baneris leidinys

reimerysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Pastaruoju metu vis dažniau domimasi triušininkystės verslu, tačiau, specialistų teigimu, greito pelno iš šios veiklos tikėtis sunkoka. Na o kaimo gyventojams tikrai vertėtų užsiimti triušių auginimu,-  įsigijus keletą veislinių mėsinių patelių, šviežia skerdiena visus metus aprūpinsite ne tik savo šeimą, bet dalį mėsos galėsite dar ir parduoti.
 
Nuotr. Prieš kelerius metus Rygoje vykusioje tarptautinėje veislinių triušių parodoje šis ant savo šeimininko E. Reimerio rankų įsitaisęs Kalifornijos veislės triušis tapo absoliučiu nugalėtoju.
 
Ypač paklausi mėsa
 
Populiariausios ir labiausiai Lietuvos sąlygomis tinkamos auginti mėsai yra Kalifornijos, Burgundijos, Vienos mėlynųjų, Naujosios Zelandijos baltųjų, pilkųjų triušių veislės, kadangi šie triušiai mažiausiai lepūs, sparčiai auga. Triušienos paklausa gana didelė, tačiau kailiukų (išskyrus trumpaplaukių triušių) realizavimas gana problemiškas. Ne vienas triušių augintojas kailiukus tiesiog sunaikina. Tai – svarbiausias šio verslo trūkumas. Dar viena triušių augintojams iškylanti problema – menka pašarų pasirinkimo galimybė. Lietuvoje gaminami tik vieno tipo kombinuotieji pašarai, todėl dauguma triušių augintojų juos gaminasi patys. Triušių augintojai gauna išmokas už sąlyginius gyvūnų vienetus. Kaip ir kiekviename versle, norint pasiekti gerų rezultatų triušininkystėje, pirmiausia būtina įsigyti sveikus grynaveislius triušius ir tinkamai juos prižiūrėti, teisingai šerti, laiku atlikti profilaktinius darbus ir vakcinavimą nuo ligų.
kongresasGalbūt savo elektroniniame pašte arba socialiniame tinkle ne vienas šakietis jau matė jaunatvišką Zanavykų sąšaukos plakatą. Tikriausiai ne vienam kilo klausimų ir abejonių, ką man gali pasiūlyti šis renginys.
 
„Būtent į šį klausimą pirmiausia ir noriu atsakyti – kongresas šaukiamas ne tam, kad duotų. Atvirkščiai, į jį turime susirinkti tam, kad duotume patys: Šakiams, savo aplinkai, gimtajam kaimui, draugams. Svarbiausia mintis, kurią norime pranešti - Šakiai tikrai nėra pati blogiausia vieta gyventi, kaip praėjusią savaitę paskelbė Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Bet jie privalo tapti žymiai geresne vieta kurti verslą, dirbti, ugdyti vaikus“,- teigė Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė

„Didžiausias potencialas slypi kiekviename iš mūsų, jei tik nesame abejingi savo kraštui. Tą potencialą ir norime išnaudoti kongrese, sukurdami lojalumo programos gaires. Jų plėtojimui, įgyvendinimui svarstoma galimybė kurti naują „skėtinę“ organizaciją, apimsiančią įvairiausių sričių asociacijas, įstaigas ir organizacijas, iniciatyvias asmenybes. Diskusijomis ir rezoliucija dėl šios idėjos įgyvendinimo planuojama užbaigti Zanavykų sąšaukos darbą. Kongreso rezultatyvumas tiesiogiai priklausys nuo mūsų aktyvumo, savo pozicijos ir pasiūlymų išsakymo ekonomikos, kultūros, švietimo ir sveikatinimo darbo grupėse. Visose šiose grupėse labai laukiami jauni žmonės, kuriems, manome, Šakių ateitis rūpi labiausiai. O tai, kuo šiandien gyvi mūsų krašto jauni žmonės, kokias problemas sprendžia, kokias galimybes mato, išties, gali papasakoti tik jie patys. Tuomet kartu su iniciatyviais verslininkais, savivaldybės specialistais, grupės moderatore docente Jurgita Šiugždiniene  ieškosime jaunimo darbo ir verslo galimybių Šakiuose, būdų darniam ekonomikos skatinimui“,- pasakojo D. Palukaitienė.
konsultavimo biuras2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Pasibaigus svarbiausiems rudeniniams ūkio darbams, rajono ūkininkai nesiruošia ilsėtis sudėję rankas. Jau dabar, anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro vadovės, ekonomistės Aušrelės Pukinskienės, ūkininkai pradeda galvoti apie kitų metų investicijas ir planuoti kitų metų darbus.
 
Nuotr. Šakių konsultavimo biuras, persikėlęs į naujas patalpas, ūkininkams gali pasiūlyti daug geresnes aptarnavimo sąlygas, jaukią laukiamojo salę.
 
Planuoja kitų metų investicijas
 
Neseniai į naujas patalpas miesto centre, Kęstučio gatvėje, persikėlęs Šakių konsultavimo biuras ir toliau sėkmingai teikia konsultacijas rajono ūkininkams. Biuro vadovė A. Pukinskienė neslėpė, jog iš pradžių baimintasi, kad reikės šiek tiek laiko, kol klientai pripras prie naujos biuro vietos. „Džiaugiamės, kad naujos patalpos tikrai pasiteisino,-  ir darbuotojams, ir mūsų klientams sudarytos geresnės, patogesnės darbo bei aptarnavimo sąlygos, o ištikimieji mūsų klientai ūkininkai tikrai gana dažnai pas mus apsilanko“,- sakė A.Pukinskienė. Konsultavimo tarnybos konsultantai šiuo metu buhalterinės apskaitos paslaugas teikia daugiau nei šimtui rajono ūkininkų. Į konsultavimo biurą vis dažniau užsuka ne tik tie, kuriems čia teikiamos buhalterinės paslaugos, rengiami investiciniai projektai, bet ir tie ūkininkai, kurie domisi Europos Sąjungos teikiamos paramos galimybėmis ateinančiu finansiniu 2014-2020 metų laikotarpiu. Ūkininkus domina, kokia parama bus teikiama augalininkystės ūkiams, kokie nauji reikalavimai bus keliami jauniesiems ūkininkams. Dauguma rajono ūkininkų, investuodami uždirbtas lėšas, pirmumą teikia dirbamos žemės pirkimui bei investicijoms į ūkio modernizavimą.
kaminasAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį antradienį net miesto pakraštyje gyvenančių šakiečių dėmesį patraukė beveik 3 tonas sveriančio maždaug 42 metrų aukščio kamino įdėklo montavimo darbai. Jį į 110 metrų aukštį pakėlusio krano strėlę buvo galima stebėti net Giedručiuose ir Girėnuose. Po antro bandymo įdėklas buvo saugiai įtvirtintas kamino viduje.
 
Nuotr. Įdėklą į kaminą įleido galingas kranas, pakeldamas jį į 110 metrų aukštį.
 
Kaip žinia, šildymo sezono pradžia šiemet dėl atvėsusio oro paskelbta anksčiau nei tikėtasi, todėl norėdama sumontuoti kamino įdėką UAB „Šakių šilumos tinklai“ turėjo porai dienų sustabdyti Gimnazijos gatvėje esančią katilinę.  Pasak įmonės techninio direktoriaus Simano Valaičio, kadangi orai šiek tiek pasitaisė ir šilumos tiekimą į butus sustabdė automatiškai užsidariusios sklendės, vandens pašildymui užteko ir vieno V. Kudirkos gatvėje veikiančio biokuro katilo. Pirmadienį vyko parengiamieji darbai ir pačio įdėklo montavimas bei izoliavimas, o antradienį  - jo įkėlimas į kaminą. Šiuos darbus pagal iš anksto numatytą planą atliko UAB „Enerstena“ subrangovai – energijos montavimo įmonė „Lietemas“. Pirmą kartą įleidus įdėklą į kaminą, paaiškėjo, kad jis per ilgas, todėl teko traukti lauk ir sutrumpinti. Po antro bandymo – viskas atsistojo į savo vietas.
Spalio 15 buvo paskutinė diena, kai įsigijus žvejo mėgėjo kortelę dar buvo galima pagauti lašišą ar šlakį.
Nuo spalio 16 iki gruodžio 31 dienos draudžiama žvejoti šias žuvis visose Lietuvos upėse, o tuose upių ruožuose, kuriuose jos neršia, mėgėjiška žvejyba apskritai draudžiama visais žvejybos įrankiais ir masalais.

Nuo spalio 1 iki gruodžio 31 dienos draudžiama gaudyti sykus ir marguosius upėtakius. Pagrindinėse upėtakių ir šlakių nerštavietėse - 161 lašišiniame upelyje - šiuo laikotarpiu draudžiama bet kokių žuvų žvejyba.

Nuo spalio 15 dienos taip pat draudžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Invazinius - rainuotuosius ir žymėtuosius - vėžius galima gaudyti ištisus metus, taip pat ir upių ruožuose, kuriuose neršia lašišos, šlakiai ar upėtakiai.
 
„Draugo“ inf.
stogaiŠių metų rugsėjo 30 d. prasidėjo papildomas paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 –2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
 
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) darbuotojai paraiškas rinks iki 2013 m. lapkričio 15 dienos. Paraiškos bus renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose. Šakių rajono savivaldybėje spalio 22 dieną nuo 9 iki 12 val. bus ne tik renkamos paraiškos, bet ir teikiamos konsultacijos, atsakoma į rūpimus klausimus, paaiškinami kylantys neaiškumai.

Parama – kaimo gyventojams

Pagal veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ remiamas kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas. 2013 m. didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 6000 litų. KPP parama gali būti skirta projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėje, t. y. kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6000 gyventojų, o pareiškėjas turi būti kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje. Parama projektui neteikiama, jeigu jo įgyvendinimo vieta – savivaldybės centras arba sodo bendrija. Pareiškėjas taip pat turi užtikrinti, kad investicijos bus skirtos gyvenamajam namui, kuriame jis šiuo metu gyvena.
rickevicieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kasmet vis sunkiau nuspėjamos oro sąlygos, Europą ir visą pasaulį sukrečiančios stichinės nelaimės kelia nerimą šalies žemdirbiams. Vis dažniau svarstoma, ar į augalininkystę investuotos lėšos nepražus dėl gamtos stichijų. Pasėlių draudimas - vienas iš būdų apsaugoti didžiules žemdirbių investicijas.
 
Nuotr. Vokietijos specializuotos pasėlių draudimo įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“  filialo „VH Lietuva“ vadovo pavaduotoja T. Rickevičienė rajono ūkininkams siūlė susipažinti su draudimo naujovėmis ir aktyviau naudotis pasėlių draudimu.
 
Draudimą vertina teigiamai
 
Vis dažniau žemdirbiai, ypač stambesnieji ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, ryžtasi drausti savo pasėlius. Paprastai pasėlių draudimu susidomi tie žemdirbiai, kurie turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir nelinkę rizikuoti savo turtu. Nors Lietuvoje apdraudžiama tik apie 10 proc. deklaruotų pasėlių, tačiau Vokietijos specializuotos pasėlių draudimo įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ duomenys byloja, kad apdraustų pasėlių plotas per pastaruosius metus padidėjo daugiau kaip 20 proc., o apsidraudusiųjų skaičius išaugo beveik 25 procentais. Ši draudimo bendrovė Lietuvoje jau pradeda septintąjį draudimo sezoną. Kaip teigia rajono ūkininkų susirinkime dalyvavusi ir naujausias bendrovės paslaugas ūkininkams pristačiusi „VH Lietuva“ filialo vadovo pavaduotoja Toma Rickevičienė, pernai Šakių rajone buvo apdrausti 7222 ha pasėlių, tai sudaro 9,44 proc. visų draustinų deklaruotų pasėlių. Pasėlių draudimas, palyginus su praėjusiais metais, Šakių rajone išaugo 38 procentais.
suriaiRusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo pirmadienio paskelbė stabdanti kai kurių pieno produktų importą iš Lietuvos. UAB „Lukšių pieninė“ direktorius Genadijus Butkus paklaustas, ar didelė dalis pieno produktų buvo eksportuojama į Rusiją ir ar labai šis draudimas atsilieps bendrovei, tegalėjo pakomentuoti tiek: „Kiek vežėm, tiek nevežam. Spaudą skaitot, žinot, nuo pirmadienio nevežame“.
 
Nuotr. Ant rusų pietų stalo nei zanavykiški, nei apskritai lietuviški sūriai kol kas nesipuikuos.
 
UAB „Marijampolės pieno konservai“ žaliavų skyriaus vedėjas teigė, kad eksporto į Rusiją nutrūkimas didelės žalos bendrovei nepadarytų. „Mes visai dėl to per daug nesijaudiname, nes daugumą produktų eksportuojame į Vakarus, o Rusijos rinka sudaro tik nedidelę dalį“,- teigė jis.

Pasak Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos, toks sprendimas priimtas dėl “sanitarinių ir epidemiologinių pavojų”. Lietuvos tiekėjų “Pieno žvaigždės”, “Šilutės Rambynas”, “Rokiškio pienas” ir kitų produktai, pavyzdžiui, “Svalia”, “Rokiškio tikras”, atseit neatitinka Rusijos reikalavimų. Nuo savaitės pradžios pieno vežėjai nežinojo, ar draudimas bus vykdomas, mat, nepaisant pasklidusių šnekų, šių firmų produktų eksportas iš Lietuvos pirmadienį vis dar buvo sėkmingai vykdomas.
 
„Draugo“ inf.

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 
78

Reklama


188x376-lock

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

 

 

 

 

 

 
 
 
futbolas
 
 
paluobiai
 
 
 gustainiskiu namai
 
festivalis
 
 
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos