baneris leidinys

suvalkijos laivaiSima KAZARIAN
 
Nors nuolat kalbama apie liūdną šiųmetį biudžetą, o mokytojai jaudinasi dėl mažinamų atlyginimų, pasirodo, įmanoma surasti kuklią 20 tūkst. litų sumelę kauniečių firmai, duris užtrenkiant saviems verslininkams.
 
Nuotr. Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad reikia vystyti judėjimą vidaus vandenimis. Tačiau Šakiuose strategiškai svarbią Nemuno kaimynystę išnaudoja tik vienas verslininkas.
 
„Verčiamės iš tiesų sunkiai“,- prisipažįsta UAB „Suvalkijos laivai“ direktorius Algimantas Lužas, kurio gyvenimo tikslas – puoselėti meilę laivininkystei ne tik Šakių rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Verslo šaka, kuria užsiima A. Lužas, yra gana jautri dėl brangstančio kuro ir trumpo, tik kelis mėnesius trunkančio sezono. Vis tik kidulietis verslininkas nenuleidžia rankų, – jis planuoja ateinančią vasarą turistams pasiūlyti ne tik naują maršrutą Nemunu, pakeliui sustojant panemunės miesteliuose – tarp jų Plokščiuose bei Gelgaudiškyje, tačiau ir naujo laivo statybas. Jei ankstesnio laivo statybos kainavo apie 220 tūkst. litų, tai šis bus brangesnis – atsieis 400 tūkst. litų. „Trečdalis šios sumos nukeliaus algoms, trečdalis mokesčiams“,- neslepia A. Lužas.  
slaugytojaSima KAZARIAN
 
Ne pirma diena kalbama, kad senstantis rajonas yra puiki niša socialinių, globos paslaugų verslui. Pirmoji rajone į šią sritį integruojasi reikiamą bazę turinti Dalios Zaleskienės ambulatorija.
 
Nuotr. Slaugytoja Violeta pasakojo, jog svarbiausia ligoniui užgydyti pragulas. Tai nėra paprasta, tačiau turint specialių žinių ir kantrybės tikrai įmanoma.
 
Šiuo metu ambulatorija kartu su Šakių socialinių paslaugų centru dalyvauja milijoniniame projekte „Integralios pagalbos namuose plėtra Šakių rajone“, kuri teikiama 50-čiai asmenų. Šiuo metu projekte jau nėra vietų, tačiau D. Zaleskienės ambulatorija pradėjo siūlyti alternatyvą - „Atokvėpio“ bei „Namų tvarkymo“ paslaugas.

 „Senukai, kurie negauna dotuojamų paslaugų, tačiau patys nevalioja susitvarkyti (dažniausiai jie neturi artimųjų arba jie gyvena toli), pas mus gali užsisakyti „Namų tvarkymo“ paslaugą ir individualios priežiūros personalo darbuotojas suteiks jam reikiamą pagalbą buityje. „Atokvėpio“ paslauga daugiau orientuota į savo artimuosius slaugančius šeimos narius. Dažnai jie nori pailsėti, turi reikalų, tačiau negali palikti ligonio. Palikti mūsų specialistams galima ir staiga susirgusį vaiką. Paslaugas teikiame ir savaitgaliais, aišku, įkainiai didesni“,- pasakojo direktorės pavaduotoja socialiniam darbui Reda Aleksaitė.
gelzbetonisSima KAZARIAN
 
UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ neseniai paminėjo 20-ties metų jubiliejų. „Vakarų užuovėjoje“ vykusioje šventėje skambėjo padėkos įmonės savininkams, vadovams, tačiau neišvengiamai buvo jaučiami ir tragiškų netekčių ženklai.
 
Nuotr. V. Gerulaitienė su įmonės direktoriumi E. Rinkevičiumi. Šalia – moters dukros Vida Augienė (kairėje) ir Rimutė Levarauskienė (dešinėje).
 
Šventinėje fotografijoje, kurioje UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ savininkė Valentina Gerulaitienė įsiamžino su dukromis bei įmonės direktoriumi Edmundu Rinkevičiumi, trūksta dviejų veidų – jos vyro  ir sūnaus, kuris 1993m., būdamas jaunas verslininkas, privatizavo buvusią valstybinę gamyklą. Abu vyrai mirė per pastaruosius pusantrų metų – tragiškai žuvo sūnus, netrukus širdis sustojo ir tėvui. V. Gerulaitienė įmonei atidavė 35- erius darbo metus, gamykla tapo jos antraisiais namais, todėl nenuostabu, kad kalbėdama apie ją, moteris kalba apie visą savo gyvenimą. Šioje istorijoje susilieja ir privatizavimo viltys, ateities kūrimo džiaugsmai ir skaudžios asmeninės netektys.

Pinigų liepė ieškoti kaime

Pirmaisiais Nepriklausomybės metais dirbę Gelgaudiškio gamykloje darbuotojai prisimena: tai buvo kupinas nežinios laikas, kuomet visi su nerimu laukė, koks likimas ištiks jų darbovietę. Tuomet gamykla buvo ant bankroto ribos, buvo paimta nemaža paskola. Darbuotojai bijojo, kad koks nors vienadienis verslininkas pigiai įsigis įmonės turtą ir pasipelnys jį parduodamas, o gamybą nutrauks ir Gelgaudiškyje daug kas neteks pragyvenimo šaltinio. Toks pavojus tikrai buvo, nes Lietuvoje nesėkmingo privatizavimo pavyzdžių buvo daugybė.
palukaitieneSima KAZARIAN
 
Šakių verslo informacijos centras pradeda dalyvauti projekte „Asistentas 4“, kurio lėšos atvers kelią solidesniems renginiams ir konsultacijoms.
 
Nuotr. „Projekte reikalaujama, kad Šakių verslo informacijos centro pagalba Šakių rajone turi įsikurti 9 naujos įmonės ir trejus metus būti išsaugotos ar sukurtos 35 darbo vietos“,- pasakojo D. Palukaitienė.
 
Atvyks patyrę verslininkai
 
Per pusantrų metų projekto laikotarpį numatyta 16 skirtingų informacinių renginių, kurie bus skirti įvairioms tikslinėms grupės – mokiniams, pradedantiems verslininkams, moterims ir kitiems. Numatoma, kad pirmasis renginys turėtų įvykti kovo mėnesį.

Taip pat projekte numatytos antrinio lygio konsultacijos, kurias teiks ekspertai. Į grupines ir individualias konsultacijos atvyks patyrę specialistai iš pagrindinių projekto partnerių – Lietuvos inovacijų centro ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos. Jei prireiks konsultacijų, kurių minėtųjų organizacijų atstovai nebus pajėgūs suteikti, projekto lėšomis bus samdomi lektoriai iš kitų įstaigų ar organizacijų. Antrinėms konsultacijoms projekte numatyta 150 valandų.
Vasario mėnesį daugiau nei 50 tūkstančių pieno gamintojų bus pradėta mokėti 2013 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Išmokos dydis - 65 Lt už atskaitos laikotarpiu  parduoto pieno toną.
 
Paramos už pieną mokėjimo taisyklės yra patvirtintos 2014 m. sausio 29 d. žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos įsakymu. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2013 metus liko tokie patys, kaip ir 2012 m. Parama bus mokama tiems gamintojams, kurie 2006-2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006-2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą, įregistruotą Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Be to, pretendentai į nacionalinę paramą už pieną turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2013 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.
 
„Draugo“ inf.
Pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už pieną, gyvulius ir pasėlius už 2013 metus iš valstybės biudžeto iš viso numatyta skirti 117 mln. Lt. Pirmosios išmokos (apie 60 mln. Lt) žemdirbius turėtų pasiekti jau vasario viduryje.
 
Atsietoji specialioji išmoka už bulius siekia 800 Lt/gyv., atsietoji išmoka už karves žindenes – 310 Lt/gyv., atsietoji skerdimo išmoka – 30 Lt/gyv., atsietoji ekstensyvinimo išmoka – 30 Lt/gyv., atsietoji išmoka už ėriavedes – 26 Lt/gyv., atsietoji išmoka už parduotą pieną – 65 Lt/t, atsietoji išmoka už javus, rapsus ir sėmeninius linus – 10 Lt/ha, atsietoji išmoka už linus pluoštui – 150 Lt/ha, atsietoji išmoka už baltyminius augalus – 45 Lt/ha. Išmokų skyrimo tvarką reglamentuoja atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais tvirtinamos pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos pagal sektorius skyrimo taisyklės.
 
„Draugo“ inf.
glikasSima KAZARIAN
 
Žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ kasmet gerina darbo rezultatus, o šiemet jis pateko tarp apskrities „Gazelių 2013“, kooperatyvo pardavimų pokytis 2009 m.- 2012m.didžiausias rajone.
 
Nuotr. „Nuotaika yra geresnė. Anksčiau daug kas į mus žiūrėjo nerimtai – perpardavinėtojai ir tiek, tačiau mes į verslą žvelgiame kitaip. Jei gamykla bus – o tikiu, kad ji bus, ji bus tik Šakiuose“,- teigė A. Glikas.
 
Šešiuose šalies rajonuose dirbančio kooperatyvo pardavimai per trejus metus išaugo 286,57 proc. Pradėjęs veiklą „Suvalkijos pienas“ supirko 2130 t  natūralaus pieno per metus. Po metų supirkimas išaugo iki 9 tūkst. tonų, o 2013 m. „Suvalkijos pienas“ supirko jau 14 tūkst. tonų pieno.

Sėkmingai veiklą vystančio kooperatyvo vadovas Algimantas Glikas atskleidžia, jog per „Suvalkijos pieno“ gyvavimo dešimtmetį būta kritinių momentų, tačiau kovinė dvasia, ištikimai lydėjusi automobilių sporte, padėjo ir siekiant įsitvirtinti šiame konkurencingame sektoriuje.
darbai silumos tinklaiAsta GVILDIENĖ
 
Nors buvo žadėta, kad naujasis biokuro katilas veiks dar pirmąją naujųjų metų dieną, tačiau dėl kai kurių techninių nesklandumų jis buvo užkurtas sausio 15 dieną, o visi miesto tinklai, išjungus dujas, prie jo buvo pajungti tik praėjusios savaitės pabaigoje.
 
Nuotr. Transformeriai veikia be priekaištų, tačiau iki galo nepavyksta sureguliuoti pačios platformos, esančios kuro sandėlyje.
 
UAB „Šakių šilumos tinklai“ techninis direktorius Simanas Valaitis informavo, kad naujojo biokuro katilo paleidimas užtruko dėl keleto priežasčių. Pasirodo, keletą dienų teko laukti, kol atvyko specialistas padaryti įrašą žurnale, jog katilą jau galima paleisti. Jį užkūrus, paaiškėjo kiti kliuviniai –  kuro padavimo strigimas. „Transformeriai veikia be priekaištų, tačiau iki galo nepavyksta sureguliuoti pačios platformos, esančios kuro sandėlyje, - teigė S.Valaitis. -  Tenka ir pajudinti, ir techniką pasitelkti. Šiuo metu ten dirba UAB „Enerstena“ specialistai. Įmonė pati nusisamdė specialią techniką iš kauniečių įmonės „Adampolis“, kuri budi ištisą parą ir reguliuoja platformos darbą:  maišo kurą, palaiko atitinkamą sluoksnį, užverčia hidrocilindrus, jei to padaryti nevalioja grėbliai. Ieškome visokiausių būdų, kaip išvengti kuro padavimo sutrikimų.“
92

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos