liftasGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių ligoninė, spręsdama aplinkos sutvarkymo klausimą, kreipėsi į rajono tarybą su prašymu, kad du ligoninės teritorijoje esantys seni pastatai būtų pripažinti nereikalingi ir nugriauti. Jų vietoje planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei poilsio kiemelį. Lėšų prašoma ir naujo lifto įsigijimui, nes dabartinis yra kritinės būklės ir, tikėtina, jau pavasarį bus uždrausta jo eksploatacija.

Nuotr. Prieš 22 metus įrengtas ligoninės liftas yra susidėvėjęs, nuolat genda. Naujo lifto įrengimui reikėtų daugiau nei 117 tūkst. litų.


Pastaraisiais metais įgyvendinant projektus gerokai pasikeitė Šakių ligoninės vidus ir išorė. Įstaigos vadovas ir vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis teigė, kad būtina rūpintis ligoninės aplinkos sutvarkymu, spręsti personalo ir lankytojų automobilių parkavimo problemas, gerinti ligonių sveikimo ir reabilitacijos sąlygas.
kasparavicius2Asta GVILDIENĖ

Pasibaigus vasarai, vėstantys orai vis dažniau primena apie nenumaldomai artėjančią žiemą ir kartu su ja prasidėsiantį šildymo sezoną. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, ir sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. Šiuo metu gamtinės dujos, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 37 proc., tad visai realios prognozės, kad šildymo kaina šį sezoną gali šoktelėti iki 17 proc.

Nuotr. UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius L.Kasparavičius prognozuoja, kad dujų pabrangimas šakiečiams neturėtų būti labai skausmingas.

Kaip šildymo sezonui ruošėsi ir kokias kainas prognozuoja UAB „Šakių šilumos tinklai“ kalbiname generalinį direktorių Laimutį Kasparavičių.

Kokius pasiruošimo žiemai darbus įmonė atliko per vasarą? 
 
Pasiruošimą žiemai įmonė vykdo kasmet. Kadangi centralizuoto šilumos tiekimo sistemai yra keliami labai aukšti reikalavimai, reikia pasirūpinti ne tik kuru, bet ir būtiniausiais profilaktiniais darbais, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas. Svarbiausias iš jų - šiluminių trasų hidrauliniai bandymai, kurie atliekami vamzdynuose sukeliant aukštą slėgį. Pastatų šildymo sistemos taip pat turi būti hidrauliškai išbandytos dėl defektų išaiškinimo ir jų pašalinimo, kad šaltais žiemos mėnesiais dėl jų nesutriktų stabilus šilumos tiekimas.
Dalis miško savininkų naudojasi Europos Sąjungos parama. Suvalkijos regione nemažai žemės ūkio paskirties žemių apželdinama mišku, dalyvaujama ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku programose, vykdomi neplyni miško kirtimai vietoj galimų plynų.

Šiuo metu Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai ir Valstybinės miškų kontrolės agentūrų inspektoriai atlieka patikrinimus pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros sąrašus dėl neplynųjų kirtimų vykdymo pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonę ,,Miškų aplinkosaugos išmokos“. Šakių rajono savivaldybėje patikrinti keturi objektai, kur vietoj suprojektuotų plynųjų miško kirtimų buvo atlikti neplynieji miško kirtimai.

„Draugo“ inf.
litinskas_vaidasGintarė MARTINAITIENĖ

Kaip pavasarį prasidėjo pirmosios kalbos apie UAB „Šakių vandenys“ veiklą, nuostolius ir kitus niuansus, taip tebesitęsia. Kol kas net neaišku, kada šis užburtas ratas sustos. Šiuo metu bendrovės veiklą analizuoja speciali komisija, kuri išvadas turėtų pateikti ateinantį mėnesį. Išvadų nėra, tačiau diskusijų ir kalbų šia tema netrūksta.

Nuotr. V. Litinskas jau ne kartą aiškino, kodėl UAB „Šakių vandenys“ praėjusiais metais dirbo nuostolingai. Dabar direktorius pateikė, jo manymu, tris pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

Ūkio komitetas, kuriam vadovauja Henrikas Zaremba, aiškinasi, kodėl 2009 metų UAB „Šakių vandenys“ beveik pusės milijono pelnas pernai virto daugiau nei milijono litų nuostoliu. Be to, komitetas spalio mėnesį turėtų pateikti išvadas bei siūlymus, kaip bendrovę ištempti iš krizės liūno. Šiuo klausimu domisi bei situaciją analizuoja ir tarybos nario Edmundo Rinkevičiaus vadovaujamas Kontrolės komitetas. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame posėdyje dalyvavo ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, kuris dar kartą aiškino, jo nuomone, svarbiausias priežastis, lemiančias bendrovės nuostolius. Be to, jis džiaugėsi prasidėjusiu dialogu tarp bendrovės ir savivaldybės, kurio anksčiau jis pasigesdavęs.
sodinukaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ateinantį savaitgalį šalies miškininkai minės savo profesinę šventę – Miškininkų dieną. Tačiau šįkart pažvelkime ne į tai, kokius apdovanojimus rajono miškininkai gaus šios dienos proga, o į tai, kaip rajone įgyvendinamas miškų atkūrimas.

Nuotr. VĮ „Lekėčių medelynas“ augina visas pagrindines medžių rūšis, kurių sodinukai naudojami miško atkūrimui. Sodinukus puoselėjančios moterys tikino, jog sunkiausia šiame darbe ravėti mažus medelių ūglius.  

Ne tik pelno siekia

2011-ieji paskelbti tarptautiniais miškų metais. Tad šiemet rengiant įvairias akcijas, kurių nemažai būta jau pavasarį, ir dar planuojama įgyvendinti artimiausiu metu, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į miškus. „Valstybės turtą valdanti įmonė siekia pelno iš valstybės miškų, bet tuo pačiu miškus reikia atkurti. Mes pradedame mišką atkurti nuo sėklelės. Net 80 proc. visų kelminio mokesčio lėšų urėdija skiria miško atkūrimui“, - pasakojo VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis. Miško atkūrimo darbams atlikti urėdija per metus skiria iki 5 mln. litų. Kaip teigė R. Kupstaitis, per metus net pusė mln. litų panaudojama daigelių išauginimui VĮ ,,Šakių miškų urėdijos” Lekėčių medelyne.

Nekartą bendraujant su žmonėmis tenka išgirsti jų nuogąstavimus dėl sparčiai retėjančių miškų. Tačiau tokį pastebėjimą išgirdęs pavaduotojas šypteli. „Tai kelia šypseną dėl to, kad dabar Lietuvos miškininkystėje susiklostė tokia situacija, kad mes, taupydami miškus, juos tiesiog  supūdėme. Dabar beržą kertame jau blogos kokybės. Mes už beržo kubą turėtume gauti iki 200 litų. Kadangi kertame perbrendusius medžius – tai gauname po 150 litų už kubą“, - teigė R. Kupstaitis, pridurdamas, jog medis yra gyvas produktas, kuris turi optimalią ribą, nubrėžiančią jo produktyvumą. Pasak urėdijos atstovo, beržą reiktų kirsti 71 metų, o dabar jis kertamas 90 metų. „Kai žmonės pamato plyną lauką, kuriame augo baravykai, pyksta, kad mišką nukirto. Miškas yra atsikuriantis, atsinaujinantis žemės šaltinis. Nukirstojo vietoje pasodiname naują mišką. Jis netgi geriau orą grynina, vandenį valo“,- kalbėjo R. Kupstaitis. Kasmet rajone iškertama apie 220 ha miško. Tačiau miško kasmet atkuriama daugiau nei iškertama. Pasak R. Kupstaičio, visumoj šalyje auga miškingumas.   
Praėjusį pirmadienį su rajono valdžia atvyko susipažinti AB „Lesto“ vadovybė, kuri norėjo ne tik pabendrauti su valdžios atstovais, bet ir išgirsti jų lūkesčius, atsiliepimus.

Pasak rajono mero Juozo Bertašiaus, labiausiai savivaldybė nori, kad AB „Lesto“ išpirktų elektros tinklus, kurie ne ginčo tvarka kažkada buvo perduoti savivaldybei. „Taip ir turi būti, nes jais naudojasi vartotojai“, - teigė meras. Apie tai bendrovės vadovybė teigė galvojanti.

Susitikimo metu aptartas ir tolimesnis bendradarbiavimas. Kai bendrovė kabelizuos elektros tinklus, savivaldybė nori, kad tuo pačiu jai būtų leista patiesti eletros kebelius gatvių apšvietimui. „Ir mums būtų gerai, ir jiems tai nesudarytų jokių problemų. Tad ir pabendravome, ir aptarėme planus“, - po susitikimo kalbėjo rajono vadovas. Pasak jo, rajono valdžia bendrovės Šakių skyriaus veiklą ir bendradarbiavimą vertina gerai. Būtent tai J. Bertašius pabrėžė ir atvykusiems svečiams.

„Draugo“ inf.
anglysGiedrė PLEČKAITYTĖ

Artėjantis naujasis šildymo sezonas nerimą kelia ne tik daugiabučių namų gyventojams, bet ir privačiuose namuose gyvenantiems žmonėms. Šių namų šildymui naudojamas tradicinis kuras taip pat neišvengiamai brangsta.  

Nuotr. UAB „Samoras“ sandėlininkas – pardavėjas G. Lenkas kalbėjo, kad ateityje anglys tik brangs.

Ne vienas spėlioja, kokia bus artėjanti žiema. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė pranašauja itin šaltą žiemą. Panašu, jog tokios prognozės suklusti privers beveik kiekvieną iš mūsų. Kalbos apie nuolat brangstantį šildymą neramina ne tik daugiabučių, bet ir nuosavų namų gyventojus.

Šiemet malkos jau brango     

VĮ „Šakių miškų urėdija“ inžinierius Gintaras Bacevičius „Draugui“ sakė, kad pernai urėdija pardavė 24 tūkst. kub. m malkinės medienos, kurios vienas kub. m vidutiškai kainavo 71 litą. Šiemet planuojama parduoti tokį pat kiekį malkinės medienos. „Esame pasirašę sutartį su didmenininke UAB „Girių bizonas“, esančia Kazlų Rūdoje. Dalį medienos perka biokuro gamintoja UAB „Bionovus“. Jie perka iš mūsų kirtimo atliekas ir malkas, iš jų gamina skiedras ir tiekia, kiek žinau, mūsų miesto katilinei“, - teigė inžinierius G. Bacevičius.
dumblas2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Jau trečias mėnuo įgyvendinamas Šakių rajono savivaldybės užsakytas projektas „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“. Pagal projekto reikalavimus, dumblą darbų vykdytojai turėjo vežti tik į dvi numatytas vietas, tačiau jo aptikti galima ne vienoje privačioje valdoje.  

Nuotr. Dumblas, žmonių prašymu, buvo pradėtas vežti ir į privačias valdas.

Nesilaiko projekto reikalavimų

Liepos 1 dieną buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Šakių tvenkinio būklės gerinimas“. Maždaug po mėnesio, kai tvenkinyje nebeliko vandens, buvo pradėti jo valymo darbai. Ekskavatoriumi kasamas susikaupęs dumblas, žolinė augalija. Kaip teigė projekto darbų prižiūrėtojas Arvydas Macijauskas, pagal projektą planuojama iškasti apie 11,5 tūkst. kubinių metrų dumblo. „Dalį iškasto dumblo numatoma panaudoti šalia tvenkinio esančios užpelkėjusios teritorijos sutvarkymui, likusią dalį išvežti į sąvartyną“,- taip skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Pasak projekto vadovo Alfredo Vigelio, dumblą numatyta vežti į specialią vietą, esančią už stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės Sodų gatvėje. Kita dumblo pylimo vieta – P. Vaičaičio gatvėje valomo griovio gale.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos