baneris leidinys

runkeliaiRita PLAUŠINAITYTĖ
 
„Sėti ar nesėti?“ -  štai koks klausimas kamuoja mūsų rajono cukrinių runkelių augintojus, kurie parduoda savo produkciją  Marijampolės cukraus fabrikui. Žemdirbiai, parduodantys užaugintus cukrinius runkelius UAB „Arvi cukrus“, lig šiol nežino, ar berti cukrinių runkelių sėklas į dirvą šį pavasarį? Iki šiol fabrikas neatsiskaitęs su jais už praėjusių metų produkciją ir yra skolingas ūkininkams daugiau nei 6 milijonus eurų už kvotinius ir nekvotinius runkelius.
 
Nuotr. Pernai mūsų rajono ūkininkai iš vieno hektaro cukrinių runkelių nuėmė vidutiniškai apie 60 – 80 tonų derliaus. Šį pavasarį mūsų krašto žemdirbiai abejoja, ar sėti šią vertingą kultūrą.
 
Ūkininkai pasimetę
 
Nors Marijampolės cukraus fabrikas po truputį atsiskaitinėja su mūsų rajono cukrinių runkelių augintojais už praeitų metų derlių, ūkininkai šiuo metu yra susiskaldę  į dvi stovyklas. Vieni laukia, kol „Arvi cukrus“ atsiskaitys už praeitus metus ir tik tada kalbės apie šiųmetę  naujų runkelių sėją, kiti – abejoja, ar verta auginti runkelius aplamai Marijampolės cukraus fabrikui, nes bijo, jog šis gali bankrutuoti.  Šiandien kalbintas ne vienas rajono  žemdirbys, gūžčioja pečiais ir nenori komentuoti viešai, ar planuoja auginti šią produkciją. „Dar matysim - kol kas sprendžiasi šitas klausimas. Šiuo metu negaliu pasakyti“,- tokie ūkininkų komentarai pasigirsta, vos tik paklausus jų, ar sės šį pavasarį cukrinius runkelius Marijampolės cukraus fabrikui. Ūkininkai nenori viešai kalbėti, šia aktualia jiems tema ir, šiukštu, nenori viešai pasakyti, ar augins šią kultūrą šiemet. Tačiau akivaizdus nusivylimo kartėlis balse išduoda, jog ne vienas žemdirbys svarsto, ką verta pradėti sėti vietoj cukrinių runkelių. Labiausiai žemdirbiai bijo įmonės bankroto, tada  jie atsidurtų visiškai keblioje padėtyje. Juk įmonė mažai atsiskaičiusi už praėjusius metus, o pavasarinė sėja jau kabo ant nosies. „Mes prašome savo pinigų. Tačiau susitikimų metu išgirstame pasiūlymą imti paskolą iš banko. Mums reikia pirkti degalus remontuoti kombainus, atlikti kitus darbus. Pinigų mums reikia čia ir dabar, tačiau jų niekas negrąžina“,- piktinosi žemdirbiai. Suvalkijos cukrinių runkelių kooperatyvo valdybos narys Almantas Pališkis sako, jog tiek ūkininkai, tiek ir pats fabrikas yra atsidūrę keblioje padėtyje. Augintojai nori garantijų, kad su jais būtų atsiskaityta už pernai metų produkciją, taip pat nori būti tikri dėl ateinančių metų atsiskaitymo. Tačiau, anot A.Pališkio, fabrikas negalės atsiskaityti su ūkininkais, jeigu jie neužaugins reikalingo cukrinių runkelių kiekio. Šiuo metu tam, kad fabrikas išgyventų ir gamyba nesustotų, reikia užauginti ne mažiau kaip 200 tūkst. tonų runkelių. Paklaustas, kiek mūsų krašto ūkininkų žada sėti cukrinius runkelius, kooperatyvo valdybos narys atsako, jog šiandien dar tikrai sunku apie tai kalbėti. „Mūsų kooperatyvo tikslas, kad patys žemdirbiai aktyviai dalyvautų susitikimuose su įmonės atstovais ir išsakytų savo nuomonę, kovotų už savo teises“,- kalbėjo A. Pališkis. Anot pašnekovo, šiuo metu kooperatyvo valdybai jau yra pavykę išspręsti keletą žemdirbiams  aktualių klausimų dėl fabriko atsiskaitymo su ūkininkais, tačiau daugiau padaryti kooperatyvo valdyba negali – viskas priklauso nuo pačios įmonės bei žemdirbių solidarumo vieni kitiems. „Mes dabar visi sėdim vienoje valtyje ir turim logiškai išspręsti šią situaciją. Tikėkimės, kad padėtis pasitaisys“,- viliasi A.Pališkis.
parisAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusią savaitę Šakiuose, V. Kudirkos g. 59 a, duris atvėrė dar vienas grožio salonas. Romantišku pavadinimu išsiskiriančios studijos „Paris“ savininkė Oksana Burdulienė neslėpė, kad tai ilgai brandinta ir pagaliau sėkmingai įgyvendinta jos vaikystės svajonė.
 
Nuotr. Naujovių trokštančioms šakietėms susikurti naują įvaizdį padės grožio salono „Paris“ savininkė Oksana Burdulienė.
 
Pasak Oksanos, grožio studija Paryžiumi pavadinta ne atsitiktinai. Tai mados sostinė, kurioje ne tik gimsta šiuolaikinės mados tendencijos, kasmet pasklindančios po visą pasaulį, bet ir  naujausia profesionali kosmetika MAKE UP FOR EVER, kurią ji žada naudoti grožio studijoje, ir labiausiai pripažinti grožio meistrai. Pas vieną iš jų – Lailą  Friedli šakietė mokėsi fashion, vakarinio, nuotakos ir nuotakos mamos makiažo paslapčių. Jau pats pavadinimas kalba už save. Išvertus iš anglų kalbos „for ever“ – reiškia „amžina“ kosmetika, atspari vandeniui, puikiai išsilaikanti net iki 36 valandų. Savaime suprantama, naudojant brangią kosmetiką teks mokėti nemažus pinigus. Tačiau, pasak specialistės, dėl to klientėms išsigąsti nereikėtų, nes ji dirbs ir su pigesne, bet ne mažiau kokybiška tokių garsių firmų kaip GOSH, MAX FACTOR, LOREAL, RIMMEL, CATRICE, BOURJOIS ar jautriai odai skirta mineraline kosmetika.
puskunigis raimundasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kasdien vis aukščiau horizonto pakylanti saulė rajono žemdirbius ragina sukrusti,- juk čia pat pavasario darbymetis. Ateities planus kuria ir svarbiausius darbymečio darbus dėlioja ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Raimundas Petras Puskunigis.
 
Nuotr. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas R. Puskunigis džiaugiasi, jog pavyko suburti darbštų ir profesionalų kolektyvą, noriai priimantį įvairias naujoves.
 
„Jau keletą metų mūsų gamybiniai pajėgumai nesikeičia,- turime apie 1700 hektarų dirbamos žemės. Dalis jos nuosava, kita dalis - nuomojama iš savininkų. Tad pagrindinis mūsų ūkio turtas yra žemė ir ją dirbantys žmonės“,- apie bendrovės veiklos apimtis pasakojo ilgametis bendrovės vadovas R. Puskunigis. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, kurioje dirba apie 80 darbuotojų, yra viena iš didžiausių darbdavių ne tik Griškabūdžio seniūnijoje, bet ir rajone. Griškabūdiečiai žemdirbiai augina žieminius kviečius, rapsus, vasarinius kviečius ir rapsus, miežius, šiemet, įgyvendinant žalinimo reikalavimus, ketina pradėti auginti pupas. Didelis dėmesys skiriamas pašarinėms kultūroms, kadangi prioritetinė ūkio šaka yra gyvulininkystė ir pienininkystė. „Turime 740 melžiamų karvių, auginame holšteinizuotas Lietuvos juodmarges. Manau, kolektyvas sėkmingai susidorojo su bandos gerinimo užduotimis, todėl rezultatų pavyko pasiekti tikrai neblogų“,- atvirai kalbėjo ūkio vadovas. Jo žodžius patvirtina iškalbinga pienininkystės ūkio statistika,- vidutinis primilžis iš karvės per metus siekia daugiau nei 10 tūkst. kg. Bendrovės vadovas nelinkęs girtis ūkio pasiekimais, tačiau kabinete esantys Žemės ūkio ministerijos padėkos raštai, įspūdingos taurės ir kiti apdovanojimai, parsivežti iš žemės ūkio ir veislininkystės parodų, kalba patys už save. Bendrovė ne kartą yra pelniusi produktyviausio bei perspektyviausio Lietuvos ūkio vardą.
muge zvakeAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Kovo 19 dieną senajame „Žiburio“ gimnazijos pastate vyko Zanavykų muziejaus darbuotojų organizuota velykinė rankų darbo gaminių mugė, į kurią susirinko įvairiausius rankdarbius gaminantys darbštuoliai. Juos perkančių šakiečių taip pat netrūko.
 
Nuotr. Velykinėje rankų darbo gaminių mugėje buvo galima įsigyti visko, ko širdis geidžia – pradedant saldumynais ir baigiant iš bičių vaško gamintomis žvakėmis.
 
Ko tik širdis geidžia
 
Kaip ir kiekvienoje mugėje, taip ir šioje, dalyvaujantys prekeiviai stebino savo kruopščiais bei originaliais gaminiais. Akis paganyti tikrai buvo į ką. Tik įėjus į pastatą, žvilgsnį patraukė įvairiaspalviai, gražiuose krepšeliuose sudėti rankų darbo saldainiai. Skonių paletė taip pat plati – vyšnių, mėlynių, kokakolos, serbentų, slyvų, svarainių skonių saldainiai, kitaip sakant, nupirkę tokią dovanėlę, įtiktume net ir išrankiausiam smaguriui.

Velykinėje mugėje pintinėmis prekiaujantis vyriškis pasakojo, jog šis darbas užima nemažai laiko – norint nupinti gražią pintinę gali užtrukti dieną ar ilgiau, o jei dar didesnė, tuomet ir laiko užima daugiau. Už mažesnes pintines prekeivis prašė po 5 eurus, didesnių su dangčiu kaina siekė 10-15 eurų.
Verslumo indeksas pagal Lietuvos Laisvosios rinkos instituto metodiką nustatomas pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, tenkančių vienam tūkstančiui gyventojų. Šakių rajone 2015 metų sausio 1 dieną jis tesudarė 14,26 (Lietuvoje - 31,83). Tačiau verslumo situaciją iš esmės keičia gyventojai, savarankiškai vykdantys ekonominę veiklą (ūkininkai ir kt.). Jų Šakių rajone - net 132 vienam tūkstančiui gyventojų (Lietuvoje - 69).  
 
Pasak Verslo informacijos centro direktorės Daivos Palukaitienės, vertinant verslo situaciją rajone, iš visų veikiančių ūkių subjektų svarbiausios yra mažos ir vidutinės įmonės, kurių 2015 metų pradžioje Šakių rajone buvo 322. Per metus šis rodiklis išaugo 2,5 proc. Nors Statistikos departamento duomenimis veikiančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo net 14 proc., Šakių verslo informacijos centro duomenimis, rajone sparčiau, nei nurodo departamentas, auga mažųjų bendrijų skaičius.

Iš visų rajono privačių verslo įmonių smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai nepriklauso tik UAB „Gulbelė“, kurios metinės pajamos atitiktų vidutinės įmonės statusą, bet ji viršija tokiai įmonei nustatytą maksimalų 250 darbuotojų skaičių. Šie faktai rodo, kad rajone veikiantys verslo subjektai - labai smulkūs, užsiimantys veikla, nesukuriančia daug darbo vietų.
bendruomenes verslumasAsta GVILDIENĖ
 
Kovo 27 dieną Zanavykų muziejuje šurmuliavo mugė – rajono bendruomenės pristatė savo veiklas. Tai vienas iš Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos įgyvendinamo projekto „Šakių rajono bendruomenių žingsniai verslumo link“ renginių, kuriais siekiama padėti  bendruomenėms praplėsti galimybes užsiimti vienokia ar kitokia veikla.
 
Nuotr. Verslumo mugės metu rajono bendruomenės turėjo galimybę parodyti ne tik savo veiklas, bet ir vieni iš kitų pasisemti idėjų.
 
2003 metais įregistruota Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija (BCA) jungia 38 bendruomenių centrus iš 39 įregistruotų mūsų rajone, tad, kaip skėtinė organizacija, apima beveik visą Šakių krašto vietos veiklos grupės teritoriją. Pasak BCA pirmininkės Grinutės Šnirpūnienės, neabejotina, kad vietos gyventojų verslumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių kaimo vietovių ekonominį konkurencingumą. Kaimo bendruomenių aktyvumas ir bendrų interesų paieška rodo teigiamas kaimo tendencijas, o sėkmingos veiklos pavyzdžiai įkvepia ir kitas bendruomenes.
budrysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Pastaruoju metu ūkininkai skatinami gaminti Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus, šiai sričiai numatyta parama Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonėse. Visame pasaulyje nuolat didėjantis kokybiškų produktų poreikis neaplenkia ir Lietuvos gyventojų. Žmonės ne tik ieško sveikų maisto prekių, bet ir  domisi, kaip teisingai pasirinkti tikrai kokybiškus produktus.
 
Nuotr. Profesorius, dr. R. P. Budrys, atliekantis įvairius mokslinius tyrimus mikrobiologinių sistemų srityje, skaito paskaitas Vokietijoje ir Izraelyje, yra  Lietuvoje įkurto Aplinkos vadybos ir Audito instituto vadovas.
 
Probiotikai bei specialios probiotinės kompozicijos – tai natūralūs, gamtoje esantys mikroorganizmai. Šių kompozicijų naudojimas pasėlių, vaisių ir daržovių apsaugai leidžia atsisakyti naudoti aplinkai (dirvai, orui, auginamiems produktams, paviršinių ir gruntinių vandenų) pavojingas chemines medžiagas ir preparatus (fungicidai, pesticidai ir pan.). Natūralių probiotinių kompozicijų naudojimas išsaugo bioįvairovę, be to, pagerina ne tik gyvūnų prieauglius, bet ir žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę. Probiotinė kompozicija pašalina patogeninę mikroflorą, gaunami produktai yra sveikesni, juos ilgiau galima išsaugoti nenaudojant cheminių medžiagų ir preparatų.
Šakių rajone šiuo metu oficialiai yra įregistruoti šeši šunų veislynai. Kaip sakė Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Alvydas  Pilipauskas, pastarųjų dienų įvykiai, Šakiuose aptikus nelegalią šunų veisyklą, parodė, kad rajone gali būti ir daugiau nelegalią veiklą vykdančių šunų daugintojų, kuriuos išaiškinti yra gana sudėtinga.
 
 Labai pagelbėtų ir aktyvesnė visuomenės pagalba. „Nuo 2016 metų visi gyvūnai augintiniai turės būti įregistruoti bendroje duomenų bazėje, gyvūnams turės būti atliktas ženklinimas mikroschemomis (įvestas poodinius čipsas), bus išduoti nauji gyvūnų pasai“,- sakė A. Pilipauskas. Už visas šias paslaugas, kurias atliks licencijas turintys specialistai, gyvūnų augintojams teks susimokėti,- kainos gali svyruoti nuo 30 iki 60 eurų. „Neramu dėl to, jog įsigaliojus naujajai tvarkai, gali padaugėti beglobių gyvūnų, nes jų šeimininkai, nenorėdami savo augintinių ženklinti ir taip išvengti papildomų išlaidų, juos tiesiog paliks likimo valiai“,- nerimauja inspektorius. Nuo 2016 metų nustatytos ženklinimo tvarkos privalės laikytis ne tik veislynų savininkai, bet ir visi kiti eiliniai gyvūnų augintojai. Kol kas  Šakių rajone prieigą prie naujosios duomenų bazės turi ir ženklinimą atlieka bei naujus pasus gyvūnams išrašo vienintelė Gintauto Šeško veterinarijos klinika. Tikimasi, kad pradėjus vykdyti griežtesnę gyvūnų apskaitą ir kontrolę, geriau pavyks užkirsti kelią nelegalių veislynų veiklai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos