litinskas_vaidasGintarė MARTINAITIENĖ

Kaip pavasarį prasidėjo pirmosios kalbos apie UAB „Šakių vandenys“ veiklą, nuostolius ir kitus niuansus, taip tebesitęsia. Kol kas net neaišku, kada šis užburtas ratas sustos. Šiuo metu bendrovės veiklą analizuoja speciali komisija, kuri išvadas turėtų pateikti ateinantį mėnesį. Išvadų nėra, tačiau diskusijų ir kalbų šia tema netrūksta.

Nuotr. V. Litinskas jau ne kartą aiškino, kodėl UAB „Šakių vandenys“ praėjusiais metais dirbo nuostolingai. Dabar direktorius pateikė, jo manymu, tris pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

Ūkio komitetas, kuriam vadovauja Henrikas Zaremba, aiškinasi, kodėl 2009 metų UAB „Šakių vandenys“ beveik pusės milijono pelnas pernai virto daugiau nei milijono litų nuostoliu. Be to, komitetas spalio mėnesį turėtų pateikti išvadas bei siūlymus, kaip bendrovę ištempti iš krizės liūno. Šiuo klausimu domisi bei situaciją analizuoja ir tarybos nario Edmundo Rinkevičiaus vadovaujamas Kontrolės komitetas. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame posėdyje dalyvavo ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, kuris dar kartą aiškino, jo nuomone, svarbiausias priežastis, lemiančias bendrovės nuostolius. Be to, jis džiaugėsi prasidėjusiu dialogu tarp bendrovės ir savivaldybės, kurio anksčiau jis pasigesdavęs.
sodinukaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ateinantį savaitgalį šalies miškininkai minės savo profesinę šventę – Miškininkų dieną. Tačiau šįkart pažvelkime ne į tai, kokius apdovanojimus rajono miškininkai gaus šios dienos proga, o į tai, kaip rajone įgyvendinamas miškų atkūrimas.

Nuotr. VĮ „Lekėčių medelynas“ augina visas pagrindines medžių rūšis, kurių sodinukai naudojami miško atkūrimui. Sodinukus puoselėjančios moterys tikino, jog sunkiausia šiame darbe ravėti mažus medelių ūglius.  

Ne tik pelno siekia

2011-ieji paskelbti tarptautiniais miškų metais. Tad šiemet rengiant įvairias akcijas, kurių nemažai būta jau pavasarį, ir dar planuojama įgyvendinti artimiausiu metu, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į miškus. „Valstybės turtą valdanti įmonė siekia pelno iš valstybės miškų, bet tuo pačiu miškus reikia atkurti. Mes pradedame mišką atkurti nuo sėklelės. Net 80 proc. visų kelminio mokesčio lėšų urėdija skiria miško atkūrimui“, - pasakojo VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis. Miško atkūrimo darbams atlikti urėdija per metus skiria iki 5 mln. litų. Kaip teigė R. Kupstaitis, per metus net pusė mln. litų panaudojama daigelių išauginimui VĮ ,,Šakių miškų urėdijos” Lekėčių medelyne.

Nekartą bendraujant su žmonėmis tenka išgirsti jų nuogąstavimus dėl sparčiai retėjančių miškų. Tačiau tokį pastebėjimą išgirdęs pavaduotojas šypteli. „Tai kelia šypseną dėl to, kad dabar Lietuvos miškininkystėje susiklostė tokia situacija, kad mes, taupydami miškus, juos tiesiog  supūdėme. Dabar beržą kertame jau blogos kokybės. Mes už beržo kubą turėtume gauti iki 200 litų. Kadangi kertame perbrendusius medžius – tai gauname po 150 litų už kubą“, - teigė R. Kupstaitis, pridurdamas, jog medis yra gyvas produktas, kuris turi optimalią ribą, nubrėžiančią jo produktyvumą. Pasak urėdijos atstovo, beržą reiktų kirsti 71 metų, o dabar jis kertamas 90 metų. „Kai žmonės pamato plyną lauką, kuriame augo baravykai, pyksta, kad mišką nukirto. Miškas yra atsikuriantis, atsinaujinantis žemės šaltinis. Nukirstojo vietoje pasodiname naują mišką. Jis netgi geriau orą grynina, vandenį valo“,- kalbėjo R. Kupstaitis. Kasmet rajone iškertama apie 220 ha miško. Tačiau miško kasmet atkuriama daugiau nei iškertama. Pasak R. Kupstaičio, visumoj šalyje auga miškingumas.   
Praėjusį pirmadienį su rajono valdžia atvyko susipažinti AB „Lesto“ vadovybė, kuri norėjo ne tik pabendrauti su valdžios atstovais, bet ir išgirsti jų lūkesčius, atsiliepimus.

Pasak rajono mero Juozo Bertašiaus, labiausiai savivaldybė nori, kad AB „Lesto“ išpirktų elektros tinklus, kurie ne ginčo tvarka kažkada buvo perduoti savivaldybei. „Taip ir turi būti, nes jais naudojasi vartotojai“, - teigė meras. Apie tai bendrovės vadovybė teigė galvojanti.

Susitikimo metu aptartas ir tolimesnis bendradarbiavimas. Kai bendrovė kabelizuos elektros tinklus, savivaldybė nori, kad tuo pačiu jai būtų leista patiesti eletros kebelius gatvių apšvietimui. „Ir mums būtų gerai, ir jiems tai nesudarytų jokių problemų. Tad ir pabendravome, ir aptarėme planus“, - po susitikimo kalbėjo rajono vadovas. Pasak jo, rajono valdžia bendrovės Šakių skyriaus veiklą ir bendradarbiavimą vertina gerai. Būtent tai J. Bertašius pabrėžė ir atvykusiems svečiams.

„Draugo“ inf.
anglysGiedrė PLEČKAITYTĖ

Artėjantis naujasis šildymo sezonas nerimą kelia ne tik daugiabučių namų gyventojams, bet ir privačiuose namuose gyvenantiems žmonėms. Šių namų šildymui naudojamas tradicinis kuras taip pat neišvengiamai brangsta.  

Nuotr. UAB „Samoras“ sandėlininkas – pardavėjas G. Lenkas kalbėjo, kad ateityje anglys tik brangs.

Ne vienas spėlioja, kokia bus artėjanti žiema. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė pranašauja itin šaltą žiemą. Panašu, jog tokios prognozės suklusti privers beveik kiekvieną iš mūsų. Kalbos apie nuolat brangstantį šildymą neramina ne tik daugiabučių, bet ir nuosavų namų gyventojus.

Šiemet malkos jau brango     

VĮ „Šakių miškų urėdija“ inžinierius Gintaras Bacevičius „Draugui“ sakė, kad pernai urėdija pardavė 24 tūkst. kub. m malkinės medienos, kurios vienas kub. m vidutiškai kainavo 71 litą. Šiemet planuojama parduoti tokį pat kiekį malkinės medienos. „Esame pasirašę sutartį su didmenininke UAB „Girių bizonas“, esančia Kazlų Rūdoje. Dalį medienos perka biokuro gamintoja UAB „Bionovus“. Jie perka iš mūsų kirtimo atliekas ir malkas, iš jų gamina skiedras ir tiekia, kiek žinau, mūsų miesto katilinei“, - teigė inžinierius G. Bacevičius.
dumblas2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Jau trečias mėnuo įgyvendinamas Šakių rajono savivaldybės užsakytas projektas „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“. Pagal projekto reikalavimus, dumblą darbų vykdytojai turėjo vežti tik į dvi numatytas vietas, tačiau jo aptikti galima ne vienoje privačioje valdoje.  

Nuotr. Dumblas, žmonių prašymu, buvo pradėtas vežti ir į privačias valdas.

Nesilaiko projekto reikalavimų

Liepos 1 dieną buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“. Maždaug po mėnesio, kai tvenkinyje nebeliko vandens, buvo pradėti jo valymo darbai. Ekskavatoriumi kasamas susikaupęs dumblas, žolinė augalija. Kaip teigė projekto darbų prižiūrėtojas Arvydas Macijauskas, pagal projektą planuojama iškasti apie 11,5 tūkst. kubinių metrų dumblo. „Dalį iškasto dumblo numatoma panaudoti šalia tvenkinio esančios užpelkėjusios teritorijos sutvarkymui, likusią dalį išvežti į sąvartyną“,- taip skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Pasak projekto vadovo Alfredo Vigelio, dumblą numatyta vežti į specialią vietą, esančią už stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės Sodų gatvėje. Kita dumblo pylimo vieta – P. Vaičaičio gatvėje valomo griovio gale.
Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje per rugpjūčio mėnesį užregistruoti 958 bedarbiai. Iš jų Šakių savivaldybėje – 186. Palyginus su liepos mėnesiu, mūsų rajone bedarbių registracija sumažėjo beveik 27 procentais, o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu - padidėjo beveik 19 procentų.

Iš viso, rugsėjo 1-oios duomenimis, Marijampolės teritorinėje darbo biržoje buvo registruoti 11856 bedarbiai. Mažiausiai bedarbių rugpjūčio mėnesio pabaigoje užregistruota Šakių skyriuje – 2408. Iš mūsų rajone užsiregistravusių bedarbių 23.1 proc. iki įsiregistravimo Darbo biržoje yra nedirbę 2 ir daugiau metų, 11.3 proc. – vyresni nei 50 m., 32.3 proc. užsiregistravusių bedarbių sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Rugpjūčio mėnesį Šakių rajone įdarbinti 138 asmenys. Darbo biržos duomenimis, 49 rajono bedarbiai pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus. Tai yra 37.2 proc. mažiau nei 2010 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Pasinaudojus valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti, subsidijuojamam įdarbinimui ir darbo rotacijai į darbo rinką integruota 17 bedarbių. Viešuosius darbus pradėjo dirbti 49 asmenys.

Šakių rajono savivaldybėje bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio mėnesio pabaigoje sudarė 11.6 proc. Palyginus su liepos pabaiga jis išaugo 0.6 proc., o su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu – sumažėjo 1.4 proc.

Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje mažiausias bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio mėnesio pabaigoje užfiksuotas Marijampolės savivaldybėje – 9,5 proc.

„Draugo“ inf.
grudai_pilaDėl itin drėgnų šios vasaros orų nemažų nuostolių patiria šalies javų augintojai. Geriausios kokybės javai buvo kuliami iki didžiųjų lietų. Pirmosiomis javapjūtės dienomis nukulti kviečiai atitiko „Ekstra“ klasės kokybinius reikalavimus.

Tada iš hektaro buvo prikuliama iki 5 - 6 tonų grūdų. Deja, šiuo metu laukuose vis dar dirbantys kombainai kulia javus, geriausiu atveju, tinkančius tik pašarams. Lig šiol laukuose likę javai stipriai nukentėjo nuo drėgmės pertekliaus. Į supirkimo punktus atvežamuose grūduose aptinkama varpinių javų liga – fuzariozė. Varpų fuzariozė pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš žalingiausių varpinių javų ligų. Ši liga pažeidžia visus varpinius javus, kvietrugius, avižas, kviečius, miežius, rugius. Dėl šios ligos patiriami ne tik derliaus nuostoliai, bet ir suprastėja grūdų kokybė. Fuzarioze užkrėsti grūdai gali sukelti negalavimus žmonėms ir gyvuliams. Tad tokie grūdai nei maistui, nei pašarams nepriimamai. Jie tinka nebent biokuro gamybai.

„Draugo“ inf.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje užregistruota ir ištirta 1313 vartotojų skundų, iš kurių 436 (33%) pasitvirtino. Dažniausiai skundžiamasi dėl maisto produktų kokybės. Tokie skundai sudarė 45% visų pagrįstų atvejų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šakių skyriaus viršininkas Juozas Žemaitis patikino, jog rajone tokių skundų neužfiksuota. Dar prieš vasarą vienas rajono gyventojas veterinariją informavo apie netinkamą maistą, pagamintą prie Šakių miesto kapinių esančioje kebabinėje. Pasak viršininko, atlikus patikrinimą pažeidimų nustatyti nepavyko. Manoma, jog skundas galėjo būti pateiktas dėl konkurencijos.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos