 Lt mėnesiui.

2014 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia uždirbo Vilniaus (2 596,3 Lt), Klaipėdos (2 282,6 Lt) ir Kauno (2 217,7 Lt) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai.
 
„Draugo” inf.
drasutisSima KAZARIAN
 
Šakių rajonas yra viena blogesnių vietų gyventi Lietuvoje – čia didelė bedarbystė, vienas mažiausių vidutinių darbo užmokesčių, gyventojai sensta, jų sparčiai mažėja, veikia mažai verslo įmonių, kadangi joms kurtis nėra pakankamų sąlygų, nes palyginti maža gyventojų perkamoji galia.
 
Nuotr. „Pamenat, buvo noras, kad minimali mėnesinė alga būtų 1509 litai. Tai matote, Šakiuose net nėra tokio vidutinio atlyginimo“,- teigė „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo valdytojas S. Drasutis.
 
Tokios mintys praeitą trečiadienį skambėjo iš bankininkų lūpų, kurie kalbėjosi su Šakių verslininkais apie ekonominę šalies ir rajono padėtį, naujosios valiutos atėjimą.

„Vidutinis rajono gyventojo amžius – 42-43 metai. Jaunimas išvyksta į miestus, daug darbingo amžiaus šakiečių emigruoja, o tą emigracijos pliūpsnį jaučiame, kai emigrantai prieš šventes grįžę namo ateina į banką pasikeisti valiutos. Tūkstančiui rajono gyventojų emigruoja 9,2 žmonių. Tiesa, vyksta ir imigracija, bet ne tokiais mastais. Į Šakius grįžta perpus mažiau gyventojų nei Lietuvos vidurkis“,- pasakojo „Swedbank“ Šakių ir Vilkaviškio klientų aptarnavimo centro valdytoja Jolita Kromalcienė.
olenseviciusVioleta SEREDŽIUVIENĖ  
 
Ką reiškias būti medžiotoju, gali atsakyti tik pats medžiotojas.  Žmogui, į bet kokį ginklo naudojimą žiūrinčiam skeptiškai,  medžioklė pirmiausia asocijuojasi su mirtinu šūviu, paleistu į miško žvėrį. Tačiau tikrieji medžiotojai apie esminius medžioklės principus ir būtinybę švarinti miškus kalba labai įtikinamai. Apie tai, ką iš tiesų reiškia profesionali medžioklė, kalbamės su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniuoju specialistu, patyrusiu medžiotoju  Vidmantu Olensevičiumi.
 
Nuotr. „Tarptautinės kategorijos ekspertai trofėjų apžiūros metu pagal tam tikrus parametrus įvertina, kokios vertės pateikti medžioklės trofėjai. Pagal gyvūnų ragų rinčius ekspertai nesunkiai išsiaiškina, kokio amžiaus ir kada konkrečiai buvo sumedžiotas žvėris. Nesąžiningus medžiotojus „pagauti“ gana lengva“,- sakė V.Olensevičius.
 
Medžioklė – tai visų pirma gamtos apsauga. Taip teigiama medžioklę reglamentuojančiuose įstatymuose. Medžioklės taisyklėse nurodoma, kokios konkrečios tvarkos turi laikytis medžiotojo bilietą turintis žmogus. Išklausius specialų selekcijos žinių kursą ir išlaikius  egzaminą,  tampama medžiotoju selekcininku. „Medžiotojai selekcininkai medžioklės metu turi ne tik atskirti, ar medžiojamas gyvūnas yra patinas ar patelė, bet ir nustatyti jo amžiaus grupę, suprasti, ar tai brandus, ar selekcinis, ar perspektyvus gyvūnas, o gal tik jauniklis. Patinus leidžiama medžioti būtent tik medžiotojams selekcininkams. Norint sumedžioti trofėjiniu požiūriu brandų žvėrį, tenka gana ilgai stebėti savo laimikį, kol ryžtamasi paleisti šūvį. Iš trofėjinių ragų galime spręsti apie sumedžioto gyvūno brandą, sveikatos būklę, patirtas traumas. Trofėjinių gyvūnų, ypač briedžių ar elnių sumedžiojimas – tai itin ilgų stebėjimų rezultatas“, - apie medžioklės ypatumus pasakojo inspektorius V.Olensevičius. Anot jo, jeigu medžiotojas nėra „mėsininkas“ ir tykodamas pasaloje neieško miške vien „mėsos kepsnio“, jis trofėjinį gyvūną sumedžios tikrai profesionaliai, vienu taikliu šūviu. „Ypač sunku pergudrauti taurųjį elnią, kuris apdovanotas visais geriausiais savisaugos pojūčiais ir šiuo požiūriu yra tiesiog fenomenalus gyvūnas. Taurusis elnias turi patelių „haremą“, kurios savo vadą nuolat saugo. Sumedžioti brandų 10-12 metų taurųjį elnią kiekvienam medžiotojui yra ne tik azartas, bet ir juodas darbas,“- tikino nemenką medžiotojo patirtį turintis V.Olensevičius.
dailidieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Griškabūdžio seniūnijoje ūkininkaujančios Astos Dailidienės uogininkystės ūkis yra vienas stambiausių rajone. Prieš keturiolika metų griškabūdietė, pradėjusi verstis nuo kelių braškių lysvių, šiandien vadovauja stambiam uogininkystės ūkiui ir savo produkciją parduoda ne tik vietinėje rinkoje, bet ir už Lietuvos ribų.
 
Nuotr. „Bandome auginti vis naujas veisles, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti pačias skaniausias ir geriausias braškes“,- sakė braškininkystės ūkio šeimininkė A.Dailidienė.
 
Šiuo metu A.Dailidienė savo ūkyje augina ne tik 20 skirtingų veislių braškių, bet ir kelių rūšių šilauogių bei aviečių sodinukus. Visgi pagrindinis moters verslas ir rūpestis - braškynas. Daugiau nei 14 metų braškininkystės patirtį turinti ūkininkė neslepia, kad teko įdėti itin daug pastangų ir darbo, kol buvo pasiektas lauktas rezultatas. Braškes auginti ji pradėjo kartu su savo broliu Tomu,- iš pradžių bendromis jėgomis užsodino 5 arus. Po kelių metų brolis ir sesuo pradėjo ūkininkauti atskirai. Šiandien, kaip sako pašnekovė, abu atskirai augina braškes, sveikai konkuruoja ir dalijasi patirtimi. „Braškių auginimas nėra lengvas verslas. Jis reikalauja daug kruopštaus darbo, žinių ir kantrybės. Prieš pradėdama plėsti ūkį, daug skaičiau, lankiau kursus, domėjausi braškių auginimo technologijomis. Savo vardu uogininkystės ūkį įregistravau 2005 metais“,- apie nelengvą ūkininkavimo pradžią prisiminė ūkio šeimininkė.
imbrasieneŠį mėnesį tarybos nariai kukliai kilstelėjo žemės mokestį. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomone, tiems, kurie žemės mokesčio moka daugiau, nei 10 tūkst. litų, nuo šio klausimo svarstymo apskritai reikėtų nusišalinti.
 
Nuotr. Asmuo turi akivaizdų suinteresuotumą, jei per metus nekilnojamojo turto mokesčio sumoka ne mažiau 10 tūkst. litų, teigia Valstybinės tarnybinės etikos komisijos pirmininkė Gražina Imbrasienė.
 
Valstybinė tarnybinės etikos komisija teigia, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi deklaruoti savo ir savo sutuoktinio per metus sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė nei 10 tūkst. litų. „Sistemiškai vertinant šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad norint nustatyti privatų interesą, kuris lemtų interesų konfliktą, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio žemės mokestį asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, sumoka už nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Remiantis komisijos suformuota praktika analogiškoje situacijoje, manytina, kad asmuo turi akivaizdų asmeninį suinteresuotumą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, jei jis per metus nekilnojamojo turto mokesčio sumoka ne mažiau, nei 10 tūkst. litų. Tokiais atvejais tarybos nariams atsiranda pareiga nusišalinti“,- teigia komisijos pirmininkė Gražina Imbrasienė.
Lenkijos atsakingos institucijos, praėjus kelioms valandoms po pranešimo apie jų šalyje patvirtintą trečiąjį afrikinio kiaulių maro atvejį, informavo, kad kaimyninėje šalyje nustatytas ir ketvirtasis šios pavojingos ligos židinys.
 
Lenkijos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai informavo, kad afrikinio kiaulių maro tyrimai gauti dėl 3 nugaišusių šernų, rastų kelių kilometrų atstumu nuo Baltarusijos pasienio. Tai regionas, kuris dar vasario mėnesį buvo paskelbtas užkrėsta teritorija.

Europos Komisijos DG SANCO atstovai dėl situacijos Lenkijoje informavo, kad neplanuojama šaliai taikyti naujų apsaugos ir apribojimo priemonių. Sprendimas paremtas tuo, kad abu nauji ligos židiniai nustatyti užkrato zonoje, kurioje jau nuo vasario mėnesio yra taikomos griežtos ir pakankamai efektyvios apsaugos ir ligos kontrolės priemonės, užtikrinančios, kad užkratas neplistų į kitas teritorijas. Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad Lietuva ir toliau vykdo intensyvią kiaulių ir šernų stebėseną, nustatytoje užkrėstoje teritorijoje tiriamas kiekvienas sumedžiotas šernas ir visos gyventojų skerdžiamos kiaulės. Likusioje Lietuvos dalyje mėginiai imami pagal tarnybos sudarytą gyvūnų užkrečiamųjų ligų planą. Iki šios dienos visoje Lietuvoje jau ištirta 11.7 tūkst. šernų ir 9.2 tūkst. kiaulių. Naujų afrikinio kiaulių maro ligos atvejų kol kas nenustatyta.
valiukas2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Itin daug kritiškų vertinimų iš Žemės ūkio rūmų bei kitų šalies žemdirbiškų organizacijų sulaukęs taip vadinamas Saugiklių įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo turėtų būti šiek tiek pakeistas.  Vyriausybė birželio 4 dieną priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo (vadinamojo Žemės rinkos saugiklių tobulinimo įstatymo) projektą, kuriame pakeistos tam tikros anksčiau priimtos nuostatos.
 
Nuotr. R.Valiuko manymu, administracijos  direktorius turėtų sudaryti specialią komisiją, į kurią įtrauktų įvairių rajono savivaldos institucijų atstovus. Tokia komisija priimtų objektyvius sprendimus dėl leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo.
 
Naujajame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduotų savivaldybės administracijos direktorius, o ne Nacionalinė žemės tarnyba, kaip iki šiol buvo įtvirtinta šių metų pradžioje įsigaliojusiame įstatyme. Dabar jau numatoma į žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procesą įtraukti ir vietos savivaldą. Minėtasis leidimas būtų išduodamas, jei asmuo atitinka žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui keliamus reikalavimus ( jie netaikomi jauniesiems ūkininkams iki 40 m.) ir būtų tenkinama bent viena iš įstatymo projekte siūlomų nustatyti sąlygų. Pavyzdžiui, asmuo, įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, didins ūkio perspektyvumą arba sukurs darbo vietų, arba padidins užsiimamos žemės ūkio veiklos konkurencingumą. Šias sąlygas ir jų apibrėžtis siūloma įtvirtinti įstatyme. Tikimasi, kad tokiu būdu bus išvengta subjektyvumo, vertinant asmens atitikimą nustatytoms sąlygoms. Be to, Žemės ūkio ministerija nustatys ir asmenų atitikties įstatyme įtvirtintoms sąlygoms specialų aprašą bei konkrečią leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarką.
verbylaĮ Šakius atvykęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kancleris Andrius Verbyla ragino vietinius verslininkus aktyviau naudotis rūmų paslaugomis.
 
Nuotr. A. Verbyla pažymėjo, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų paslaugos ir konsultacijos yra nemokamos, jos teikiamos net tik rūmų nariams.
 
„Žinau, kad jūsų krašte daug žemdirbių, gal būt neturime jiems daug ką pasiūlyti, bet įmonės, kurios užsiima žaliavų, medžiagų, cheminių preparatų tiekimu, įrangos remontu, Prekybos pramonės ir amatų rūmuose gali gauti nemažai informacijos“,- teigė A. Verbyla. Jis pasakojo, jog pagrindinis dalykas, dėl kurio į rūmus kreipiasi verslininkai, yra užsienio partnerių, naujų tiekėjų, produkcijos eksporto galimybių paieška, dalyvavimas parodose, verslo kontaktų renginiuose. Į rūmus atvažiuoja užsienio verslo atstovų delegacijos, vyksta mokymai, seminarai, konsultacijos, teikiama informacija apie vykstančias parodas, muges Lietuvoje ir visame pasaulyje. „Klausiate mūsų specialistų, o mes jums tą informaciją duodame ir teikiame“,- teigė A. Verbyla. Jis pažymėjo, kad naudotis rūmų paslaugomis galima ir netapus jų nariais. „Jei turite klausimų, kurie susiję su mūsų veiklos sfera, drąsiai galite klausti ir neįstoję į rūmus. Tos paslaugos ir konsultacijos yra prieinamos visiems ir visos yra nemokamos“,- sakė rūmų atstovas.
05

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos