baneris leidinys

mozuraitisAsta GVILDIENĖ
 
Aikštelėje priešais „Maximos“ parduotuvę kasdien galima pamatyti  įvairiausiomis, ypač savo grožiu akį patraukiančiomis daržovėmis nukrautus stalus. Tai smulkaus ūkininko Raimondo Mozūraičio iš Gelgaudiškio seniūnijos šiųmetis derlius. Jo teigimu, šakiečiai nebetiki, kad jo išaugintos daržovės yra ne lenkiškos ir ne iš didžiųjų prekybos centrų.
 
Nuotr. R.Mozūraitis tvirtino, kad didelio pelno prekyba daržovėmis nepadarysi, tačiau norisi dar nors kiek prie pensijos prisidurti.  
 
Juokas pro ašaras. Įrodyk dabar kupranugariui, kad jis - ne arklys. Taip ir su tomis daržovėmis. Jei gražesnė – tai jau negali būti lietuviška. Greičiausiai lenkiška – dabar visa produkcija iš ten pas mus keliauja. „Kasdien girdžiu: „Ne tavo kalafijorai! Ne tavo brokoliai! Viskas parvežta iš Lenkijos“, – pasakojo R.Mozūraitis. – Niekas nebetiki, kad aš savo vieno hektaro sklypelyje tokius gražius galiu užauginti.“
Šakių miškų urėdija vietinei rinkai kasmet parduoda apie 1,5 tūkst. kub.m. malkinės medienos. „Gyventojams parduodame ne tik jau pagamintą ir miško sandėlyje sukrautą malkinę medžiagą. Taip pat sudarome sąlygas ir patiems žmonės pirkti taip vadinamą „nenukirstą mišką“.
 
Tai reiškia, kad su žmonėmis sudarome sutartis, parodome miške esančius medžius, kuriuos galima iškirsti, ir gyventojai jau patys išsikerta ir išsiveža medžius, patys pasigamina malkas. Kasmet gyventojams tokių malkų, vadinamų „nenukirstu mišku“, parduodame apie 8 tūkst. kub. metrų“,- sakė  Šakių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Gintaras Bacevičius.

Šį rudenį šakiečiams, kurie patys norės pasigaminti malkas, už kubinį metrą teks mokėti po 13 litų.

Pagamintos medienos kainos kas pusmetį yra koreguojamos. Apskritai, kieto kuro rinkoje ryškus sezoniškumas. Paprastai gyventojai stengiasi iki pavasario apsirūpinti malkomis. Anot miškininkų, ir kitu metų laiku malkų pirkimas vyksta, tik ne toks aktyvus. Malkų kainos, nustatomos pagal medienos rūšis ir kaitrumo grupes, šiemet jos panašios kaip ir pernai,- svyruoja nuo 90 iki 130 Lt už kubinį metrą (be PVM). Šiemet urėdija įsigijo naujos technikos, tad klientams gali suteikti naują paslaugą,- medieną pristatyti į vietą. Kol kas malkų pjovimo ir kapojimo paslaugų urėdija neteikia.

„Draugo“ inf.
palukaitiene2Visą rugsėjo mėnesį Šakių  rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondas renka paraiškas paramai gauti. Kadangi pinigų šiemet skirta daugiau nei ankstesniais metais, tikėtina, kad paraiškos bus dar kartą renkamos metų pabaigoje. Nors savivaldybės biudžetas tiek šiemet, tiek ankstesniais metais nebuvo perteklinis, bet kasmet stengiamasi atrasti finansinių šaltinių verslui paskatinti per verslo plėtros fondą.
 
Nuotr. Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė
 
Todėl nemaloniai nustebino itin negatyvi nuomonė apie fondo veiklą 2014 metų rugsėjo 5 dienos „Draugo“ numeryje „Verslininkas apie savivaldybės paramą; buvo ir pikta, ir juokinga“. Šakių verslo informacijos centras administruoja fondo veiklą, renka paraiškas, organizuoja verslo plėtros tarybos posėdžius. Aprašytoji situacija man tikrai žinoma, todėl negaliu nereaguoti į teisybės nutylėjimus ar faktų iškraipymus.

Kiekvienam save ir valstybės įstatymus gerbiančiam verslininkui po minėtojo straipsnio turėjo kilti klausimas, kaip suteikta negrąžintina parama- įsigytos įrangos išlaidų dalinė kompensacija- gali pakenkti verslui. Jeigu įmonė investuoja todėl, kad jaučia rinkos poreikį ir savo galimybes jį patenkinti, bet kokia parama yra paskatinimas ir pagalba pradedančiam verslui. Fondo nuostatai negarantuoja 80 procentų kompensacijos, jie numato, kad gali būti   kompensuojama iki 80 procentų patirtų išlaidų. Sutikime, kad tai ne tas pats,  ir priimdamos paraiškas ŠVIC darbuotojos tikrai apie tai įspėja visus verslininkus. Kokiu legaliu keliu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, įmanoma įsigyti įrangą be sąskaitų, kaip svarstė padaryti jaunasis verslininkas, man lieka nesuprantama. Galbūt mes viešai svarstome apie šešėlinę ekonomiką ir taip „auklėjame“ jaunąją kartą? Todėl visiškai pritariu verslo plėtros tarybos pirmininko Dariaus Mikelionio komentarui, nes čia jau ir komentuoti nebėra ką. Bendraudamas su spauda, verslininkas nutylėjo, kodėl taryba atsisakė kompensuoti racijų įsigijimą, teisėtai pateikusi klausimą, su kuo verslininkas bendrauja šiomis priemonėmis, jei įkurtoje mažojoje bendrijoje, pagal pateiktus dokumentus,  tėra vienas narys- jis pats, o samdomų darbuotojų įmonė neturi. Beje, tarybos posėdyje už atitinkamą sprendimą dėl paramos MB „Plumbera“ skyrimo šeši  dalyvavę nariai balsavo vienbalsiai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad oficialiai patvirtintas leidimas importuoti į Kinijos Liaudies Respubliką, Honkongą, lietuviškus pieno produktus. Eksportuoti savo produkciją į Honkongą galės visos pieno perdirbimo įmonės, įtrauktos į Lietuvos veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą (VEPR) ir užsiregistravusios Honkongo maisto saugos centre.
 
Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su kompetentinga Honkongo institucija derina veterinarijos sertifikatus dėl lietuviškų kiaulienos ir jautienos gaminių bei kiaušinių produktų eksporto. Praėjusią savaitę buvo gautas leidimas eksportuoti į šią šalį lietuviškus paukštienos produktus.
 
„Draugo“ inf.
Šių metų rugiapjūtė jau eina į pabaigą,-  nuimta 88,4 proc.  javų ploto, prognozuojamas derlius – 4,7 mln. tonų grūdų. Tačiau, vertinant preliminarius nuimto derliaus vidutinio derlingumo rezultatus, tikėtina, kad lūkesčiai bus viršyti.
 
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grūdinių augalų derliaus prognozė siekia 4, 9 mln. tonų, derlingumas – 3,6 t/ ha. Net dukart daugiau, palyginti su 2013 m., užderėjo ankštinių augalų – 181 tūkst. t, derlingumas – 2,3 t/ha; vasarinių javų – 2 mln. 738 tūkst. t, net 49 proc. daugiau negu 2013 m., derlingumas – 3,4 t/ ha; grikių – 37,8 tūkst. t, trečdaliu daugiau negu pernai, derlingumas – 1,0 t/ha. Kukurūzų derliaus prognozė – 146,2 tūkst. t, palyginti su 2013 m., daugiau 21,1 proc. , derlingumas – 6,8 t/ha; avižų 182,9 tūkst. t/ha, 12,3 proc. daugiau negu pernai, derlingumas – 2,4 tūkst. t/ha.

Mažiau negu pernai užderėjo žieminių javų, rapsų, bulvių. Rapsų nuimta 72,4 proc. Preliminariais duomenimis, rapsų derlius, palyginti su praėjusiais metais, bus mažesnis 19,7 proc. Tokį ryškų sumažėjimą lėmė 18 proc. mažesni rapsų plotai  ir nežymiai  mažesnis derlingumas.
 
„Draugo“ inf.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis pristato projektą „NoriuŠuns.lt“. Tai -internetinė svetainė veisėjams ir šunų augintojams apie atsakingą šunų veisimą, jų socializaciją ir auginimą.
 
Šios iniciatyvos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija ėmėsi pastebėjusi, kad ne visi šunų veisėjai elgiasi atsakingai ir sąžiningai. Be to, daugeliui augintinių besižvalgančių žmonių kyla nemažai klausimų. Ne visi žino, kokia svarbi yra šuns socializacija, todėl nepagalvoja, jog reikia kreiptis tik į atsakingus veisėjus, užtikrinančius, kad jų šuniukai gautų šią gyvybiškai svarbią pirminę patirtį pirmosiomis jų gyvenimo savaitėmis. Svarbu yra neskubėti ir atsakingai rinktis augintinį, nepirkti šuniukų iš abejotinų žmonių turguje, gyvūnų prekių parduotuvėse, nes vėliau elgesio ar sveikatos sutrikimų turintys šunys patenka į prieglaudas arba užmigdomi.  Tikimasi, kad internetinė svetainė „NoriuŠuns.lt“ taps pagrindiniu informacijos šaltiniu ne tik žmonėms, norintiems įsigyti sveiką draugą, bet taip pat ir veisėjams. Tokiu būdu remiamas komercinis gyvūnų auginimo verslas.
 
„Draugo“ inf.
karves sukosVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvoje įsigaliojus Rusijos paskelbtam embargui,  kaip mat krito žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Apie Europos Komisijos žadamą nuostolių kompensavimą kol kas dar tik kalbama. Ūkininkai nerimauja, ar pavyks ūkiams ištverti nelengvus išbandymus? Dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvoje gali tekti išnaikinti kiaules, o dėl rusiškojo embargo  - atsisakyti dalies pienininkystės ūkių.
 
Nuotr. Tie rajono ūkiai, kurie į pienininkystės verslą investavo didžiules lėšas, priversti sunkmetį išgyventi bet kokia kaina ir nedaryti jokių kardinalių sprendimų.
 
Rajono smulkių pieno ūkių šeimininkai skundžiasi, jog dabar vos ne perpus yra kritę pieno supirkimo kainos. Šiuo metu keliasdešimt karvių laikantys ūkininkai už kilogramą pieno negauna  nė 50 centų, o stambesniesiems ūkiams mokama vos po 60 –70 centų. Perdirbėjai savo galimus nuostolius linkę „užkrauti“ ant gamintojų pečių. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad perdirbėjus sudrausminti sudėtinga – kol kas galima tik kalbėti apie ES pinigus, investicijų plėtrą ar dalyvavimą projektuose. Vyriausybė  pavedė Mokesčių inspekcijai stebėti, kaip keičiasi perdirbimo įmonių pajamos, - ar iš tiesų ekonominė situacija tokia sunki, kad reikia taip drastiškai mažinti supirkimo kainas. Pieno gamintojams jau pažadėta, kad šiemet išimties tvarka jie gaus 117 mln. litų išmokų, kurios buvo numatytos išmokėti tik kitais metais. Tačiau ūkininkai taip pat prašo skirti didesnes išmokas už kvotinį pieną. Lietuva iš Europos Komisijos tikisi sulaukti 160 mln. litų kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl Rusijos embargo. Iki šiol beveik ketvirtadalis Lietuvoje pagaminamų pieno produktų iškeliaudavo į Rusijos rinkas, tad metams paskelbtas embargas tiek žaliavos tiekėjus, tiek ir perdirbėjus palietė itin skaudžiai.
Praėjus metams laiko Lietuvoje vėl pradėta kalbėti apie ritualinį gyvulių skerdimą.  Pernai jau buvo kalbėta apie įstatymo priėmimą, kuris leistų ritualinį skerdimą, tačiau tada jis nebuvo priimtas.
 
Rusijai paskelbus embargą, šia tema vėl pradėta diskutuoti plačiau. Įteisinus ritualinį skerdimą atsirastų galimybė mėsą tiekti musulmonams ir žydams – atsivertų rinka į jų gyvenamas šalis bei prekyba Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvoje gyvuliai skerdžiami juos apsvaiginus. Ritualinio skerdimo metu gyvuliai nėra apsvaiginami, todėl visą laiką jaučia skausmą. Ritualinis skerdimas Lietuvoje šiuo metu uždraustas pagal „LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą“, kuriame skerdimas apibrėžtas kaip „apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują“. Ši įstatymo pataisa įsigaliojo 2013 metų sausio 1 dieną.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos