voniskiaiGintarė MARTINAITIENĖ

Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje pagerbti respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2011“ nugalėtojai, tarp kurių ir mūsų rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė.

Nuotr. Voniškių bendrovės vadovas H. Braškys ir jo pavaduotoja gyvulininkystei A. Jakštienė atsiėmė bendrovei skirtą apdovanojimą.

Konkurse „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2011“ Voniškių žemės ūkio bendrovė apdovanota už Lietuvos juodmargių veislės galvijų populiaciją. Henriko Braškio vadovaujama bendrovė yra viena sėkmingiausiai dirbančių bendrovių ne tik mūsų regione, bet ir Lietuvoje. Bendrovė jau ir anksčiau yra pelniusi pripažinimą už kokybišką pieno produkciją.

Šiuo metu ūkis turi apie 700 galvijų. Pagal esamas sąlygas, kaip patikino bendrovės vadovas H. Braškys, būtų galima laikyti 900, tačiau bendrovė orientuojasi ne į kiekybę, o į kokybę. „Stengiamės, kad visų rūšių gyvulių laikymo sąlygos atitiktų higieninius, europinius reikalavimus. Rūpinamės, kad būtų kuo geresnis mikroklimatas, kuriame geresnes darbo sąlygas darbuotojams“, - teigė Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas. Siekiant užsibrėžtų tikslų, dar 2006 metais buvo pastatyta nauja karvidė, vėliau modernizuota kiaulidė, įrengtos patalpos pašarams. Pernai, nugriovusi seną pastatą, bendrovė pastatė naują veršidę, kurioje telpa per 300 galvijų. Šiais metais bendrovė taip pat gyveno statybų džiaugsmais ir rūpesčiais. Jau pabaigtas naujas tvartas, kuriame įrengta moderni melžimo aikštelė, tvarkant aplinką pastatyta šiuolaikiška daržinė, talpinanti apie 2 tūkst. šiaudų rulonų. „Dabar pagal laikomą gyvulių skaičių bus visiškai išpildytos jų laikymo sąlygos, visos patalpos moderniai bei šiuolaikiškai įrengtos, tad patogu taikyti ir naujausias technologijas“, - kalbėjo H. Braškys.
dziautasGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį pirmadienį Šakiuose viešėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas, kuris susitiko ne tik su kai kuriais Šakių rajono, bet ir su kitų miestų ugniagesiais gelbėtojais, valdžios atstovais. Svečiui labiausiai rūpėjo, kokiomis nuotaikomis gyvena ugniagesiai, ko jie tikisi iš profsąjungos, ar palaikomi profsąjungos sumanymai.

Nuotr. S. Džiautas susitikimų su valdžios atstovais bei ugniagesiais metu išklauso jų problemas, supažindina su profsąjungos veikla ir tik po visų viešnagių bus priimta rezoliucija ir kreiptasi į Seimą.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas S. Džiautas papasakojo, ką profsąjunga nuveikė gindama ugniagesių interesus, aptarė konkrečius susirašinėjimo atvejus su Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis, Prezidento kanceliarija. Neaptarinėjant kiekvieno atvejo atskirai, galima konstatuoti, kad aukščiausioji valdžia profsąjungos dažniausiai negirdi, neįsiklauso į pageidavimus ir bendradarbiavimas, koks turėtų būti, paprasčiausiai išvis nevyksta.

S. Džiauto įsitikinimu, ugniagesių gelbėtojų atlygis yra neadekvatus jų atliekamam darbui, finansavimas nuolat mažinamas esą dėl krizinės situacijos ir panašių priežasčių. „Tačiau nereikėtų mūsų priešinti su pensininkais, neva jiems reikia mokėti pensijas ir mums dėl to negali skirti lėšų. Nemanau, kad pensininkai gyvena blogiau nei jaunos, vaikus auginančios šeimos. Sakyčiau, jog šalyje apskritai yra žlugdoma priešgaisrinė gelbėjimo sistema“, - kalbėjo profsąjungos vadovas. Susitikimo metu jis aptarė ne tik algų klausimą, bet ir tai, kad trūksta technikos, nepagrįstai naikinamos veikiančios ir reikalingos brigados kaimiškose vietovėse. Be to, profsąjungos įsitikinimu, ugniagesiai gelbėtojai turėtų turėti ne statutinio pareigūno, o valstybės tarnautojo statusą. „Tuomet turėtų kilti atlyginimas, atkristų teisti, nemokantys lietuvių kalbos, taip pat pensinio amžiaus asmenys. Išdirbę 25 metus ir sulaukę 55-erių turėtų teisę į pilną senatvės pensiją. Žinoma, jei gali ir nori dirbti, prašom“, - kalbėjo S. Džiautas.
moliugasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lapkričio 10 dieną viename Vilniaus „Maxima“ prekybos centrų  vyko maksimaliausio Lietuvos moliūgo rinkimai. Rinkimuose dalyvavo ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Totorviečių kaimo gyventojas Evaldas Jurgila, konkursui pristatęs net 98 kg svorio moliūgą.

Nuotr. Maksimaliausio Lietuvos moliūgo rinkimų dalyvių išaugintas daržoves padėjo sverti galiūnas V. Blekaitis.  

Per plauką nuo prizinės vietos

Prekybos tinklas „Maxima“ šiemet antrą kartą organizavo maksimaliausio Lietuvos moliūgo rinkimus, kurie sulaukė labai didelio šių daržovių augintojų susidomėjimo. Konkurse norą dalyvauti pareiškė apie 200 moliūgų augintojų iš visos Lietuvos. Tačiau tik 20 įspūdingiausių moliūgų buvo atvežta į Vilnių, tarp kurių pateko ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Totorviečių kaimo 26-erių metų gyventojo E. Jurgilo išaugintas moliūgas, svėręs 98 kg. Kas paskatino jauną vyriškį dalyvauti šiame žaismingame konkurse, teiravomės paties Evaldo. „Pernai pažiūrėjome, kad lyg nelabai didelis tas moliūgas buvo. Tiksliai nepamenu, 70 ar 80 kg svėrė. Tad šiemet nusprendžiau pasverti savo darže užaugintą moliūgą. Jis svėrė apie 100 kg, todėl ir nusprendžiau sudalyvauti maksimaliausio moliūgo rinkimo konkurse. Sakau, reikia pabandyti, gal laimėsime. Bet pasirodė, kad didesnių būna“, - teigė E. Jurgilas, kasmet auginantis moliūgus savo namų darželyje. Dažnai Helovyno šventei Jurgilų šeima pačių išaugintus moliūgus dailiai išpjausto, juose įžiebia žvakių, taip pasipuošdami tamsiųjų švenčių metu.
Lapkričio 15 dieną Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) valdyba rinkosi į posėdį, kuriame buvo aptarti šiuo metu vykdomi pirmųjų dviejų kvietimų projektai ir jų finansavimas. Taip pat buvo kalbama apie bendruomenes ir seniūnijas, vis dar neįsitraukusias į projektinę veiklą ir neteikusias paraiškų nei vienam kvietimui.  Aptartos ir nustatytos maksimalios III – Leader programos kvietimui teikiamų projektų finansavimo ribos.

Metams einant į pabaigą, Šakių krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis trumpai apžvelgė VVG strategijos įgyvendinimą. Jo teigimu, šiuo metu iš 34 rajone įsikūrusių bendruomenių Leader programos projektinėje veikloje dalyvauja tik 15, t.y. 44,1 proc. Projektus taip pat įgyvendina du kultūros centrai, viena religinė bendruomenė bei viena nevyriausybinė organizacija. Keturios bendruomenės (Veršių, Kriūkų, Voverių ir Panovių) vykdo net po du projektus. Tačiau trys - Griškabūdžio, Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijų bendruomenės ES finansine parama dar nepasinaudojo, nes nerašė projektų.

Pasak A.Damijonaičio,  iš 49 Strategijoje numatytų įgyvendinti projektų, šiuo metu vykdomi 23, t.y. 11 investicinių ir 12 vadinamų minkštųjų. Sąmatinė jų vertė - daugiau nei 4,5 mln. litų, t.y. 56 proc. visų numatytų lėšų. Liko įvykdyti 26 projektus: 11 investicinių ir 15 minkštųjų, kurių sąmatinė vertė didesnė nei 3,4 mln. litų. Šakių krašto VVG pirmininko teigimu, šių lėšų bendruomenių numatytoms projektinėms veikloms neužteks. Būtent todėl III kvietimui teikiamiems projektams jis pasiūlė nustatyti maksimalias finansavimo sumas.

VVG valdyba vienbalsiai pritarė šiam pasiūlymui. Vandenvalos ir nuotekų tvarkymo projektuose dalyvaujančioms Keturnaujienos, Plokščių, Veršių – Šlamų, Mikytų – Pavilkijo ir Valiulių bendruomenėms, kurių pareiškėju numatyta Šakių rajono savivaldybė, nustatyta maksimali 250 tūkst. litų suma. Girėnų bendruomenės Kultūros ir amatų centro statybos projektui skirta didžiausia maksimali 450 tūkst. litų suma. Degutinės, Sudargo, Ritinių, Tarpučių, Barzdų, Gerdžiūnų, Panovių ir Briedžių bendruomenių pastatų remontui numatyta ne daugiau nei po 150 tūkst. litų. Po tokią pat sumą pasiūlyta skirti ir Žvirgždaičių, Kidulių bei Kudirkos Naumiesčio bendruomenių rekreacinių poilsio zonų įruošimui ir sutvarkymui.
Aplinkosaugininkai praneša, kad šiemet jau išnaudotas vilkų medžiojimo limitas.

Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos aplinkos inspekcijos vyresnysis specialistas V. Olensevičius informuoja, kad nuo lapkričio 9 dienos Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas išleido įsakymą dėl vilkų medžiojimo 2011 - 2012 metų medžioklės sezono metu nutraukimo. Kaip informavo Aplinkos apsaugos agentūra, minėtųjų metų medžioklės sezonui skirtas penkių vilkų sumedžiojimo limitas išnaudotas.

„Draugo“ inf.
glikas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik prieš du mėnesius Žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ Lukšiuose įkūrė pieno perpylimo centrą ir dirba savarankiškai, nuo nieko nepriklausydamas. Surinktas pienas kiekvieną dieną išvežamas į Lenkiją. Kooperatyvo direktorius Algimantas Glikas džiaugiasi, kad nepabūgo rizikuoti ir investuoti. Pieno pardavimu kooperatyvui domisi ir bendrovės. Be to, dar galutinai neišspręstas klausimas dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos.

Nuotr. A. Glikas džiaugiasi nepabijojęs rizikuoti kurti pieno perpylimo centrą ir su nekantrumu laukia teismo sprendimo, kuris gali atverti duris lukšiečiams statyti ir taip išsvajotą gamyklą.

Svarbiausia - nepriklausomi

„Dabar esame nuo nieko nepriklausomi. Tai labai svarbu. Atsigręžęs atgal matau, kad tikrai daug rizikavome ir mane nelabai normaliu kai kas laikė“, - kalbėdamas apie pieno perpylimo centro įkūrimą teigė kooperatyvo vadovas Algimantas Glikas. Jis džiaugiasi, kad kooperatyvas nepriklauso nuo sąlygas ir pieno kainas diktavusių pieno perdirbėjų. „Kai užsibrėži konkretų tikslą ir žinai, ko nori, eina viską padaryti. Žinoma, rizikavome, gal kai kam atrodo, kad nelabai palankus metas, krizė, bet joje yra ir daug dirbtinumo“, - įsitikinęs savo užmojus įgyvendinęs vadovas.
meliunasUAB „Paslaugos šakiečiams“ laukia reorganizacija. Bendrovės direktorius Alvydas Meliūnas sako, konkretesnių detalių nežinantis, tačiau pagrindinės funkcijos kaip buvo vykdomos, taip ir bus.

Artimiausiu metu bus reorganizuota ne tik UAB „Paslaugos šakiečiams“, bet ir kai kurios kitos panašios bendrovės, esančios kituose miestuose. Pasak A. Meliūno, bent jau kiek žinoma, iš esmės niekas neturėtų keistis. „Svarbiausia, kad pagrindinės funkcijos kaip buvo vykdomos, taip mes jas vykdysime ir toliau. Tačiau neturėsime savo balanso ir buhalterijos, bus kitas pavadinimas“, - aiškino bendrovės vadovas. Manoma, kad reorganizacija bus įvykdyta po naujųjų metų. Tuomet bus ne UAB „Paslaugos šakiečiams“, o „Švaros diena“, kurios pagrindinė būstinė yra Klaipėdoje. Ar reorganizacijos metu bus sumažintas etatų skaičius, A. Meliūnas kol kas pasakyti negalėjo. „Nežinome, kas bus po reorganizacijos. „Galbūt, o gal ir ne. Taip reikalauja įstatymai, taip daro, o kaip bus, matysime“, - kalbėjo UAB „Paslaugos šakiečiams“ vadovas.

„Draugo“ inf.
prancuzasLapkričio 8 dieną kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko mokomasis seminaras apie karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Kooperatyvo nariams kompanijos „Lallemand“ atstovas iš Prancūzijos pasakojo apie šių problemų  kontroliavimą natūraliomis priemonėmis.

Nuotr. Antradienį prancūzas A. Pironas skaitė paskaitą „Didžiojo prieskrandžio įtaka pelningumui“.

Antradienį kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko kooperatyvo narių atstovų susitikimas su kompanijos „Lallemand“ atstovu iš Prancūzijos Aurelien Piron, UAB „Baltijos enzimai“ produktų grupės pardavimo vadovu Etunijumi Dailidavičiumi. Rajono pienininkams prancūzas A. Pironas skaitė pranešimą apie pieno rinkos apžvalgą, karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Beje, svečias savo šalyje turi 80 karvių ūkį, dirba 100 ha žemės, todėl Lietuvoje jam buvo keista matyti tokius didelius galvijų ūkius, kuriuose auginama mažiausiai trys keturi šimtai karvių.

Mokomajame seminare A. Pironas didžiausią dėmesį skyrė karvių didžiojo prieskrandžio sveikam funkcionavimui. Svečias akcentavo, jog pienininkystės produktyvumas ypač priklauso nuo taisyklingo gyvulių šėrimo. Įrodyta, kad karvių sveikatingumas, net 70 procentų, priklauso nuo jų didžiojo prieskrandžio. Kad būtų išvengta karvių didžiojo prieskrandžio negalavimų, prancūzas siūlė gyvulių šėrimo racione naudoti jo ūkyje išaugintas Levucell SC mieles. Iš savo patirties kalbėjęs A. Pironas patikino, jog praturtinus pašarus natūraliomis mielėmis, galvijai gauna kur kas geresnį pašarą. Mielės veikia patekusios į didįjį prieskrandį, dalyvauja virškinime, gamina fermentus.Dėl to ima sparčiai daugintis didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai, kurie pagerina pašaro skaidymą, optimizuoja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesus, leidžia pasisavinti daugiau pašaro maistinių medžiagų. Tokiu būdu užtikrinamas gyvulių sveikatingumas ir, žinoma, produktyvumas. A. Pironas akcentavo, jog siekiant sveikos galvijų bandos, reikia pradėti nuo gyvulių prieaugio. „Ankstyvas nujunkymas ir teisingas pašarų raciono pasirinkimas daro gerą įtaką jauno gyvulio didžiojo prieskrandžio vystymuisi“, - tyrimais įrodytą faktą teigė prancūzas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos