baneris leidinys

lenkaiLiepos 19 – 20 dienomis rajone veikiančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ nariai pirmą kartą bendravo su lenkų firma „Soymax“ atstovais, siūliusiais pigesnį galvijo šėrimų būdą.  

Nuotr. Praėjusią savaitę Šakiuose viešėję „Soymax“ atstovai iš Lenkijos ūkininkams siūlė net 20 proc. pigesnį galvijų šėrimo būdą.


„Soymax“ jau 17 metų specializuojasi galvijų pašarų gamyboje. Lietuvoje pašarai yra pakankamai brangūs, todėl lenkai į pirmąjį objektą Lietuvoje – Šakius atvažiavo būtent su pasiūlymu galvijus šerti kur kas pigiau. Lenkų tikinimu, su jų gaminama produkcija galvijų šėrimo racionas Lietuvos ūkininkams galėtų atpigti iki 20 proc. Praėjusią savaitę „Soymax“ produkcijos atstovai dvi dienas važinėjo po žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ ūkius, apžiūrinėjo galvijų bandas, patarė, kokia produkcija galima papildyti galvijų mitybos racioną. Kol kas rajono ūkininkai į siūlomas naujoves žiūri atsargiai, tačiau lenkai tai priima normaliai. „Soymax“ produkciją sėkmingai naudoja ne tik Lenkijos, bet ir Ukrainos, Čekijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Švedijos galvijų augintojai. Apskritai pirmą kartą Šakių rajono ūkininkams pristatomi lenkų siūlomi koncentruoti papildai, anot bendrovės vadovo Artur Olesiejuk, skirti karvių ketozės, atetozės, mastito profilaktikai. Aiškinama, jog naudojant „Soymax“ produkciją, sumažėtų pašarų išlaidos, išaugtų pieno primilžis. Lenkai pasiruošę su besidominčiais ūkininkais bendrauti tiesiogiai, teikti nemokamas konsultacijas. Visi besidomintys gali kreiptis šiais telenono numeriais: 81448288; 814482999.

„Draugo“ inf.
kreivaitisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lig šiol Šakiuose veikianti radijo imtuvų ir televizorių taisykla kadaise respublikoje garsėjo puikiais darbo rezultatais, darniu kolektyvu. Vadinamajame naujojo buitinio pastate įsikūrusioje taisykloje, pasižyminčioje savitai žaviu senoviniu interjeru, toliau tyliai ir ramiai įvairių buitinių priemonių taisymo paslaugas teikia jau tik du specialistai – tai Jonas Miliušis ir Vytautas Kreivaitis. Pastarojo teigimu, reikia džiaugtis, kad turi darbą ir sėkmingai laukti pensijos.  

Nuotr. Ilgametis elektromechanikas V. Kreivaitis sako, kad šis darbas jam yra mielas, todėl jis jį dirba jau 39-erius metus.


Liko tik dviese

„Visi išsilakstė. Likome dviese. Aš esu seniausias darbuotojas“,- linksmai nusiteikęs pokalbį pradėjo ilgametis elektromechanikas Vytautas Kreivaitis, šį darbą dirbantis jau 39 metus. Televizoriais ir kita buitine technika, tikra ta žodžio prasme, nukrautoje taisykloje kalbintas savo profesijos asas Vytautas, pasakodamas apie šio verslo specifiką palygino dviejų Lietuvos istorinių laikmečių patirtį. Prisiminimais grįžęs į 1973-uosius ir ankstesnius metus šakietis pasakojo, kad tuomet Šakiuose veikusi taisykla respublikoje nuolat užimdavo pirmąsias vietas. „Buvo kokybės vertinimo sistema. Buvo vertinama ir prietaisų remontas, ir bendra darbovietės tvarka, bendravimas su klientais“,- prisiminimais dalijosi buvęs taisyklos vadovas V. Kreivaitis. Pasak jo, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, dabartines taisyklos patalpas privatizavo septyni tuo metu dirbę darbuotojai, tačiau išliko tik dviese. „Tai žinote, kas neištvėrė, kas geriau rado. Darbuotojai palaipsniui nubyrėjo. Nuo senų laikų dirbu šį darbą ir, ko gero, čia sulauksiu pensijos“,- teigė V. Kreivaitis.
bakuzeLTGiedrė PLEČKAITYTĖ

Per patį ekonominį sunkmetį trijų Kudirkos Naumiesčio krašto vyrų įkurta UAB „Bakūžė LT“, užsiimanti skydinių ir karkasinių namų gamyba ir statyba, šiandien mažais, bet tvirtais žingsniais žengia į platųjį statybų verslą. Vaido Morkevičiaus vadovaujama bendrovė, savame krašte darbo vietą suteikusi ne vienam rajono gyventojui, pasižymi lankstumu kliento poreikiams ir siekia bendrovės vardo pripažinimo.

Nuotr. Baltrušių kaime stovi vienintelis rajone V. Morkevičiaus vadovaujamos UAB „Bakūžė LT“ pastatytas gyvenamasis namas. Jo savininkai džiaugiasi nebrangiai ir gerai pastatytu namu.

Susidomėjo namų statyba
 
Vadinamuoju ekonominiu sunkmečiu, kuomet šalyje ir pasaulyje apmirė statybų verslas, tokia veikla nepabūgo užsiimti Kudirkos Naumiesčio krašto gyventojai – broliai Vaidas ir Valdas Morkevičiai bei jų bendramintis kraštietis Vidas Augulis. Nuo jaunų dienų verslumo gyslelę turintiems broliams prieš kelerius metus parūpo, kaip šiais laikais būtų galima nebrangiai ir kokybiškai pastatyti namą. „Teko būti Kazachstane ir regėti, kaip viena amerikiečių firma pažįstamam statė karkasinį namą. Pamatėme tokį namų statymo būdą, kuris mums labai patiko. Vėliau, bandydami tai padaryti patys, statymo būdą patobulinome. Kur atrodė buvo minusai, pakeitėme detales, sudėjome geresnes medžiagas“,- pasakojo bendrovės direktorius V. Morkevičius. Užsikrėtę namų statybos idėja, broliai ir jų bendramintis 2010-ųjų balandį įsteigė bendrovę, kuriai, Morkevičių mamos siūlymu, suteikė „Bakūžė LT“ pavadinimą. Šiandien vieno iš brolių vadovaujamoje bendrovėje dirba 11 darbuotojų, net aštuoni iš jų - rajono gyventojai.
morkeviciusGiedrė PLEČKAITYTĖ

Birželio 30 dieną, Kudirkos Naumiesčiui minint kraštiečių šventę „Gimtine, tu mano šventove“, nemažas būrys aktyvių vietos gyventojų ir garbių svečių dalyvavo pirmą kartą organizuotoje konferencijoje „Kudirkos Naumiesčio dabartis ir ateities perspektyvos“. Sparčiai senėjantis miestas kviečia pamąstyti apie jo šviesesnės ateities kūrimą. Aktyvūs kraštiečiai, visuomenininkai pateikė savo vizijas.

Nuotr. UAB „Bakūžė“ direktorius V. Morkūnas įsitikinęs, jog kraštas klestės tik tuomet, kai turės išvystytą kultūrą, verslą, pramogas.

Dabartis – išvykęs jaunimas, stiprūs ūkininkai

Birželio pabaigoje, Kudirkos Naumiesčiui minint miestelio šventę, į rimtą diskusiją apie jo dabartį ir ateitį pirmą kartą rinkosi krašto šviesuoliai ir garbingi svečiai. Į vietos seniūnijos administracijos ir bendruomenės centro „Santaka“ organizuotą konferenciją „Kudirkos Naumiesčio dabartis ir ateities perspektyvos“ atvykę kviestiniai svečiai noriai dalijosi savomis įžvalgomis, kaip būtų galima pagerinti Kudirkos Naumiesčio dabartį ir siekti šviesesnės ateities. Jau penkerius metus šiam kraštui vadovaujantis seniūnas Vincas Alfredas Puida išsamiai aptarė svarbiausius miesto gyvenimo akcentus. Pasak seniūno, šiandieninis Kudirkos Naumiestis mažiausiai buvo paliestas ekonominės krizės. Miesto ekonomiką palaiko viena kita čia veikianti įmonė, parduotuvė. Kraštas stiprus stipriais ūkininkais. „Mūsų mieste gyvena aštuoni ūkininkai, kurių vaikai planuoja perimti ūkininkavimą“,- džiaugėsi V. A. Puida. Žinoma, kaip rajonas, taip ir Kudirkos Naumiestis labiausiai išgyvena dėl sparčiai senstančios visuomenės. Oficialiais duomenimis pranešama, jog per 21-erius Nepriklausomybės metus seniūnijos gyventojų skaičius sumažėjo 1250 žmonių. „Dabar visoje seniūnijoje yra 2526 gyventojai, iš jų 1880 gyvena mieste“, - teigė seniūnas, pridurdama, jog didžiausią nerimą kelią senstanti visuomenė, į užsienį išvykstantis jaunimas bei darbingo amžiaus žmonės. „Apmaudu, kad mieste neatsiranda naujo verslo, tai galėtų pagelbėti naujų darbo vietų kūrimui“,- kalbėjo seniūnas.  
Ketvirtadienį Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtinti nauji žemės mokesčio tarifai bei terminai. Nuo žemės mokesčio vėl atleidžiami daugiabučių namų gyventojai.

Asmenims, kuriems nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, sulaukusiems senatvės pensinio amžiaus, ir nepilnamečiams, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nustatytas neapmokestinamojo ploto dydis žemės mokesčiui apskaičiuoti: kaimo vietovėje – 1 ha; Šakių, Gelgaudiškio, Kudirkos Naumiesčio miestuose – 0,1 ha.

Vienbalsiai pritarta atleisti nuo žemės mokesčio žemės savininkus, kurių mokėtinas žemės mokestis už visus nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus neviršija 5 litų. Taryba nustatė mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifus: už žemės ūkio paskirčiai išnuomotą žemę – 3 procentai žemės vertės, už kitoms reikmėms išnuomotą žemę - 2,5 procento žemės vertės. Už 1 ha ūkio paskirties žemės, nustačius 3 procentų žemės vertės tarifą, Šakių seniūnijoje reikėtų mokėti 110-130 litų, namų valdai (kaip ir ankstesniais metais) nustačius 2,5 procento tarifą žemės nuomos mokestis siekia 780 - 920 litų už 1 ha, komercinės paskirties žemės nuoma – 3000 - 3750 litai. Nuosavos žemės šiuo metu rajone yra apie 102 tūkst. ha, nuomojamos žemės, kuri realiai gali būti apmokestinta žemės nuomos mokesčiu – apie 4 tūkst. ha. Rajono savivaldybės taryba 2011 metais už žemės ūkio paskirties nuomojamą žemę nustatė 3 procentų žemės vertės tarifą, už kitoms reikmėms išnuomotą žemę 2,5 proc. Kitaip tariant, nustatydama ne maksimalius tarifus ir mokesčio lengvatas  taryba nustatė ne maksimalią žemės nuomos kainą. 2011 metais fiziniams asmenims šio mokesčio buvo priskaičiuota 562 tūkst. litų, juridiniams asmenims – 184,8 tūkst. litų. Iš viso į biudžetą planuota surinkti 450 tūkst. litų, o surinkta 631,5 tūkst. litų nuo 2,5 proc. iki 3 proc. Taikant maksimalų tarifą, rajono savivaldybės biudžetas būtų pasipildęs 1132,1 tūkst., tai yra, 385,2 tūkst. litų daugiau. Nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigalios įstatymo pakeitimas, pagal kurį žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal vidutinę rinkos vertę. 2012 metais vidutinė žemės vertė rajone - 3300 litų.
zaleckieneGintarė MARTINAITIENĖ

Rajono taryba vienbalsiai pritarė dalyvavimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamame pilotiniame (bandomajame) projekte dėl kompleksinės integruotos pagalbos į namus teikimo. Nors UAB „Dalios Zaleskienės“ ambulatorija buvo pateikusi prašymą teikti šias paslaugas, klausimas dėl ambulatorijos įtraukimo į socialinių paslaugų teikėjų sąrašą buvo išbrauktas iš tarybos darbotvarkės.

Nuotr. D Zaleskienė teigė, kad jai buvo aiškinama, jog pakeitus įstatus nebus problemų būti įtrauktiems į socialinių paslaugų teikėjų sąrašą, tačiau, kaip paaiškėjo, to neužteko.

„Manau, nereikia keisti darbotvarkės. Siūlau šio klausimo neišimti ir balsuoti. Ar priimsime, ar ne, kitas klausimas. Komitetuose su visa medžiaga susipažinome, išklausėme. Tuo labiau, kad D. Zaleskienė su prašymu į administracijos direktorių kreipėsi gegužės 19 dieną. Išimdami šį klausimą iš darbotvarkės parodysime nepagarbą jį inicijavusiam žmogui, juk jis dėjo pastangas, keitė veiklos nuostatus“, - tarybos posėdžio metu siūlė Edmundas Rinkevičius. Visgi nuspręsta šį klausimą išimti iš darbotvarkės. Už tai, iš 22 posėdyje dalyvavusių tarybos narių, balsavo 15, susilaikė penki, o prieš išėmimą balsavo vienintelis E. Rinkevičius. Pati D. Zaleskienė viename iš komitetų posėdžių stebėjosi tokiais rajono valdžios sprendimais. Medikė aiškino, kad jai buvo liepta pakeisti įstatus, neva tuomet viskas bus gerai, o tai padarius vis vien randama prie ko prikibti ir neleisti privačiai įstaigai įsilieti į socialinių paslaugų teikėjų gretas.
kasaGintarė MARTINAITIENĖ

Ką pirmiausiai keiksnotumėte, jei atsukus vandens kraną iš jo nebėgtų vanduo? Tikriausiai kaltinimai būtų skirti vandenį tiekiančios bendrovės adresu. Tačiau, kaip aiškina UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Viltrakis, bendrovė dažnai būna apkaltinta be jokio pagrindo. Tą neseniai patvirtino ir incidentas Lukšiuose.

Nuotr. Po keletą kartų per metus dėl įvairių žemės kasimo darbų, kai nutraukiamos ar pažeidžiamos vandentiekio trasos, vartotojai neplanuotai lieka be vandens.

Tokių atvejų, kai darbininkai, atlikinėdami vienokius ar kitokius žemės kasimo darbus, tiesdami tranšėjas nutraukia po žeme esančius vandentiekio vamzdžius, pasitaiko po keletą per metus. Pasak UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojo M. Viltrakio, tokiais atvejais tenka išgirsti vartotojų priekaištus, neva bendrovė, atsakinga už vandens tiekimą, tinkamai neužtikrina šios paslaugos. Pati įmonė tokiu atveju niekuo dėta ir, kaip aiškino, M. Viltrakis, jaučiasi nekaltai apkaltinta.
sebestijonienePirmą kartą per darbų pamoką paėmusi į rankas vašelį ir siūlus, Rasa suprato, kad nebegalės paleisti jų iš rankų. Nuo mokyklos laikų iki šios dienos ji vis dar užsiima rankdarbiais. Dabar tai jau ne tik nertos servetėlės ir megzti drabužėliai, bet ir saldainiais puošti medeliai, saldainių puokštės, dekoruoti krepšeliai ir šampano buteliai.

Nuotr. „Būna, kad darant saldainių medelį pritrūksta vieno saldainio ir tenka bėgti į parduotuvę“, – šypsosi Rasa.

Pradžių pradžia

Rasa Sebestijonienė rankdarbiais žavisi nuo mokyklos laikų, kai vykdavo darbų pamokos. Ji vis dar prisimena, kad trečiadienis – jos labiausiai laukiama diena, nes tą dieną būdavo darbų pamoka, kurios metu merginos bendraklasės prašydavo padėti nunerti servetėlę ar pabaigti kitą pradėtą darbą. Maisto gaminimas merginai buvo neįdomus, niekada jos netraukė stovėjimas prie viryklės. Ne tik mokykloje, bet ir namuose Rasa užsiimdavo panašia veikla – siūdavo lėlėms drabužėlius, galvodavo, kokie turėtų būti jų modeliai.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos