baneris leidinys

Rugsėjo 25 dienos posėdyje rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros šių metų liepos 29 dienos raštiškas rekomendacijas, padidino Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro (JKSC) baseino nuomos pagal organizacijų ir įmonių užsakymą įkainius.
 
Baseino su sūkurine vonia 1 valandos malonumai nuo šiol kainuos 304,20 Lt (88,10 €); baseinas su pirtimi ir sūkurine vonia – 429 Lt (124,25 €); baseinas su pirtimis -  379,60 Lt (109,94 €), pirtys – 176,80 Lt (51,20 €); pirtys ir sūkurinė vonia – 304,20 Lt (88,10 €); baseinas – 253,50 Lt (73,42 €); sūkurinė vonia – 152,10 Lt (44,05 €); vienas baseino takelis renginiams ir varžyboms – 31,20 Lt (9,04 €).

Tarybos narys Edmundas Rinkevičius, Ūkio ir Regioninės plėtros komitetų posėdžio metu išsiaiškinęs, kad Šakių JKSC per metus turi apie 1 mln. litų išlaidų, o pajamų surenka tik 300 tūkst. litų, tarybos nariams siūlė „įpareigoti įstaigos vadovą šią piramidę apversti aukštyn kojomis, kad 700 tūkst. litų susirinktų patys, o 300 tūkst. litų sumokėtų savivaldybė“.  
bulves2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Šiemet rekordiniais derliais gali pasigirti javų augintojai, tuo tarpu bulves ir kitas daržoves auginantys rajono ūkininkai  apie savo derlių kalba santūriau. Bulvių augintojams darbymetis baigsis spalio viduryje, kuomet bus nukastos paskutinės  vėlyvųjų veislių bulvės.
 
Nuotr. Maro pažeisti bulvių gumbai iki žiemos aruoduose tikrai neišsilaikys.
 
Kaip pastebi bulvių augintojai, šį pavasarį gumbų augimo metu bulvėms trūko drėgmės, todėl jų derlius užderėjo šiek tiek mažesnis nei pernai. Pasak Šakių seniūnijos Striūpų kaimo ūkininko Alvydo Drevininkaičio, auginančio ne tik bulves, bet ir kitas daržoves, dėl drėgmės stygiaus kai kurių veislių bulvės deformavosi. „Tokias nekokybiškas, prekinės išvaizdos neturinčias bulves tenka parduoti už pusę kainos.  Šiaip bulvių derlius buvo gana neblogas. Kadangi aš auginu tik ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo veislių bulves, mažiau naudoju chemijos, - bulves užtenka nupurkšti tik 2-3 kartus. Ne tik lėšos susitaupo, bet ir bulvės būna sveikesnės“,- sakė ūkininkas, auginantis Andora, Presta, Vineta bulvių veisles. Savo užaugintas bulves šakietis pristato į kelias Jurbarko rajone esančias valgyklas, parduoda nuolatiniams klientams bei naujiems pavieniams pirkėjams. Ūkininkas neslepia, kad sunkiausia bendradarbiauti su stambiaisiais prekybos centrais. Vienam iš jų anksčiau jis bandė tiekti burokėlius. Deja, ne tik tekdavo mokėti papildomus logistikos mokesčius, bet ir nuolat strigdavo atsiskaitymai už parduotą produkciją. „Daugiau su tokiais prekybos centrais nebendradarbiauju. Jau kelinti metai sėkmingai dirbame su „Gulbelės prekyba“,- pasakojo ūkininkas A. Drevininkaitis. Šiame prekybos centre pirkėjai gali nusipirkti šakiečio ūkininko užaugintų morkų ir kopūstų. Šiuo metu savo ūkyje sandėliuojamas bulves ūkininkas parduoda po 0.40 - 0.60 Lt už kilogramą.
Ilgą laiką Europos Sąjunga neleido teikti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, tačiau Lietuvos ir kitų šalių narių atkaklumo dėka pasiekta, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos. Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą.
 
Vadovaudamasi ES valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m., Europos Komisija suteikė galimybę iš valstybės pagalbos lėšų iki 30 proc. finansuoti aukštos kokybės veislinių ūkinių gyvūnų – mėsinių galvijų, avių ir ožkų įsigijimą. Svarbu tik, kad ta pagalba atitiktų tam tikras numatytas sąlygas. Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos tik tos investicijos, kuriomis siekiama pagerinti ūkinių gyvūnų genetinę kokybę, įsigyjant aukštos kokybės veislinius patinus ir pateles, įregistruotus ūkinių gyvūnų kilmės knygoje. Pagalba bus skiriama tik aktyviems ūkininkams. Nurodoma, kad turėtų būti įsigyjami tik tokie gyvūnai, kurie tam tikru laikotarpiu užtikrina optimalų reprodukcinį potencialą, todėl pagalbos skyrimo reikalavimus galės atitikti tik patelės, įsigytos iki pirmųjų jauniklių atsivedimo. Visi įsigyti gyvūnai bandoje turėtų būti laikomi bent ketverius metus.

Žemės ūkio ministerija, parengusi Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą, kvies visus aktyviai dalyvauti diskusijose – organizuos susitikimus su socialiniais partneriais, žemdirbių savivaldos atstovais, suinteresuotomis gyvulių augintojų asociacijomis ir ūkininkais.
 
„Draugo“ inf.
mozuraitisAsta GVILDIENĖ
 
Aikštelėje priešais „Maximos“ parduotuvę kasdien galima pamatyti  įvairiausiomis, ypač savo grožiu akį patraukiančiomis daržovėmis nukrautus stalus. Tai smulkaus ūkininko Raimondo Mozūraičio iš Gelgaudiškio seniūnijos šiųmetis derlius. Jo teigimu, šakiečiai nebetiki, kad jo išaugintos daržovės yra ne lenkiškos ir ne iš didžiųjų prekybos centrų.
 
Nuotr. R.Mozūraitis tvirtino, kad didelio pelno prekyba daržovėmis nepadarysi, tačiau norisi dar nors kiek prie pensijos prisidurti.  
 
Juokas pro ašaras. Įrodyk dabar kupranugariui, kad jis - ne arklys. Taip ir su tomis daržovėmis. Jei gražesnė – tai jau negali būti lietuviška. Greičiausiai lenkiška – dabar visa produkcija iš ten pas mus keliauja. „Kasdien girdžiu: „Ne tavo kalafijorai! Ne tavo brokoliai! Viskas parvežta iš Lenkijos“, – pasakojo R.Mozūraitis. – Niekas nebetiki, kad aš savo vieno hektaro sklypelyje tokius gražius galiu užauginti.“
Šakių miškų urėdija vietinei rinkai kasmet parduoda apie 1,5 tūkst. kub.m. malkinės medienos. „Gyventojams parduodame ne tik jau pagamintą ir miško sandėlyje sukrautą malkinę medžiagą. Taip pat sudarome sąlygas ir patiems žmonės pirkti taip vadinamą „nenukirstą mišką“.
 
Tai reiškia, kad su žmonėmis sudarome sutartis, parodome miške esančius medžius, kuriuos galima iškirsti, ir gyventojai jau patys išsikerta ir išsiveža medžius, patys pasigamina malkas. Kasmet gyventojams tokių malkų, vadinamų „nenukirstu mišku“, parduodame apie 8 tūkst. kub. metrų“,- sakė  Šakių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Gintaras Bacevičius.

Šį rudenį šakiečiams, kurie patys norės pasigaminti malkas, už kubinį metrą teks mokėti po 13 litų.

Pagamintos medienos kainos kas pusmetį yra koreguojamos. Apskritai, kieto kuro rinkoje ryškus sezoniškumas. Paprastai gyventojai stengiasi iki pavasario apsirūpinti malkomis. Anot miškininkų, ir kitu metų laiku malkų pirkimas vyksta, tik ne toks aktyvus. Malkų kainos, nustatomos pagal medienos rūšis ir kaitrumo grupes, šiemet jos panašios kaip ir pernai,- svyruoja nuo 90 iki 130 Lt už kubinį metrą (be PVM). Šiemet urėdija įsigijo naujos technikos, tad klientams gali suteikti naują paslaugą,- medieną pristatyti į vietą. Kol kas malkų pjovimo ir kapojimo paslaugų urėdija neteikia.

„Draugo“ inf.
palukaitiene2Visą rugsėjo mėnesį Šakių  rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondas renka paraiškas paramai gauti. Kadangi pinigų šiemet skirta daugiau nei ankstesniais metais, tikėtina, kad paraiškos bus dar kartą renkamos metų pabaigoje. Nors savivaldybės biudžetas tiek šiemet, tiek ankstesniais metais nebuvo perteklinis, bet kasmet stengiamasi atrasti finansinių šaltinių verslui paskatinti per verslo plėtros fondą.
 
Nuotr. Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė
 
Todėl nemaloniai nustebino itin negatyvi nuomonė apie fondo veiklą 2014 metų rugsėjo 5 dienos „Draugo“ numeryje „Verslininkas apie savivaldybės paramą; buvo ir pikta, ir juokinga“. Šakių verslo informacijos centras administruoja fondo veiklą, renka paraiškas, organizuoja verslo plėtros tarybos posėdžius. Aprašytoji situacija man tikrai žinoma, todėl negaliu nereaguoti į teisybės nutylėjimus ar faktų iškraipymus.

Kiekvienam save ir valstybės įstatymus gerbiančiam verslininkui po minėtojo straipsnio turėjo kilti klausimas, kaip suteikta negrąžintina parama- įsigytos įrangos išlaidų dalinė kompensacija- gali pakenkti verslui. Jeigu įmonė investuoja todėl, kad jaučia rinkos poreikį ir savo galimybes jį patenkinti, bet kokia parama yra paskatinimas ir pagalba pradedančiam verslui. Fondo nuostatai negarantuoja 80 procentų kompensacijos, jie numato, kad gali būti   kompensuojama iki 80 procentų patirtų išlaidų. Sutikime, kad tai ne tas pats,  ir priimdamos paraiškas ŠVIC darbuotojos tikrai apie tai įspėja visus verslininkus. Kokiu legaliu keliu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, įmanoma įsigyti įrangą be sąskaitų, kaip svarstė padaryti jaunasis verslininkas, man lieka nesuprantama. Galbūt mes viešai svarstome apie šešėlinę ekonomiką ir taip „auklėjame“ jaunąją kartą? Todėl visiškai pritariu verslo plėtros tarybos pirmininko Dariaus Mikelionio komentarui, nes čia jau ir komentuoti nebėra ką. Bendraudamas su spauda, verslininkas nutylėjo, kodėl taryba atsisakė kompensuoti racijų įsigijimą, teisėtai pateikusi klausimą, su kuo verslininkas bendrauja šiomis priemonėmis, jei įkurtoje mažojoje bendrijoje, pagal pateiktus dokumentus,  tėra vienas narys- jis pats, o samdomų darbuotojų įmonė neturi. Beje, tarybos posėdyje už atitinkamą sprendimą dėl paramos MB „Plumbera“ skyrimo šeši  dalyvavę nariai balsavo vienbalsiai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad oficialiai patvirtintas leidimas importuoti į Kinijos Liaudies Respubliką, Honkongą, lietuviškus pieno produktus. Eksportuoti savo produkciją į Honkongą galės visos pieno perdirbimo įmonės, įtrauktos į Lietuvos veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą (VEPR) ir užsiregistravusios Honkongo maisto saugos centre.
 
Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su kompetentinga Honkongo institucija derina veterinarijos sertifikatus dėl lietuviškų kiaulienos ir jautienos gaminių bei kiaušinių produktų eksporto. Praėjusią savaitę buvo gautas leidimas eksportuoti į šią šalį lietuviškus paukštienos produktus.
 
„Draugo“ inf.
Šių metų rugiapjūtė jau eina į pabaigą,-  nuimta 88,4 proc.  javų ploto, prognozuojamas derlius – 4,7 mln. tonų grūdų. Tačiau, vertinant preliminarius nuimto derliaus vidutinio derlingumo rezultatus, tikėtina, kad lūkesčiai bus viršyti.
 
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grūdinių augalų derliaus prognozė siekia 4, 9 mln. tonų, derlingumas – 3,6 t/ ha. Net dukart daugiau, palyginti su 2013 m., užderėjo ankštinių augalų – 181 tūkst. t, derlingumas – 2,3 t/ha; vasarinių javų – 2 mln. 738 tūkst. t, net 49 proc. daugiau negu 2013 m., derlingumas – 3,4 t/ ha; grikių – 37,8 tūkst. t, trečdaliu daugiau negu pernai, derlingumas – 1,0 t/ha. Kukurūzų derliaus prognozė – 146,2 tūkst. t, palyginti su 2013 m., daugiau 21,1 proc. , derlingumas – 6,8 t/ha; avižų 182,9 tūkst. t/ha, 12,3 proc. daugiau negu pernai, derlingumas – 2,4 tūkst. t/ha.

Mažiau negu pernai užderėjo žieminių javų, rapsų, bulvių. Rapsų nuimta 72,4 proc. Preliminariais duomenimis, rapsų derlius, palyginti su praėjusiais metais, bus mažesnis 19,7 proc. Tokį ryškų sumažėjimą lėmė 18 proc. mažesni rapsų plotai  ir nežymiai  mažesnis derlingumas.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos