baneris leidinys

lauko dienaAsta GVILDIENĖ
 
Gegužės 23 dieną Grinaičių žemės ūkio bendrovėje VšĮ Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras organizavo Lauko dieną „Inovatyvių kompleksinių priemonių taikymas naujagimių veršelių sveikatingumui užtikrinti“. Jos metu buvo aiškinamasi, kodėl kai kuriuose gyvulininkystės ūkiuose per metus netenkama iki 30 – 40 proc. veršelių, patariama kaip sumažinti šiuos nuostolius.
 
Nuotr. Profesorius V. Žilaitis akcentavo, kad veršelių pradėjimas transplantacijos būdu leidžia iš vertingiausių rinktinių karvių gauti ne po vieną, o tris – penkis veršelius.   
 
Karvių veisimu susirūpinta tada, kai Lietuvoje buvo pastebėtas spartus karvių skaičiaus mažėjimas. Statistiniai duomenys rodo, kad per 2004 – 2013 metų laikotarpį sumažėjo apie 160 tūkst. karvių. Viena iš priežasčių – ūkininkams nepavyksta užsiauginti reikiamo skaičiaus sveikų, produktyvių telyčių bandų papildymui, jų vos pakanka išlaikyti esamą gyvulių skaičių, nes daug naujagimių veršelių suserga ir nugaišta jau pirmomis gyvenimo dienomis, o persirgę įvairiomis ligomis, nepriauga pakankamai priesvorių, dažnai tampa infekcijos sukėlėjų nešiotojais ir platintojais.
litinskasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Praėjusią savaitę UAB „Šakių vandenys“ vadovas Vaidas Litinskas  į rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžius, vykusius net tris dienas, buvo kviečiamas lyg ant ešafoto.  „Nukirsdins“  ar paliks „gyvą“  pastaruoju metu itin daug kritikos strėlių sulaukusį įmonės vadovą tarybos nariai?
 
Nuotr. Pasitikėjimo „kreditą“  bendrovės „Šakių vandenys“ vadovui V. Litinskui atsisakė suteikti tarybos narys Martinas Eimutis. Kiti 22  tarybos nariai pasisakė už.
 
Komisijos išvadose – virtinė pažeidimų ir neūkiškumo faktų

Daugiau nei prieš mėnesį nuodugniai  išanalizuoti  savivaldybės įmonės „Šakių vandenys“ finansinę padėtį buvo pavesta specialiai sudarytai rajono savivaldybės komisijai, kuriai vadovavo rajono tarybos narys , Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba. Tarybai bei merui pateiktose komisijos išvadose išvardinti konkretūs bendrovės ūkinės veiklos trūkumai. Kaip nurodoma komisijos išvadose, blogiausia tai, kad įmonėje neatliekamos ūkinės – ekonominės veiklos palyginamosios analizės teritoriniu principu, nėra pakankamos kontrolės ir tinkamai paruoštų darbuotojų pareiginių nuostatų. Iki šiol neeksploatuojamas Šakių mieste esantis vandens bokštas, dėl to įmonė patiria realius nuostolius. Pastabų sąrašas gana ilgas.
seskasAntrojo laipsnio garbės ženklą Baltrušiuose įsikūrusiai klinikai įteikė pats Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius, pabrėždamas, kad čia važiuoja klientai ne tik iš rajono, bet ir visos šalies.
 
Nuotr. Garbingą apdovanojimą gavęs G. Šeškas džiaugiasi, kad jo klinika atitinka europinius standartus ir neslepia, kad ir šiandien nenustojo mokytis ir gilinti savo profesines žinias.
 
Baltrušiuose esančios smulkių gyvūnų gydymo klinikos įkūrėjai - Aldona ir Gintautas Šeškai. Ši kaimo klinika žinoma ne tik rajone, joje teikiamos profesionalios veterinarų paslaugos, veikiantis smulkių gyvūnų viešbutis sulaukia klientų iš visos šalies. Klinikoje pastatyta nauja įranga ligų diagnazavimui, atliekami kraujo tyrimai ir t.t. G. Šeškas teigia, kad jis ir šiandien nuolat skaito profesinę literatūrą, gilina žinias, nes vis atsiranda naujovių, kurias kiekvienas profesionalas turi žinoti.
Prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui, Lietuva derina ir naujas finansinės paramos priemones. Viena iš jų – Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa.
 
Seimo Kaimo reikalų komitetas Žemės ūkio ministerijai pateikė apie 30 pasiūlymų. Komiteto narių nuomone, turi būti aiški takoskyra tarp ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų, kuriems yra taikomi daug mažesni gamybos reikalavimai. Pastariesiems turi būti skiriamas mažesnis paramos intensyvumas. Be to, siūloma keisti ir patį pavadinimą: „Išskirtinės kokybės produkto“ pavadinimas yra klaidinantis vartotoją ir sudaro nuomonę, jog jis yra net geresnis už ekologišką produktą. Siūloma užtikrinti, kad investicinėse paramos priemonėse galėtų dalyvauti visų dydžių ūkiai: tie, kurie neatitinka reikalavimų pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, galėtų pasinaudoti „Parama smulkiesiems ūkiams“. Siūloma griežtinti sąlygas paramai, pavyzdžiui, sukurti aukštesnius reikalavimus gamintojų organizacijoms, nesuteikti šimtaprocentinės paramos konsultavimo paslaugoms, kad ūkininkai patys finansiškai prisidėtų prie mokymų, konsultacijų, seminarų rengimo. Daug diskusijų sukėlė „Miško įveisimo ir miškingų plotų kūrimo“ priemonė. Iš pradžių siūlyta leisti mišką įveisti tik nederlingose, 25 našumo balų neviršijančiuose plotuose. Tačiau vėliau nuspręsta derlingesnėse žemėse teikti mažesnį paramos intensyvumą, negu nenašiose.

Kaimo plėtros programa bus išsiųsta oficialiai derinti su Europos Komisija. Galutinės nuostatos paaiškės po šių derybų bei priėmus numatytų priemonių administravimo taisykles.
 
„Draugo“ inf.
me 280Asta GVILDIENĖ
 
„Jaučiuosi, kaip sugrįžęs į praeitį“, – tvirtina šakietis Ričardas Sutkus vairuodamas Prancūzijoje restauruotą senovinį 1971 – ųjų metų gamybos automobilį  „Mercedes - Benz“, kurio originalus antikvarinis salonas  nukelia daugiau nei ketvertą dešimtmečių atgal.  Pajusti šį ypatingą žavesį galės visi norintys, mat automobilis bus naudojamas ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir nuomojamas įvairiomis išskirtinėmis progomis.
 
Nuotr. 1971 – ųjų metų gamybos  „Mercedes – Benz“ bus naudojamas ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir nuomojamas kartu su prabangiais „Linkoln“ limuzinais.
 
„Apie tokį modelį seniai svajojau, - prasitarė šakietis, neseniai įsigijęs restauruotą antikvarinį automobilį „Mercedes – Benz“. – Dar šiek tiek reikės „įdėti“, paremontuoti atsilapojusius medinius durelių kraštus ir automobilis bus ledinis. Įsivaizduokite, tais laikais jau buvo elektra atidaromi langai, vairo stiprintuvas. Tai pirmasis S klasės mersas, nuo kurio prasidėjo naujа šių automobilių serijа.“
Artėjant vasarai moksleiviai laukia atostogų ir ieško galimybių užsidirbti pinigų.
 
Darbo paieškos jaunimui vasarą Šakių rajone gali būti ribotos, jei neatsilieps verslininkai, turintys galimybių per vasaros atostogas įdarbinti moksleivius. Kol kas į Šakių darbo biržos išsiuntinėtas užklausas atsakė tik vienas darbdavys – ūkininkas Martynas Laukaitis, siūlantis 15 -16 metų moksleiviams padirbėti savo ūkyje. Jis sutiktų įdarbinti apie 10 -15 jaunuolių.

Viešiesiems darbams moksleivius galima įdarbinti tik tuo atveju, jei tai numatyta seniūnijų programoje, tačiau to nėra, vadinasi, įsidarbinti vasarą bus ne taip paprasta. Darbo birža kasdien bendrauja su darbdaviais, todėl situacija dar gali pasikeisti, tačiau kol kas ji daug vilčių neteikia.

Šiuo metu Darbo birža vykdo akciją rajono moksleiviams, kurios metu supažindina juos su darbo rinka, darbdavių reikalavimais ir kitais aktualiais įsidarbinimo klausimais.
 
„Draugo“ inf.
varankeviciaiSima KAZARIAN  
 
Penktadienį Šakiuose duris atvėrė dar viena Audronės Varankevičienės rūbų parduotuvė. Jos atidaryme dalyvavo rajono meras, darbo biržos, „Swedbank“ atstovai ir kiti svečiai. Kol jie sakė kalbas, netelpantys ant laiptų pirkėjai skubėjo žvalgytis po naująją parduotuvę.
 
Nuotr. Prieš aštuoniolika metų Varankevičiai dėvėtų rūbų verslą pradėjo nuo vieno maišo, šiandien jie turi keturias parduotuves.
 
Parduotuvės direktorius Artūras Varankevičius teigė, kad šioje parduotuvėje bus galima rasti ne tik dėvėtų, bet ir naujų rūbų, kojinių, aksesuarų. „Orientuojamės į geros ir labai geros kokybės rūbus. Mes pabandėme diferencijuoti: ne sumesti viską į vieną krūvą, iš kurios žmonės ieško, kas jiems gražu, stilinga, bet atskirti puošnesnius rūbus nuo kasdienių, kad klientas, kuris turi mažai laiko, bet nori gerų rūbų, žinotų, kur jam ateiti. Kasdienių drabužėlių bus galima įsigyti rūsyje, kaip ir iki šiol. Aišku, šioje parduotuvėje rūbai bus šiek tiek brangesni, bet kokybė turi kainą“,- pasakojo A. Varankevičius.
Gegužės 7 – oji – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Lietuvos statistikos departamentas informavo, kad nuo 1991 iki 2014 metų Lietuvoje išleista 85,7 tūkst. pavadinimų knygų ir brošiūrų, kurių metinis tiražas sudarė 265,9 mln. egzempliorių. t. y. vienam šalies gyventojui vidutiniškai tektų 90 išleistų knygų ir brošiūrų.
 
Praėjusiais metais šalyje išleista 3 356 pavadinimų knygų, iš jų 1 398 grožinės literatūros knygos. Daugiausiai buvo išleista Lietuvos autorių knygų – 669, Jungtinių Valstijų – 231, Jungtinės Karalystės – 131, Rusijos – 65, Vokietijos – 50 autorių knygų. Be to, išleista po vieną Argentinos, Indijos, Islandijos, Turkijos autorių grožinės literatūros knygą, 121 žodynas, žinynas, enciklopedija.

Padidėjus besinaudojančių internetu skaičiui, keitėsi gyventojų skaitymo įpročiai, atitinkamai – spaudos leidybos apimtys. 1994–1996 metai – laikraščių klestėjimo laikas. 1995 metais buvo leidžiama iki 477 skirtingų laikraščių, vienkartinis laikraščių tiražas buvo 3,4 mln.– kiekvienam gyventojui po laikraštį.

Nuo 1996 metų tiek skirtingų laikraščių, tiek jų tiražas mažėja. 2013 metais iš viso leista 252 pavadinimų laikraščiai, kurių vienkartinis tiražas – 1,5 mln. Net 92 proc. laikraščių buvo leidžiami lietuvių kalba, 7 proc. – rusų, 1 proc. – lenkų kalbomis.
06

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos