baneris leidinys

karvesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Žemdirbių požiūris į kooperacijos plėtrą šalyje kaip anksčiau, taip ir šiandien yra gana skeptiškas. Visgi  pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ netrukus taps pirmuoju žemės ūkio kooperatyvu Lietuvoje, kuris kontroliuos visą procesą – nuo žaliavos gamybos iki perdirbimo. Tikimasi, kad naujieji rinkos „žaidėjai“ galės duoti rimtą atkirtį šalies pieno perdirbėjams. Beje, šiuo metu dėl itin smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų, žemdirbiai, ypač smulkieji pieno gamintojai, stumiami tiesiog į neviltį.
 
Nuotr. Šiuo metu pieno gamintojai atsidūrė itin sunkioje padėtyje,- žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje krito nuo 20 iki 40 procentų.
 
Kaimyniniame Kauno rajone, laisvojoje ekonominėje zonoje, jau kyla naujosios gamyklos sienos. Šiuo metu beveik baigtas statyti gamyklos pastatas, atlikti  visi žemės ir komunikacijų įrengimo darbai, nutiesti asfaltuoti keliai. Planuojama, jog moderni ir automatizuota gamykla, užimsianti  apie 10 000 kv. m plotą, bus  pastatyta iki šių metų pabaigos. Joje turėtų būtų sukurta 120 naujų darbo vietų. Gamyklai statyti iš viso skirta beveik 51 mln. litų ES paramos, o bendra investicinio projekto vertė sieks apie 100 mln. litų.  „Pienas LT“ gamykloje bus gaminami eksportui skirti nedenatūruoti aukštos koncentracijos pieno baltymai. Ši produkcija kaip žaliava yra naudojama konditerijos, kulinarijos, kūdikių maisto, sportininkams skirtų maisto papildų gamybai. Pradinis planuojamas gamyklos pajėgumas – 650 t produkcijos per parą, o vėliau ketinama pasiekti ir 1200 t gamybos apimtis. Žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“ visos akcijos priklauso tik pieno gamintojams. Šiuo metu kooperatyvo pajininkais yra 220 Lietuvos pieno ūkių, didžioji jų dalis - iš Žemaitijos regiono. Itin aktyviai į kooperatyvo veiklą įsijungė Šilutės, Šilalės, Mažeikių, Skuodo rajonų ūkininkai. Kooperatyvo akcininkais  taip pat yra Panevėžio, Tauragės, Jurbarko ir kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Marijampolės apskrities žemdirbiai kooperatyvo veikloje dalyvauja gana pasyviai,- kooperatyvo akcininkais yra du Šakių rajono ūkininkai bei po vieną Vilkaviškio ir Kalvarijos rajonų pieno gamintojų.
lauko diena2Prieš kelias dienas Griškabūdyje vyko lauko diena, kurioje mokslininkai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto pasakojo apie javų veisles, vyko ekskursija po ūkininko Juozo Valaičio laukus.
 
Nuotr. Lauko dienos dalyviai apsilankė ūkininko J. Valaičio laukuose, kur mokslininkai pagyrė puikiai vykdomą sėjomainą ir gražiai augančius javus.
 
Dr. Žilvinas Liatukas žemdirbiams pristatė žieminių javų veisles, aptarė jų agronominius požymius, žiemojimą, atsparumą ligoms. Jis teigė, jog nuo javaklupės beicų Lietuvoje galima tikėtis tik po poros metų, o vienintelis kovos būdas – sėjomaina. Mokslininkas pabrėžė, kad fungicidai nepadės. Jis apibūdino, kokios temperatūros javams pačios netinkamiausios: esant lietingam orui ir 25 ar daugiau laipsnių karščiui vystosi varpų septoriozė. Ilgas ruduo, „minkšta“ žiema, drėgnas balandis gali lemti stiebalūžės atsiradimą. Ž. Liatukas tvirtino, kad, jei gegužės mėnesį varpos gražios, šios ligos baimintis nėra ko, reiškia, pasėliai sveiki. Buvo aptartos ir kitos paplitusios ligos.
Į Šakių savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą kreipėsi šeši verslininkai, kuriems verslo pradžiai buvo reikalinga valstybės parama. Tarp jų ir didžiausią paramą gavęs – tėvo pėdomis žengiantis Mindaugas Tarnauskas.
Tiesa, 5000 litų parama iš savivaldybės gavęs M. Tarnauskas visuomenei savo verslo plano neatskleidžia, tai – konfidenciali verslo paslaptis, kuri išaiškės įsteigus įmonę. Fondo pirmininkas Darius Mikelionis tarybos sprendimui parengtame projekte užsimena, kad tai yra jaunimo verslo idėja, bet nelabai inovatyvi, ji atkartoja rajone jau veikiančios tokio pat pobūdžio institucijos veiklą.

Jaunasis verslininkas paramą gaus tuomet, kai įkurs įmonę ir sukurs dvi darbo vietas. Tokie yra verslo plėtros fondo reikalavimai.

„Kas nustebino šiemet, tai kad pareiškėjų šiemet mažokai, nors ir yra tame fonde pinigų. O šiaip tai, džiaugiamės, kad atsiranda naujai kuriamų juridinių asmenų“,- sakė D. Mikelionis.

Vis tik pinigų užteko ne visiems. Kad parama reikalinga Ryčiui Kurcikevičiui, Verslo plėtros fondas nepatikėjo. „Pareiškėjui pristatant idėją pritrūko įtikinamų argumentų, kad pareiškėjas turi tinkamą pasiruošimą kurti verslą, suvokia atsakomybę įkuriant įmonę ir darbo vietas“,- aiškino D. Mikelionis. Be to, diskusijų sukėlė ir tai, jog Šakių savivaldybėje būtų tik kuriama įmonė, bet ne verslo vieta.
Pastaruoju metu  žemės savininkai, nepratęsdami arba nutraukdami žemės nuomos sutartis su tradiciniu būdu ir ekologiškai ūkininkaujančiais ūkininkais, šiems kelia rimtas kliūtis toliau sėkmingai ūkininkauti. Pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos parama ir įsipareigoję nemažinti dirbamos žemės plotų, artėjant naujajam 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui, ūkininkai nepajėgs laikytis griežtų ES reikalavimų.
 
Tad Žemės ūkio ministerija skubos tvarka ketina pakeisti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas dar 2007 metais. Planuojama naujosiose taisyklėse nustatyti lengvinančias išlygas tiems pareiškėjams, kurie nuomojosi dirbamą žemę, tačiau jos plotas sumažėjo dėl pateisinamos priežasties, pavyzdžiui, nuomos sutarties nepratęsimo arba nutraukimo. ES parama pasinaudoję pareiškėjai, kuriems šiemet pasibaigė penkerių–septynerių metų įsipareigojimų laikotarpis, galės prisiimti naujus įsipareigojimus, turėdami tokį pat arba mažesnį plotą nei anksčiau buvo įsipareigoję, išskyrus atvejus, kai žemė yra valdoma nuosavybės pagrindais. Visi prisiimti pareiškėjų įsipareigojimai galės būti peržiūrėti ir nutraukti 2015 metais, prasidėjus naujajam finansavimo laikotarpiui. Ši persvarstymo sąlyga bus taikoma penkeriems metams.
 
„Draugo“ inf.
Vyriausybei pateiktas svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuris aiškiai reglamentuotų, kas turi apmokėti privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbus.  
 
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo nuostatoms, buvo įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat šiame įstatyme nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis. Žemės ūkio ministerija, siekdama, kad valstybei netektų mokėti už privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo išlaidas, siūlo nustatyti, kad privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo išlaidas turėtų apmokėti šių žemės sklypų savininkai savo lėšomis.

„Draugo“ inf.
Nuo šių metų gegužės 26 dienos Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras turi naują vadovą,- jam vadovauja direktorius Algirdas Bagušinskas.
 
Nuo 2000 metų A. Bagušinskas  vienuolika metų dirbo Vilkaviškio rajono meru, vėliau – mero pavaduotoju. Jis yra buvęs  Marijampolės regiono plėtros tarybos, nuolat nagrinėjančios atliekų tvarkymo sistemos veiklos bei plėtros galimybes, narys. Į Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pareigas A.Bagušinską, laimėjusį viešąjį konkursą,  paskyrė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro  valdyba. Pradėdamas eiti naujas pareigas A.Bagušinskas sakė, kad tęs visus Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vykdomus projektinius darbus, tačiau sieks, kad kolektyvas, kuriam jis vadovauja, daugiau dėmesio skirtų atliekų turėtojų problemoms spręsti.
 
„Draugo“ inf.
vaistineSima KAZARIAN
 
Nors Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teigia, kad iš UAB „Šakių vaistinė“ likusi tik iškaba, tačiau tarybos narys Edmundas Rinkevičius pateikė planus, kaip iš jos išspausti kiek galima daugiau naudos.
 
Nuotr. E. Rinkevičius mano, kad reikėtų išaiškinti asmenis, lėmusius bendrovės nuostolius ir neracionalų turto valdymą.
 
E. Rinkevičius tarybai pristatė pareiškimą, kuriame stengiasi atsakyti į klausimą, ar „Šakių vaistinę“ būtų geriau likviduoti, parduoti, ar plėtoti verslą. Negana to, tyrinėdamas vaistinės veiklą E. Rinkevičius pastebėjo keletą neatitikimų, kurie verčia suabejoti, ar įmonė tikrai buvo valdoma sąžiningai. Jis mano, jog reikėtų pradėti tyrimą, kurio metu būtų išaiškinti asmenys, lėmę bendrovės nuostolius ir neracionalų turto valdymą.

 „Šakių vaistinės“ pagrindinė veikla nuo 2004 m. buvo turto nuoma, nuo 2010 m. ji veikia nuostolingai.
lauko dienaAsta GVILDIENĖ
 
Gegužės 23 dieną Grinaičių žemės ūkio bendrovėje VšĮ Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras organizavo Lauko dieną „Inovatyvių kompleksinių priemonių taikymas naujagimių veršelių sveikatingumui užtikrinti“. Jos metu buvo aiškinamasi, kodėl kai kuriuose gyvulininkystės ūkiuose per metus netenkama iki 30 – 40 proc. veršelių, patariama kaip sumažinti šiuos nuostolius.
 
Nuotr. Profesorius V. Žilaitis akcentavo, kad veršelių pradėjimas transplantacijos būdu leidžia iš vertingiausių rinktinių karvių gauti ne po vieną, o tris – penkis veršelius.   
 
Karvių veisimu susirūpinta tada, kai Lietuvoje buvo pastebėtas spartus karvių skaičiaus mažėjimas. Statistiniai duomenys rodo, kad per 2004 – 2013 metų laikotarpį sumažėjo apie 160 tūkst. karvių. Viena iš priežasčių – ūkininkams nepavyksta užsiauginti reikiamo skaičiaus sveikų, produktyvių telyčių bandų papildymui, jų vos pakanka išlaikyti esamą gyvulių skaičių, nes daug naujagimių veršelių suserga ir nugaišta jau pirmomis gyvenimo dienomis, o persirgę įvairiomis ligomis, nepriauga pakankamai priesvorių, dažnai tampa infekcijos sukėlėjų nešiotojais ir platintojais.
05

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos