baneris leidinys

sesupeSima KAZARIAN

Kiekvieną mokesčių mokėtoją piktina nepasisekę viešieji pirkimai. Spauda jau ne kartą rašė, apie vėluojančius UAB „Kamesta“ darbus. Bėdų savivaldybei netrūksta ir su kitais rangovais.

Nuotr. Šešupė valoma nebus: pigaus projektuotojo nekokybišką projektą rangovai vykdyti atsisakė, motyvuodami, kad tai sukompromituotų jų firmą.

Rangovas perkamas pats pigiausias ir tokiu atveju darbų kokybę dažniausiai lemia visiškas atsitiktinumas. Savivaldybės tarnautojai jau pavargo nuo pigių pažadų, o greitai ir kokybiškai darbus atliekančias firmas skaičiuoja vienetais.

Šešupę valyti atsisakė

Nors spaudoje labiausiai pagarsėjo UAB „Kamesta“, nereikia manyti, kad tai vienintelė firma, kuri kelia savivaldybei bėdų. Daug laiko, nervų ir pastangų kainavo ir Šešupės valymo projektas. Viešųjų pirkimų metu nupirktas projektuotojas suprojektavo 40 cm gylio grunto valymą, nors užaugusių augalų šaknys siekia ir 110 cm.
rutkieneGiedrė PLEČKAITYTĖ

Jau 14 metus kaimo turizmu besiverčianti Aurelija Rutkienė su šeima šiandien džiaugiasi didžiąja dalimi už europinius pinigus atnaujinta ir sutvarkyta Suvalkiečių sodyba, esančia Sudargo seniūnijos Pervazninkų kaime. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos konkurse (LKTA) „Lietuviška kaimo turizmo sodyba 2012“ sodyba laimėjo nominaciją „Etnografinė sodyba“.

Nuotr. A. Rutkienė tvirtino, jog kiekvienas svečias yra didžiausias atpildas už įdėtą triūsą sodybos išsaugojimui.

Pelnė apdovanojimą

Kaip žinia, senovėje suvalkiečiai sodybas kūrė labai apgalvotai. Kurdami sodžius, suvalkiečiai pastatus statė ne bet kaip, bet atsižvelgdami į architektų rekomendacijas. Išlikusiose suvalkietiškose sodybose, kaip taisyklė, priešais trobą stovėjo kluonas, dešinėje pusėje – klėtis, o kairėje pusėje - tvartas. Senovinė XIX amžiaus pabaigos etnografinė sodyba, didelis kiemas ir sodas, klėtis su senoviniais ūkiniais pastatais, pirtis, ežerėlis jau daugiau nei dešimtmetį sulaukia svečių. Kiekvienas sodybos kampelis primena senus laikus, kai čia puoselėdami savo papročius, gyveno mūsų proseneliai. Likę senoviniai daiktai rodo lietuvių darbštumą ir išradingumą. Ir iš tiesų neveltui LKTA skelbtame konkurse „Lietuviška kaimo sodyba 2012“ būtent ši sodyba pelnė nominaciją „Etnografinė sodyba“. Pelnytu apdovanojimu besidžiaugianti sodybos šeimininkė A. Rutkienė su šeima kaip įmanydama stengiasi išlaikyti senovinį sodžiaus autentiškumą.
arimasKiekvienas žemdirbys patvirtins, kad arimas – viena svarbiausių žemės dirbimo technologijų, nuo  kurios priklauso derlingumas. Atkreipti dėmesį į kokybišką arimą skatina antrus metus organizuojamas rudeninio arimo konkursas. Rajone išaiškinti geriausiai laukus ariantys žemdirbiai – vienas jų rajonui atstovaus konkurso respublikiniame ture.

Nuotr. Vertinimo komisija, nustatydama arimo kokybę, atsižvelgė į 12 kriterijų.   

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos artojų asociacija ir LR Žemės ūkio ministerija antrą kartą organizuoja rudeninio arimo konkursą. Iki lapkričio pirmos dienos šalies rajonuose buvo atrenkami geriausieji artojai. Spalio 29 dieną vertinimo komisijos nariai: Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantė Modesta Gedvilaitė, Žemės ūkio skyriaus specialistas Albertas Navarskas, ūkininkas Vintautas Kasparevičius, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis lankėsi septyniose rajono seniūnijose, kur apžiūrėjo 11 konkurso dalyvių laukus. Pagal konkurso reikalavimus žemdirbių buvo paprašyta parodyti 5 ha suartą lauką. Pasak augalininkystės konsultantės M. Gedvilaitės, komisijos narių apžiūrėti arimai atrodo neblogai. Komisija konstatavo, kad artojų dažniausia ir nebe didžiausia klaida - viršytas greitis. Ariant paprastai rekomenduojama laikytis 7 km/val. greičio. Vertintas arimo tiesumas, piktžolių apvertinas, šiaudų išlipimas į paviršių – viso 12 konkursui taikytų kriterijų. Iš 11 konkursantų geriausiai įvertinti Egidijaus Kazlausko iš Degutinės kaimo laukai, jis rajonui atstovaus respublikiniame ture. Antrąją vietą rajone laimėjo Ramūnas Sinkevičius iš Judrių, trečiąją - Audrius Žemaitis iš Šiaudinės kaimo. Praėjusį trečiadienį rajono nugalėtojo laukus apžiūrėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos socialistas Alfonsas Malinauskas. Absoliutus respublikinio rudeninio arimo konkurso nugalėtojas paaiškės iki lapkričio 15 dienos.  

„Draugo“ inf.
Nuo ateinančiųjų metų verslo liudijimai kainuos net 90 litų daugiau nei šiemet. Tokį sprendimą spalio 31 dienos posėdyje priėmė rajono savivaldybės taryba. Kadangi nuo spalio 1 dienos minimali alga padidėjo iki 850 litų, tai šiai sumai pritaikius pajamų mokesčio tarifą, nustatytas 1530 litų fiksuotas pajamų mokesčio dydis. 2012 metais šis dydis siekė 1440 litų. Taip pat patvirtintas ir lengvatų, taikomų gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus 2013 metais vykdomai veiklai, rūšių ir dydžių sąrašas.

Pasibaigus 2011 metų lengvatoms, kai verslo liudijimą buvo galima įsigyti už 120 litų, šiemet jis kainuoja net 12 kartų brangiau - 1440 litų, o kitais metais kainuos dar daugiau – 1530 litų. Tačiau, pasak rajono savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, nežiūrint į padidėjusią kainą, 70 proc. gyventojų verslo liudijimus įsigyja su lengvatomis. Verslo liudijimai ateinančiais metais išlieka tik tiems, kas užsiima pačiomis smulkiausiomis veiklomis, nes sumažėja verslo rūšių, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. „Ateinančiais metais juridinis asmuo, teikiantis fiziniams asmenims paslaugų daugiau nei už 150 tūkst. litų per metus, negalės dirbti su verslo liudijimu, o turės įsigyti individualios veiklos pažymą, - teigė E.Grigaitienė. - Tačiau ši  galimybė geresnė nuslėpti mokesčiams. Už verslo liudijimus susimokama tikrai nedaug, nes visiems metams įsigyjančių nėra. Jei perkama – tai tik mėnesiui, savaitei ar keletui dienų, o dirbama ilgiau. Taip ir gudraujama.“
Šis klausimas kyla kai kuriems rajono gyventojams. Rajone jau yra trys vietos, į kurias galima pristatyti senus televizorius, šaldytuvus ir kitas elektronikos atliekas, ir visur tai galima padaryti nemokamai.

Visai neseniai elektronikos atliekų surinkimo punktas atsirado Gelgaudiškyje, Darbininkų 22. Kitos dvi vietos – Šakiuose. Parduotuvės „Gulbelė“ kieme bei stambiagabaričių atliekų aikštelėje Sodų gatvėje.

„Draugo“ inf.
grigaitiene3Gintarė MARTINAITIENĖ

Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, kalbėdama apie rajono biudžetą, pripažino, kad lėšų trūksta visose srityse ir gana akivaizdžiai. „Vargo vakarienė“, - situaciją apibūdino vedėja.

Nuotr. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė pripažino, kad, kaip niekad akivaizdžiai, lėšų trūksta visose srityse.

Rajono savivaldybės biudžetas iš dalies keičiamas ir pildomas faktiškai kiekvieną mėnesį. Ne išimtis ir praėjęs mėnuo, kai šiam sprendimui, kaip visada, pritarė rajono taryba. Tik šįkart Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė pripažino, kad, kaip niekad akivaizdžiai, lėšų trūksta visose srityse. „Problemų su lėšų stygiumi daug ir visose srityse. Tokia vargo vakarienė ir žaidimas.

Ten, kur vieną mėnesį nereikia - nuimame, kitą jau atstatinėjame ir taip bus ir toliau“, - komitetų posėdžių metu kalbėjo Biudžeto ir turto skyriaus vedėja. Ji akcentavo, kad situaciją komplikavo minimalios algos padidinimas, kai funkcijos vykdymui nebuvo skirta nė lito, be to, jos darbo praktikoje šie metai pirmieji, kai nerenkamas gyventojų pajamų mokestis. „Jo palieka mažesnę dalį, o planuoja, kad turime surinkti daugiau. Iš ko?“, - viename iš posėdžių retoriškai teiravosi E. Grigaitienė. Pasak vedėjos, įstatymo projektas rodo, kad kitais metais gyventojų pajamų mokesčio bus paliekama ne 61 proc., kaip dabar, o 57 proc. Tad, jeigu šis mokestis nerenkamas jau dabar, tai ką bekalbėti apie ateitį ir niūrias perspektyvas...
morkosBarzdų seniūnijos, Žečkalnių kaimo gyventojai šiemet turi dėl ko galvas pakraipyti: 71 metų Vida Latvaitienė šį rudenį nuėmė gražų daržovių derlių, o įspūdingiausios iš visų – morkos.

Nuotr. Didžioji morka sveria 1196 g.

Dvi iš jų atkeliavo ir į mūsų redakciją, didžiosios morkos svoris - 1196 g. Vidos lysvėje puikavosi ne viena tokia gražuolė, o visas jų paradas. Daug apie kilogramą sveriančių morkų jau išdalinta.

Sunku pasakyti, kodėl morkos tokios išaugo, juk rūpintasi jomis kaip ir kiekvienais metais. Artimieji pasakoja, kad močiutės Vidos lysvėse neaptiksi nei žolelės, su tokia meile ji prižiūri savo daržoves. Tikriausiai meilė šias morkas tokias ir užaugino!

„Draugo“ inf.
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis informavo, kad po kelerių metų pertraukos draugija didesnį dėmesį skiria tvenkinių įžuvinimui. Tam šiemet numatyta skirti 8 tūkst. litų.

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas G. Liepuonis paprašė LR Aplinkos ministerijos leidimo pačių iniciatyva įžuvinti Totorviečių (Kudirkos Naumiesčio seniūnija) ir Voverių (Kidulių seniūnija) tvenkinius. Šiomis dienomis Totorviečių tvenkinyje buvo įleista maždaug tūkstantis dvimečių karpių. Sterkų populiaciją, kuri sumenko po vienos atšiauresnės žiemos, norima atgaivinti Voverių tvenkinyje. Draugijos vienijami žvejai rajono tvenkinių įžuvinimui didesnį dėmesį teikia po kelerių metų pertraukos ir tam šiemet skiria 8 tūkst. litų. Pasak G. Liepuonio, tvenkinių būkle susirūpinta atsižvelgus į šiemet naujai išleistą Mėgėjiškos žūklės įstatymą. Jis gerokai apriboja žvejybą Nemune ir Šešupėje. Įstatyme numatyta, kad nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos žvejoti draudžiama Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo. Naujai patvirtintose taisyklėse esama ir daugiau apribojimų. Atsižvelgiant į tai, pasak G. Liepuonio, rajono žvejams norima suteikti kuo geresnes sąlygas draugijos nuomojamuose ir prižiūrimuose tvenkiniuose.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos