baneris leidinys

spintelesAtėjusi apsipirkti į Šakiuose esantį prekybos centrą „Maximą“, gyventoja sutriko: ji nerado nė vienos užrakinamos daiktų saugyklos. Šakių „Maximos“ direktorė Laima Kazlauskienė paaiškino, kad šiuo metu atkeliauja naujo tipo spintelės.
 
Nuotr. Į Šakių „Maximą“ keliauja naujos daiktų saugojimo spintelės. Jos turėtų būti patvaresnės už senąsias, kurių užraktai labai greitai sugesdavo.
 
„Neturėjau išsaugojusi pirkimo čekių, todėl norėjau krepšį su kitame centre įsigytais produktais padėti į daiktų saugojimo spintelę. Kai norėjau ją užrakinti, pamačiau, kad raktas užsikirtęs. Kitose spintelėse taip pat nebuvo galimybės užsirakinti daiktų“,- kalbėjo šakietė. Anot jos, tai gal ir nėra didelė problema, tačiau ji gali sukelti nemalonių nesusipratimų. „Jaučiuosi labai nemaloniai vaikščiodama po prekybos centrą su pilnu prekių krepšiu. Priėjusi prie kasos už jas nemoku, tai lyg ir turėčiau teisintis, kad jos nevogtos. Nenoriu įtarių žvilgsnių ar kitokių nesusipratimų, tačiau nematau, kokią išeitį galėtų pasiūlyti prekybos centras“,- kalbėjo moteris.
Praėjusių metų pabaigoje Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti tiesioginių išmokų dydžiai.
 
Už 2013 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus bus mokama 451,72 Lt už vieną hektarą. Avansinės išmokos dalies (200 Lt už ha) iki praėjusių metų lapkričio pabaigos sulaukė 83 503 pareiškėjai – jau išmokėta apie 380,38 mln. Lt. Avansai buvo mokami atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus. Antrasis išmokų už deklaruotus plotus mokėjimo etapas baigsis 2014 m. birželio 30 d. Iki šios datos paramos turėtų sulaukti visi pareiškėjai, kurių paraiškose nenustatyta neatitikimų ir yra atlikti reikiami patikrinimai.
 
„Draugo“ inf.
Pagal priimtą įstatymą, verslininkai, pažeidę vartotojų teises, mokės baudą ne iki 3 proc. nuo metinių pajamų kaip iki šiol, o iki 6 proc.
 
Manoma, kad priėmus šias pataisas bus sudarytos sąlygos veiksmingesnėms įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, bus palankesnės sąlygos adekvačiai įvertinti nesąžiningų verslininkų padarytus pažeidimus.

Iki šiol baudos galėjo siekti nuo 1 000 iki 30 000 litų, o esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki 120 000 litų, tačiau jos negalėdavo viršyti 3 proc. praėjusių metų pajamų. Pasitaikė atvejų, kai pardavėjo pajamos būdavo tokios mažos, jog bauda už padarytą pažeidimą net ir sunkinančiomis aplinkybėmis nesiekė net minimalios baudos – 1 000 litų. Todėl dabar už pakartotinai per vienerius metus padarytą pažeidimą dėl nesąžiningos komercinės veiklos bus galima skirti baudą, siekiančią iki 6 proc. prekybininko metinių pajamų praėjusiais metais.

„Draugo“ inf.
traktoriusVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Iniciatyva Lietuvoje surengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir toliau kelia aistras. Šakių rajono žemdirbiai bei rajono žemdirbiškų ir kitų visuomeninių organizacijų nariai gana aktyviai palaiko referendumo idėjas.
 
Nuotr. Referendumo iniciatoriai tiki, kad Lietuvos žemdirbiams pavyks išsaugoti savo žemių vientisumą ir „neišparceliuoti“ tėvų ir senelių palikimo.
 
Žemės ūkio rūmų atstovas, parašų rinkimo štabo Šakių rajone vadovas Rimantas Valiukas įsitikinęs, kad pavyks surinkti reikiamą parašų skaičių ir surengti referendumą. „Šakiečiams reikėjo patikslinti gana nedaug parašų -  tik 45 iš  daugiau nei 6 tūkstančių rajono visuomeninių organizacijų surinktų parašų. Mes savo darbą jau sėkmingai atlikome. Beje, parašus rajone taip pat aktyviai rinko ir pavieniai asmenys, jaunimas, studentai, todėl sunku pasakyti bendrą šakiečių surinktų parašų skaičių“, - pastebėjo R.Valiukas.
Aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo šernų medžioklės sezonas tęsis visus metus. Priimti tokį sprendimą paskatino ministerijai pateikta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija dėl didėjančios afrikinio kiaulių maro grėsmės iš Baltarusijos.
 
Anksčiau šernų medžioklės sezonas prasidėdavo gegužės 1 d. ir baigdavosi kovo 1 dieną. Aplinkos ministro įsakymas pradėti šernų medžioklę įsigalioja nuo sausio 20 dienos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2013 metais ištyrė daugiau nei 10 tūkst. šernų ir kiaulių kraujo mėginių ir kol kas užkrato nerado, tačiau informavo, kad afrikinio kiaulių maro grėsmė Lietuvai išlieka labai didelė. Imtis tokių apsaugos priemonių net ir tuomet, kai užkrato dar neaptikta, verčia tai, kad sumedžioti šernai dar galės būti vartojami maistui. Jei šalyje būtų aptiktas bent vienas užkrato atvejis, Lietuva privalėtų vykdyti ES teisės aktuose numatytas apsaugos priemones dėl afrikinio kiaulių maro: reikėtų paskelbti plačią šernų medžioklę regione ar visoje šalyje, o šernų mėsa negalėtų būti vartojama maistui. Sumedžioti šernai turėtų būti naikinami užkasant arba sudeginant. Be to, pagal poreikį turėtų būti taikomos ir kitos veterinarinės priemonės ligos išplitimo grėsmei sumažinti. Jeigu užkratas būtų aptiktas Lietuvoje, afrikinio kiaulių maro likvidavimo darbus reikėtų tęsti mažiausiai 24 mėnesius nuo užkrato patvirtinimo dienos.
 
„Draugo“ inf.
idavangVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lekėčių seniūnijos, Sirvydų kaime nuo 2007 metų veikia moderni danų kapitalo kiaulininkystės įmonė „Idavang“ (buvusi „Saerimmer“). Kiaulininkystės kompleksas sudarytas iš septyniolikos modernių kiaulių fermų. Vienu metu komplekse auginama daugiau nei 31 tūkst. kiaulių. Iš viso Lietuvoje „Idavang“ valdo 11 kiaulininkystės fermų, kuriose per metus užaugina apie  350 tūkst. bekonų (iš viso įdarbinta daugiau nei 420 žmonių). Lekėčiuose  veikianti įmonė yra vienas iš didžiausių kiaulininkystės kompleksų Lietuvoje.
 
Nuotr. „Idavang“ Aplinkosaugos ir aptarnavimo skyrių vadovas T. Palubinskas pabrėžė, kad įmonė ypatingą dėmesį skiria aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui.
 
Aplinkos taršą sumažins naujos dengto tipo lagūnos
 
Pastaraisiais metais itin dideles investicijas „Idavang“ įmonė skyrė aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti. Pernai Lekėčiuose įmonė savo lėšomis įrengė lagūnų tipo du po 20 tūkst. kubinių metrų ir vieną 15 tūkst. kubinių metrų talpos srutų rezervuarus bei 1500 kv.m. mėšlo kompostavimo aikštelę.  Kaip pastebi „Idavang“ įmonių grupės Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Leonavičius, tokiu būdu bendrovė įvykdė vietos bendruomenei, Šakių rajono savivaldybei bei Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui duotus pažadus. Dabar ūkyje srutos yra tvarkomos pagal 2014 metais įsigaliojusius naujausius Europos Sąjungos reikalavimus. Tokios lagūnos apsaugo aplinką ir gruntinius vandenis nuo taršos. Lagūnų viršus uždengtas plėvele, todėl šios lagūnos net iki 90 proc. sumažina amoniako patekimą į aplinką. Kadangi lietaus vandens patekimas į rezervuarus yra apribotas, išsaugoma geresnė tręšimui naudojamų medžiagų kokybė. Srutos iš lagūnų į laukus keliauja specialiomis trasomis. Jos išlaistomos laukuose, naudojant specialius „Pioneer” kombainus. Sandariomis laistymo žarnomis galima pasiekti net iki 10 km nuo fermos nutolusius ūkininkų laukus. Ateityje kiaulininkystės ūkio Lekėčiuose plėsti nežadama, o visos planuojamos investicijos bus nukreiptos į veiklos efektyvinimą. Beje, preliminarios 2013 metų grupės „Idavang“ pajamos siekė 211.553 mln. litų, o Lekėčių padalinio – 27.002 mln. litų.
Vyriausybei priėmus įstatymo pakeitimus, nuo šių metų akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų galės įsigyti kiaulių, paukščių, bičių ir grybų augintojai. Tokiu būdu siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas visiems žemės ūkio veiklos subjektams.
 
Pasak įstatymo pakeitimą pasiūliusio Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, šešioliktoji Vyriausybė pradėjo esminius pertvarkymus gyvulininkystės sektoriuje, siekdama sukurti palankią aplinką vystyti ir plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją.

Pagal dabar galiojančias Akcizų įstatymo 37 straipsnio nuostatas akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų didžiausias leistinas įsigyti kiekis nustatomas pagal deklaruotą augalų plotą, bet neatsižvelgiama į turimą gyvulių skaičių. Tokia tvarka neužtikrina vienodų sąlygų gyvulininkystės sektoriaus žemės ūkio veiklos subjektams.
 
„Draugo“ inf.
Nors nuolat skatinamas gyventojų verslumas, statistika byloja, kad šiuo metu verslą kurti yra pakankamai rizikinga: pernai bankrotų skaičius 14 proc. didesnis nei 2012 metais.
 
Tarp bankrutuojančių daugiausiai buvo didmenininkų, transportininkų ir paslaugų įmonių, daug bankrutavusių įmonių yra statybos, maitinimo sektoriuose. Prasčiausiai sekėsi maisto, drabužių ir tekstilės, farmacijos, elektros prietaisų didmenininkams. Bankrotų gausėjo ir automobilių remonto bei prekybos šakose.

Bankrotą lėmusios priežastys tradicinės: vis daugiau stambių įmonių išstumia smulkesnius konkurentus, įmonėms trūksta apyvartinio kapitalo, jos per daug priklausomos nuo vidaus rinkos. Nuo pernai bankrotų skaičius truputį sumažėjo mažmeninės prekybos ir maitinimo šakose. Stabiliau laikėsi pramonininkai - bankrutavo tik 4,6 proc. Tarp jų didžiausias bankrotų augimas buvo medžio apdirbimo ir siuvimo pramonėje. Tuo pat metu mažėjo žlugusių įmonių baldų pramonės ir plastiko gamybos šakose.
Mažiau negu pernai užsidarė nekilnojamojo turto įmonių, nežymiai pagausėjo statybininkų bankrotų.

Kai kuriose paslaugų sektoriaus šakose nesėkmės viršijo net 2009 m. rodiklius. Tai programavimo, reklamos, nuomos, architektūros ir inžinerijos, konsultavimo veikla užsiimančiose įmonėse. Sumažėjo nesėkmių teisinių ir apskaitos paslaugų, leidybos, kompiuterių ir buitinės technikos taisymo veiklose.

Pernai, lyginant su 2012 metais, nesėkmės mažiau persekiojo verslininkus, vysčiusius verslą Šiaulių ir Marijampolės apskrityse. Vilniaus apskrityje bankrotų pagausėjo 18 proc., o Kauno apskrityje  – 24 proc.

„Draugo“ inf.
87

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos