baneris leidinys

Šių metų sausio 20 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau išmokėjo daugiau kaip 884 mln. litų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai sudaro 72 procentus visoms 2013 m. paraiškoms skirtos sumos.
 
Kaip sakė Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Irena Žemaitienė, mūsų rajono žemdirbiai pernai pateikė 3126 paraiškas, o bendras deklaruotas plotas sudaro apie 95 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų. Šiuo metu žemdirbiams jau išmokėta apie 43 mln. litų tiesioginių išmokų.

Avansinės išmokos buvo pradėtos mokėti praėjusių metų spalio mėn. viduryje. Nuo 2013 m. gruodžio 1 d. mokama ir pagrindinė tiesioginės išmokos dalis - 451,72 Lt/ha (gavusiems avansus mokama likusi išmokos dalis). Artimiausiu metu planuojama išmokėti dar 25 mln. litų. Tiesioginės išmokos mokamos tiems ūkininkams, kurių paraiškose nenustatyta neatitikimų ir yra atlikti visi reikalingi patikrinimai. Tiesioginių išmokų mokėjimas už 2013 m. pateiktas paraiškas tęsis iki šių metų birželio 30 dienos.

 Pernai Lietuvoje buvo pateikta daugiau nei 149 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, o bendras deklaruotas plotas sudarė 2,76 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų.

„Draugo“ inf.
Įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas.
 
Pagal patvirtintą aprašą, žmonės galės paprasčiau pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir tam nebereikės rengti detaliųjų planų. Žemės naudojimo paskirtį nuo šiol bus galima pakeisti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tais atvejais, kai žemės sklypas atitinka visus tam tikrai paskirčiai keliamus reikalavimus, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose žemės naudojimo paskirtis bus pakeičiama administracijos direktoriaus sprendimu, pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nerengiant papildomų dokumentų.

Šie pakeitimai gerokai palengvins žemės naudojimo paskirties pakeitimą, bet žemės sklypų savininkai turėtų prisiminti, kad, pakeitus žemės sklypo paskirtį, pasikeičia ne tik žemės rinkos vertė, bet ir žemės mokesčio dydis. Sklypų savininkai, prieš keisdami žemės naudojimo paskirtį, turėtų įvertinti šį galimą žemės mokesčio padidėjimą.
 
„Draugo“ inf.
Planuojate išvykti užsidirbti į užsienį? Galbūt jau dirbote? Pasitikrinkite, ar nepermokėjote pajamų mokesčių. Daugelis žmonių pirmą kartą išvykusių padirbėti į užsienį, permoka pajamų mokesčius, kadangi darbdaviai nežino, kokį pajamų tarifą pritaikyti. Mokesčiai grąžinami už paskutinius 3-6 finansinius metus, priklausomai nuo valstybės, kurioje dirbote.

Pajamų mokesčio grąžinimas

Kiekvienas asmuo dirbantis užsienyje nuo gaunamų pajamų moka pajamų mokesčius. Pasibaigus finansiniams metams arba baigus darbą ir išvykus iš šalies, darbuotojas privalo pateikti pajamų ir mokesčių deklaraciją („Tax Return“) užsienio valstybinėms mokesčių institucijoms. Po deklaracijos pateikimo užsienio šalies valstybinės mokesčių institucijos darbuotojai peržiūri asmens pateiktus duomenis ir paskaičiuoja, kiek pajamų mokesčių buvo permokėta. Jei mokesčiai buvo permokėti – asmeniui yra išmokamos lėšos, kurios ir yra žinomos kaip „mokesčių grąžinimas“ („Tax Refund“).
damijonaitisSima KAZARIAN
 
Verslininkai dažnai domisi Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis. Kas pradedantiems verslą bus siūloma ateinančioje Vietos veiklos grupių (VVG) strategijoje?
 
Nuotr. Šakių krašto VVG pirmininkas A. Damijonaitis teigė, kad verslininkams, norintiems gauti Europos Sąjungos finansavimą, atviri visi keliai, tačiau teks laikytis sąlygų, kurios tenkina ne visus.
 
Nors 2014-2020 m. VVG strategija dar neparengta, tačiau jos kryptys jau žinomos. Praeitą savaitę Raudondvaryje vykusioje konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, vyriausybės ir kitų įstaigų atstovai, ruošiantys VVG strategiją Lietuvoje. Konferencijoje buvo apibrėžtos gairės, į kurias turi orientuotis visi Lietuvos rajonai. Jos pagrindu gims ir Šakių krašto VVG strategija. Kokia vieta būsimojoje strategijoje tenka verslui? Pasirodo, jis atsiduria būsimosios strategijos dėmesio centre.
Šiuo metu rajono savivaldybėje pradėti Laisvosios ekonominės zonos teritorijos, apimančios apie 9 ha Šakiuose, Griškabūdžio gatvės kvartale, planavimo ir projektavimo darbai. Vykdant projektą pirmiausia turi būti suprojektuotas ir nutiestas kelias.

Kaip sakė rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, tiesiant kelią, teks iš trijų žemės savininkų perimti dalį žemės ūkio paskirties žemės,- nuo 10 iki 25 arų plotus. Šioje teritorijoje yra gyventojų ganyklos bei dirbama žemė. „Tai yra labai nedideli žemės ploteliai. Gyventojų namų valdų projektas neliečia. Žemės savininkams bus pasiūlytos kompensacijos, tačiau jei šakiečiai geranoriškai nesutiks su savivaldybės siūlomomis sąlygomis, gali tekti žemės plotus paimti visuomenės poreikiams,“- sakė administracijos direktorius J. Puodžiukaitis. Su rajono savivaldybės atstovais sausio 14 dieną susitikti atvykę žemės savininkai pageidavo, kad būtų tiksliai  sužymėtos konkrečios numatyto tiesti kelio ribos. Tik po to gyventojai su savivaldybės vadovais sės prie derybų stalo.

Laisvojoje ekonominėje zonoje numatyta suprojektuoti du sklypus,- 5,5 ha ir 4,37 ha ploto, kurie konkurso būdu bus pasiūlyti rajono verslininkams. „Norinčiųjų vykdyti verslą šioje zonoje yra tikrai nemažai,“- pastebėjo administracijos direktorius J.Puodžiukaitis.
 
„Draugo“ inf.
Pastaruoju metu elektros kainos smarkiai krito, pasirodo, didžiausią įtaką tam turėjo gamtos reiškiniai.
 
Gruodį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos biržoje tesiekė 12,94 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Nuo spalio, kai buvo pasiekusi 22,17 ct/kWh, ji sumažėjo 42 proc. Vien gruodį vidutinė elektros kaina nukrito 21 proc. ir beveik susilygino su kainomis Estijoje ir Suomijoje.

Didžiausią įtaką kainoms darė kritusi paklausa, o tai įvyko dėl žymiai aukštesnės nei įprastai oro temperatūros. Be to, gruodį daug energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų generuota elektra buvo iškart parduodama rinkoje ir tai turėjo kainas mažinančią įtaką“, – aiškino nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas. Jo teigimu, praėjusį mėnesį iškrito neįprastai daug kritulių, kurie užpildė Skandinavijos šalių hidroelektrinių vandens rezervuarus, tai iš dalies turėjo įtakos kainoms Lietuvoje. Įtaką darė ir žaliavinės naftos kaina.

„Draugo“ inf.
fermosVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pataisos. Aplinkos ministerijos, įstatymo pataisų iniciatorės, deklaruojamas pagrindinis pataisų tikslas - palengvinti statybų leidimų išdavimo tvarką, sutrumpinti procedūrų kelią ir biurokratizmą. Pagal naująją tvarką, žemės sklypai bus formuojami Žemės įstatymo nustatyta tvarka, rengiant žemės valdos projektus.
 
Nuotr. Nuo šiol rekonstruojant senus pastatus ūkininkui rūpintis detaliojo plano rengimu jau nebereikės.
 
Iki šiol ūkininkams, norintiems plėtoti gyvulininkystę ar pieno ūkius, norint pradėti naujų pastatų statybą ar apleisto ūkinio pastato rekonstrukciją, tekdavo įveikti daug sunkumų ir biurokratinių slenksčių, o visų reikalingų dokumentų  sutvarkymas užtrukdavo itin ilgai. Ne vienas rajono ūkininkas stebėdavosi, kodėl kitose Europos Sąjungos šalyse žemdirbiams, norintiems plėsti savo ūkį, ne tik  keliami daug mažesni reikalavimai, bet ir numatytas tam tikras skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje populiariausia drausti, riboti, reikalauti ir bausti. Ko gero, jeigu ūkininkų negąsdintų itin griežti įsipareigojimai ir įvairūs apribojimai,  Europos Sąjungos parama būtų pasinaudojęs dar didesnis skaičius ūkininkų, ypač smulkesniųjų. Ūkininkai piktinosi, kad tikrai be reikalo reikalaujama detaliojo plano net ir rekonstruojant seną statinį, nes sanitarinės apsaugos zonos apie tokį statinį jau kadaise buvo nustatytos. Taigi, norėdamas statyti naują fermą ar rekonstruoti seną pastatą, ūkininkas turėjo praeiti tikrus „kryžiaus“ kelius, kol susitvarkydavo visus reikalingus dokumentus ir gaudavo visus būtinus parašus. Gavęs leidimą statybai, žmogus galiausiai turėdavo teisę kreiptis į regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo pradėti gamybinę veiklą.
tamosaitisVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Nuo šių metų Šakių miškų urėdija, kaip ir kitos šalies urėdijos, privalės organizuoti skiedrų gamybą iš miško kirtimų atliekų, o pagamintas skiedras  patiekti biokuro rinkai konkurencingomis kainomis.
 
Nuotr. Šakių miškų urėdas S.Tamošaitis įsitikinęs, kad jokių problemų dėl biokuro gamybos ir dalyvavimo aukcionuose šakiečiams neiškils.
 
Lietuvai siekiant užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir padidinti energetikos sektoriaus konkurencingumą, itin svarbu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu, pagal nustatytą naująją tvarką ruošti biokurą ir dalyvauti Biokuro biržoje teks ir miškininkams.„Skelbsime konkursą, kas mums galėtų teikti biokuro smulkinimo paslaugas. Vėliau savo produkciją pateiksime Biokuro biržai“,- sakė Šakių miškų urėdas Sigitas  Tamošaitis. Anot jo, miškininkams tai nėra kažkoks itin naujas dalykas. Jau keletą metų iš eilės Šakių urėdijoje gaminama žaliava biokurui, - konkursuose dalyvaujančios Lietuvos įmonės perka miško kirtimų atliekas, malkinę medieną  ir ją patys smulkina. Šakiečiai kasmet pirkėjams patiekia apie 6 tūkst. kubinių metrų žaliavos biokuro gamybai.„Dabar nauja yra tai, kad mes patys turėsime gaminti biokurą ir jį tiekti Biokuro biržai“,- pripažino urėdas. Jo manymu, jokių sunkumų neturėtų iškilti, urėdijos darbuotojams pakaks kompetencijos dalyvauti rengiamuose aukcionuose ir sudaryti įmonei naudingas sutartis. Šalies urėdijų specialistai, kurie norės įgyti daugiau žinių apie rinkos pokyčius ir galimybes, galės dalyvauti UAB „Baltpool“ organizuojamuose kursuose. Šakių urėdijos miškininkai per metus turės biržai pateikti apie 3 tūkst. kubinių metrų biokuro.
87

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos