baneris leidinys

avysSandra JUŠKAITĖ

Prieš šešerius metus atsiradęs noras turėti dvi aveles dabar išsipildė ir ūkyje ganosi didelė avių banda. Kerų kaime gyvenantys Ženė ir Arvydas Rudzevičiai teigė, kad avininkyste pradėjo užsiimti ne dėl vilnos, bet dėl mėsos, be kurios, galima teigti, avių šeimininkė Ženė negali gyventi nei dienos.

Nuotr. Arvydas Rudzevičius pasakojo, kad jam avininkystė yra savotiškas užsiėmimas.

Populiarėjančios avys

Arvydas Rudzevičius pasakojo, kad idėja užsiimti avininkyste kilo tada, kai žmona pasiūlė nusipirkti dvi aveles, tačiau dviejų, pasak Arvydo, pirkti neapsimokėjo. „Kadangi esu maksimalistas, tai ir pasakiau žmonai − ką čia dvi, reikia pirkti bent dešimt“, − prisiminė vyras. Nusipirkę avių iš sintautiečio Antano Stepulaičio, pradėjo avininkystės ūkį. Kadangi tokioje gyvulininkystės šakoje abu buvo naujokai, iš pradžių sekėsi sunkiai. „Kai pirmą kartą ėriavosi avis, prie jos su žmona budėjome pamainomis, rūpinomės ir išgyvenome kartu su avele“, − prisiminimais apie pirmuosius vargus dalijosi Arvydas.
turgelisPirmadienio vakare sporto klubo „Audra“ kiemelyje įvyko pirmasis tėvų ir mamyčių turgelis, kuriame apsilankiusieji už simbolinę kainą galėjo įsigyti vaikiškų drabužėlių ar kitų daiktų. Manoma, jog toks turgus bus organizuojamas ir ateityje.

Nuotr. Pirmadienį pirmą kartą Šakiuose įvyko nereikalingų daiktų turgelis.

Turbūt dažnas mūsų esame pagalvoję apie tai, kur būtų galima atsikratyti išaugtais vaikiškais drabužiais ar jau nereikalingais daiktais. Tokia galimybė pirmą kartą Šakiuose buvo suteikta praėjusį pirmadienį. Kęstučio Smirnovo vadovaujamo sporto klubo „Audra“ kiemelyje pirmą kartą vyko tėvų ir mamyčių turgus. Jį organizavo VO „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyrius bendradarbiaudamas su sporto klubu „Audra“. Pasak VO „Gelbėkit vaikus“ vadovės Jūratės Arštikaitienės, mintis suorganizuoti tokį turgelį, kuriame susirinkusieji galėtų už simbolinę kainą parduoti drabužėlį, jį išsimainyti ar tiesiog padovanoti, jai kilo dar pernai. „Dažnai būna, kad atneša kaimynės, draugės savo vaikų išaugtų drabužių ir siūlo atiduoti juos dienos centro lankytojams. Tačiau jau neturime tokių vaikų, kuriems būtų galima atiduoti drabužius, todėl pradėjau ieškoti vietos, kur būtų galima suorganizuoti turgų, - teigė J. Arštikaitienė. - Vieną dieną pagalvojome, kad reiktų prieš rugsėjį imti ir padaryti tai, apie ką jau seniai svajota. Šią mintį mielai palaikė K. Smirnovas, kuris ir pasiūlė apsistoti sporto klubo kiemelyje“. Šakiuose pirmą kartą vykusiame turgelyje norą pasidalinti nereikalingais daiktais pareiškė net dešimt moterų. Jos mano, kad tokį turgų reikėtų rengti bent kartą per mėnesį. Turgelio idėją palaikiusi vaikų globėja Genovaitė Dobilevičiūtė atnėšė visą glėbį drabužių, kuriuos nemokamai galėjo pasiimti kiekvienas norintis. Juos turgelio organizatoriai planuoja išdalinti sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

„Draugo“ inf.
pinigaiAsta GVILDIENĖ

Kasmet „Verslo žinių“ sudaromame TOP 1000 tradiciškai skelbiamas tūkstantis didžiausių Lietuvos įmonių, pirmaujančių pagal praėjusių metų pardavimo pajamas. 2011 metais iš duobės pakilo mažmeninės prekybos bendrovės, o atsilaisvinusias statybininkų vietas užėmė energetikos, automobilių prekybos ir transporto įmonės. Šių metų sąraše šalia didžiųjų didmeninės prekybos įmonių tvirtas pozicijas užima ir mūsų rajono verslo įmonės - UAB „Lukšių pieninė“, UAB „Gulbelė“, UAB „Gelvybė“ ir Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė.

Neapleidžia aukštų pozicijų
Šiemet „Verslo žinių“ sudaromame didžiausių įmonių TOP 1000 sąraše iš minėtų keturių įmonių aukščiausias pozicijas tūkstantukyje užima UAB „Lukšių pieninė“, vadovaujama Genadijaus Butkaus. Ji yra 355 tūkstantuko vietoje (2010 metais buvo 386). Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 74 mln. 207 tūkst. litų (2010 metais – 57 mln. 859 tūkst. litų). Pats įmonės vadovas šio reitingavimo nesureikšmina. „Statistika yra statistika, o darbas yra darbas. Tai ką darome yra tik pradžia“, - kalbėjo G.Butkus. Norėdama savo pirkėjams ir verslo partneriams pasakyti, kad gamina aukštos kokybės pieno produktus, įmonė suformulavo savo naują poziciją – Pieno produktai visai šeimai. Praėjusiais metais bendrovė atnaujino „Lukšių pieninės“ ženklą, kompanijos aktyvumą ir energiją išreikšdama raudonos ir geltonos spalvos deriniais. Pasak vadovo, svarbu savo pirkėjams ir verslo partneriams parodyti mūsų patirtį, tradicijas, o kartu ir šiuolaikišką požiūrį. Daugiau nei 70 metų įmonė išsaugojo ne tik gamybos tradicijas, bet kartu įdiegė ir naujas technologijas. Tai sudarė galimybes lanksčiau ir greičiau prisitaikyti prie šiuolaikinių vartotojų poreikių. Plėsdama savo gaminamų produktų pasirinkimą, praėjusiais metais UAB „Lukšių pieninė“ naujais gaminiais papildė Senolių ir Lukšių firminių produktų linijas, atnaujino puskiečių fermentinių sūrių „Liliputas“ ir „Belvederio“ gamybą, sukūrė naujus produktus – varškės sūrelius „Oki doki“ ir desertą „Puikis“. Šiuo metu pirkėjams įmonė gali pasiūlyti platų pieno produktų asortimentą.
zukauskasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Miško savininkų kooperatyvas „Raseinių šilas“ pradėjo skaičiuoti antruosius naujai įsteigto padalinio, įkurdinto kadaise klestėjusio linų fabriko patalpose, Kudirkos Naumiestyje, metus. Malkomis ir medienos gaminiais prekiaujančio kooperatyvo direktorius Kęstutis Žukauskas sako, kad čia rado verslui plėtoti tinkamas patalpas, gerus darbuotojus, todėl tolimesniam sėkmingo verslo vystymui bereikia tik prasmingų idėjų.

Nuotr. Miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ direktorius K. Žukauskas sako, kad Kudirkos Naumiestyje buvusio linų fabriko patalpose rado gerą vietą gamybos vystymui.

Rado tinkamų darbuotojų

Moraliai pasenę kadaise klestėjusio linų fabriko pastatai vėl bilda nauju ritmu. Čia kiek daugiau nei metus laiko veikia miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ naujai įsteigtas padalinys. Jame pardavimui ruošiamos įvairios medienos malkos, gaminami savito stiliaus lauko baldai bei pavėsinės. Atokus Kudirkos Naumiesto kampelis, anot verslininko, tinkama vieta vystyti kooperatyvo veiklą. „Čia gera ir ramu dirbti. Jeigu tu nukelsi gamybą prie didelio miesto, tai kur kas didesnius mokesčius reikės mokėti. Be to, be dviejų tūkstančių nerasi dirbančio žmogaus, kuris dar kažką sugebėtų padaryti“, - teigė K. Žukauskas. Buvusiame linų fabrike yra labai daug vietos ir patalpų, todėl, kaip sakė K. Žukauskas, mielai priglaustų savo verslą norinčius vykdyti žmones. Verslininkas pasidžiaugė, jog ir mažoje gyvenvietėje galima rasti darbščių ir nagingų darbuotojų. Būtent šis faktorius buvo vienas iš tų svertų, lėmusių apsisprendimą įsikurti šiame krašte. „Čia sutikome gerų lauko baldų gamybos specialistų, kurie važinėdavo dirbti į Kauną“, - teigė pašnekovas, pridurdamas, jog šiuo metu įdarbinta 13 vietinių gyventojų. Pagiriamojo žodžio jis negailėjo ir įmonėje laikinai dirbusiam jaunimėliui. „Trumpai dirbę du jauni žmonės į įmonę atnešė ir naujų idėjų, ir energijos. Su jaunimu nėra problemų, jie nori dirbti, kurti. Tik reikia mokėti juos išlaikyti“,- teigė verslininkas. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės yra kur kas labiau savikritiški. „Dažnai vyresnio amžiaus žmonės ateina su nusistatymu, kad nemoka padaryti vieno ar kito darbo. Tokių yra mažai, kurie mokėtų viską atlikti nuo pradžios iki galo. Tuo tarpu jauni žmonės labai nori tobulėti“,- tvirtino pašnekovas.
obuoliaiSandra JUŠKAITĖ

Soduose obelų šakos linksta nuo šiemet itin gausiai užderėjusių obuolių, o Šakiuose esantis obuolių supirkimo punktas kasdien sulaukia ne tik vaikų, dviračiu atvežusių maišą raudonskruosčių obuolių, vyresniųjų žmonių, bet ir garbaus amžiaus asmenų, norinčių ne tik parduoti obuolius, bet ir išsispausti sulčių trejus metus dirbančiame sulčių spaudimo punkte.

Nuotr. Rytis Sakalauskas džiaugėsi gausiu, daugiau nei prieš tris savaites prasidėjusiu, obuolių derliumi.


Jau daugiau nei prieš tris savaites prasidėjo obuolių derlius, kuris, palyginus su praėjusiais metais, yra ypač gausus. Supirkimo punktas, kurio savininkas yra Rytis Sakalauskas, kasdien sulaukia žmonių su pilnais maišais obuolių. Šis punktas sėkmingai dirba, o jo savininkas teigė, kad šiuo smulkiu verslu ketina užsiimti ir toliau. „Kol neišpjaus visų obelų, tai tol ir dirbsime“, − juokaudamas sakė R. Sakalauskas.
sedbaraiAsta GVILDIENĖ

Maždaug prieš mėnesį Šakiuose įsikūrusioje „IKI“ parduotuvėje duris atvėrusi pirmoji ir kol kas vienintelė rajone vegetarinių valgių virtuvė „Puri“ jau turi savo klientų. Pasak jos savininkų Giedrės ir Juliaus Šedbarų, pradėjusių šeimos verslą nuo kebabinės ir „Ekofan“ ekologiškų prekių parduotuvės, ajurvedinės virtuvės idėja kilo kaip alternatyva greito maisto išsinešimui į namus. Skirtumas tik tas, kad čia galima nusipirkti skanaus, sveiko ir šviežio maisto, kuriame nėra nei mėsos, nei žuvies, nei kiaušinių. Ir svarbiausia – daug ir nebrangiai.

Nuotr. G. ir J.Šedbarai pasielgė labai drąsiai, kai nusprendė savo verslą kebabinėje ir „Ekofan“ parduotuvėje perleisti kitiems ir pradėti viską nuo pradžių atidarant vegetarinę virtuvę.

Paskatino gyvenimo būdas

„Atidaryti Šakiuose savo vegetarinę virtuvę nebuvo labai sena svajonė, nes vegetarais esame dar tik dveji metai. Tačiau suprasdami, kad sveikas maistas ir kebabinė – tai du nesuderinami dalykai, jos atsisakėme. Be to, tai nesiderino su mūsų gyvenimo būdu - patys nevalgydami mėsos, siūlėme ją kitiems, - atviravo G.Šedbarienė. – Žinodami sveikos mitybos svarbą, draugų paskatinti, kaip alternatyvą, ryžomės rajono gyventojams pasiūlyti maisto be mėsos, be žuvies, be kiaušinių, tačiau labai skanų, lengvai virškinamą, sotų ir turintį gyvybinės energijos.“
Neretai žvilgsnis užkliūva už prie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių suverstų į juos netelpančių senų baldų, dėžių, maišų, statybinio laužo, padangų ar senos buitinės technikos. Dažnas praeivis tai įvertina kaip netvarką ar blogą už tai atsakingų institucijų darbą. Tačiau ar dažnas pagalvoja, kad už tą netvarką mokame visi?

Pasak Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) specialistės ryšiams su visuomene Liucijos Burbienės, netvarka kainuoja mums visiems - už netvarkingai prie atliekų konteinerių sukrautas atliekas privalo sumokėti visi bendruomenės nariai. „Pagal sutartį „Marijampolės švara“ ir jos partneriai „Ekonovus“  Šakiuose bei „Ekosevice“ Vilkaviškyje ir Kazlų Rūdoje periodiškai surenka ir išveža atliekas į sąvartyną, o Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras sumoka už kiekvieną toną sutvarkytų atliekų. Sumoka lėšomis, kurios į centro sąskaitas suplaukia kaip gyventojų ir įmonių sumokėta vietinė rinkliava, mokesčiai už atliekų tvarkymą. Atliekas surenkančios įmonėms yra naudinga kuo daugiau atliekų nuvežti į sąvartyną, todėl kiek pagulėję šalia konteinerių kalnai įvairių šiukšlių iškeliauja į sąvartyną, o sutvarkymo kaina įskaičiuojama į bendrą sąskaitą“, - aiškino Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė. Ji teigė, jog kai lėšų sumokėti už atliktas paslaugas ima trūkti, atliekų tvarkymo centras yra priverstas prašyti, kad savivaldybės didintų vietinės rinkliavos mokesčius atliekoms tvarkyti ar atliekų tvarkymo tarifus. Šiemet šiuos mokesčius buvo priverstos padidinti visos apskrities savivaldybių tarybos.
stonkus2Sandra JUŠKAITĖ

Rugpjūčio 9 dieną grūdus superkančios Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonėje lankėsi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai. Tokie išvažiuojamojo pobūdžio mokymai agentūroje organizuojami pirmą kartą. Paramą administruojantys ir daugiausiai tik su dokumentais dirbantys jauni specialistai turėjo galimybę realiai pamatyti, kas yra atlikta už jų administruojamos paramos lėšas, kokie projektai įgyvendinti, kaip modernizuojama L. Stonkuvienės agroserviso įmonė.

Nuotr. Supažindindamas su įmone, A. Stonkus (viduryje) NMA atstovams pasakojo apie našų jos darbą.


Parama – technikai ir žemei


Įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus susitikimo pradžioje pasakojo, kad įmonė kooperuojasi su dviem jaunaisiais ūkininkais. Didžiulė įmonė valdo apie 5 tūkst. ha žemės. Be penkiasdešimties dirbančių žmonių pagal neterminuotas sutartis, laboratorijoje tyrimus atlieka 15 laborančių, kurių darbas reikalauja itin atsakingo atidumo ir tikslumo. A. Stonkaus teigimu, paramos pinigai buvo skiriami žemės sklypams, galingiems traktoriams, sėjamiesiems padargams, purkštuvui, kitai reikalingai technikai įsigyti. „Vieni techniką perka tik iš paramos skiriamų lėšų, o mes negalime laukti, todėl perkame ir be paramos skiriamų lėšų“,– kalbėjo įmonės technikos direktorius Darius Stonkus. „Turime du naujus galingus traktorius – vienas vikšrinis, kitas „CLAAS‘as“, – apgailestaudamas, kad ši technika pirkta ne pagal paramos skirtas lėšas sakė A. Stonkus. Įmonės valdytojas apgailestavo, kad parama padidino technikos kainas, nes anksčiau pirkti kombainai kainavo 5-7 tūkst., o dabar tokie patys jau siekia dviejų milijonų litų sumą. Antrojo projekto metu – buvo statomas naujas elevatorius.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos