baneris leidinys

Turbūt jau daugelis spėjo paragauti šiųmečio medaus. Vasarą paprastai jo nusiperkama tiek, kad užtenka šaltajam sezonui, o neretai dar ir lieka.
 
Turėdami medaus atsargų metų metams mažai kas jaudinasi, nes įprasta manyti, jog medus – negendantis produktas. Pasirodo, tai mitas. Medus yra gendantis produktas. Nors jis gali nesugesti ilgai, tačiau gali būti, kad jau iš turgaus parsinešite surūgusį medų. Nuo ko tai priklauso? Pasirodo, medaus galiojimo laiką lemia paruošimo ir laikymo sąlygos.

Jei medus išsuktas nesubrendęs, nepriklausomai nuo laikymo sąlygų, jis surūgs. Kitas veiksnys, darantis įtaką rūgimui, yra medaus drėgnumas. Jis turi būti ne didesnis nei 20 proc. Didesnis drėgnumas rodo ne ką kitą, kaip tai, kad bitininkas paskubėjo jį išsukti, nors medus iki galo nesubrandintas. Deja, perkant medų patikrinti jo kokybę iš pažiūros beveik neįmanoma.   

Beje, net ir subrandintas medus, laikomas kambario temperatūroje, per metus gali surūgti, ypač jei yra supilstytas į nešvarius indus.   Medų reikia laikyti sandariame inde, sausai, nes drėgmę medus sugeria iš aplinkos.

„Draugo“ inf.
Birželio mėnesį patvirtinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių ir limituotos žvejybos taisyklių pakeitimai numato mažesnius apribojimus, taikomus mėgėjiškai žūklei.
 
Pakeitimuose sušvelninta iki šiol galiojusi nuostata, leidžianti vienam žvejui, žvejojančiam iš valties ar laivo, naudoti tik 2 žvejybos įrankius. Dabar šis apribojimas nebetaikomas žvejojant iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės, - leidžiama, kaip įprasta, naudoti 4 įrankius.

Nustatyta, kad vienos žvejybos metu vienam žvejui iš viso leidžiama sugauti 5 kg žuvies, į šį svorį įskaičiuojant ir tas žuvis, kurių sugavimo limitas taisyklėse nurodytas vienetais ( lydeka, sterkas, salatis ir kt.). Žvejojantieji Kuršių mariose, kaip ir anksčiau, galės sugauti 7 kg žuvies. Sugautą laimikį kiekvienas žvejys turi laikyti atskirai.

Patikslinus minimalius leidžiamų sugauti žuvų dydžius, juos lengviau atsiminti: galima gaudyti ne mažesnius kaip 30 cm kiršlius, šapalus, meknes ir marguosius upėtakius, ne mažesnius kaip 40 cm karpius, baltuosius amūrus ir plačiakakčius, ne mažesnes kaip 45 cm lydekas, vėgėles, ūsorius ir sterkus, ne mažesnius kaip 55 cm salačius. Siekiant efektyviau saugoti migruojančias lašišas ir šlakius, buvo patvirtintas upių ruožų, kuriuose mėgėjų žvejyba uždrausta nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., sąrašas.
Įstatymų pataisos leis 16 – 29 metų jaunuoliams savarankiškai, be jokių tarpininkų sudaryti praktikos sutartį su darbdaviu, nepaisant to, ar su juo mokslo įstaiga yra pasirašiusi trišalę sutartį, ar ne.
 
Pagal šias pataisas, bendra savanoriškos praktikos trukmė galės būti iki 2 mėnesių per vienerius metus, iš viso asmuo galės sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus. Be to, savanorišką praktiką susiradęs jaunuolis bus draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

„Draugo“ inf.
Maisto ir veterinarijos tarnybos rengiami nauji reikalavimai kelia nerimą kailinių žvėrelių  augintojams. Norint įgyvendinti naujus reikalavimus, ūkiams prireiks didelių investicijų, dėl to dalis ūkių gali būti priversti užsidaryti, nes nepajėgs konkuruoti su Lenkijos, kitų šalių augintojais.

Maisto ir veterinarijos tarnyba ketina sugriežtinti reikalavimus audinių, lapių bei šinšilų laikymui. Anot veterinarijos specialistų, žvėreliams turi būti sudarytos geros auginimo sąlygos, nes to reikalauja „Konvencija dėl ūkinių gyvūnų apsaugos“ bei Europos Sąjungos rekomendacijos.

Pagal Europos konvencijos nuostatus, pavyzdžiui,  šinšiloms yra numatytas 1 metro narvelio aukštis. Lietuvoje šinšilos laikomos 32–45 cm aukščio narveliuose. Augintojų teigimu, tokio dydžio narvelių gyvūnams visiškai pakanka. Tokiomis sąlygomis žvėreliai auginami ir kaimyninėje Lenkijoje bei kitose šalyse, kur vietos valdininkai neskuba taikyti pačių griežčiausių reikalavimų.

Jei šalies žvėrelių augintojai bus verčiami įsigyti  didesnius narvelius, prireiks nemažai papildomų investicijų, o tai gali atsiliepti verslui ar net jį sužlugdyti. Šiuo metu Lietuvoje šinšilas augina maždaug 100 smulkių ūkių. Per metus į užsienio šalis kailiukų eksportuojama  daugiau nei už 80 milijonų litų. Siūlomos naujos kailinių žvėrelių auginimo taisyklės turėtų būti patvirtintos šių metų pabaigoje.

„Draugo“ inf.
kiaulesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Ignalinos rajone, „Idavang”  bendrovei priklausančiame Rupinskų kiaulių komplekse nustatytas Afrikinis kiaulių maras. Ekstremalios situacijos kontrolę  komplekse perėmė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai. Įmonė kiaulių bandą, kurią sudaro daugiau nei 19 tūkstančių kiaulių, buvo apdraudusi.
 
Nuotr. „Idavang“ bendrovei teko sunaikinti daugiau nei 19 tūkst. kiaulių, laikytų Rupinskų padalinyje.
 
Liepos 23 dienos vakare komplekse pastebėjus didesnį kiaulių kritimą ir turint įtarimų dėl Afrikinio kiaulių maro, įmonės vadovas kreipėsi į atsakingus VMVT pareigūnus, informuodamas apie galimą užkratą komplekse. Liepos 24 dienos ryte buvo gauti kraujo tyrimų rezultatai, kurie patvirtino užkrato buvimą, - iš 40 mėginių 36 buvo infekuoti. „Bendrovė bendradarbiauja su veterinarijos tarnyba bei teikia pareigūnams visą prašomą informaciją. Papildomai „Idavang” atlieka ir savarankišką vidinį tyrimą, nes vienas svarbiausių prioritetų šiuo metu – išsiaiškinti, kaip užkratas pateko į kompleksą. Tik žinodami priežastis, galėsime išvengti tokių nelaimių ateityje”, - sakė „Idavang” generalinis direktorius Saulius Leonavičius. „Idavang” vadovo teigimu, šiuo metu pagrindinis bendrovės dėmesys yra sukoncentruotas į Rupinskuose dirbančius žmones ir komplekse esančias kiaules. Tyrimą pradėjo ir Generalinė prokuratūra, kadangi neatmetama ir tyčinio užkrato paskleidimo fermose versija. „Idavang” Lietuvoje iš viso valdo 11 kiaulininkystės kompleksų. Šakių rajone esančiame Lekėčių kiaulininkystės komplekse, kuriame laikoma daugiau nei 31 tūkst. kiaulių, kaip ir anksčiau, taip ir dabar taikomos pačios griežčiausios biosaugos priemonės ir kol kas jokio pavojaus dėl galimo užkrato paplitimo nėra.
luksiu bendroveVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Darbymetis Lukšių žemės ūkio bendrovėje jau pačiame įkarštyje. Sudoroję šiųmetį žieminių rapsų derlių, praėjusios savaitės pabaigoje lukšiečių javų kombainai pradėjo darbuotis  kvietrugių pasėliuose.
 
Nuotr. Lukšių žemės ūkio bendrovėje, dirbant su našia ir patikima technika, darbymetis vyksta itin sklandžiai.
 
Lukšių žemės ūkio bendrovė, besiverčianti augalininkyste bei pienininkyste, jau skaičiuoja 22- uosius savo veiklos metus. Tai - viena stambiausių rajono įmonių, galinčių pasigirti geriausiais gamybiniais rodikliais ne tik rajone, bet ir respublikoje. Lukšiečių dirbamos žemės plotai – daugiau nei 3360 hektarų. „Auginame viską, kas auga, įvairias kultūras,- ir žieminį, ir vasarinį rapsą, vasarinius javus, salyklinius miežius, kvietrugius, žirnius, kukurūzus grūdams, šiemet pasėjome pašarinių pupų. Dalį derliaus parduodame, kitą dalį sunaudojame pašarų gamybai“,- apie ūkį pasakojo ilgametis bendrovės vadovas Jonas Pranaitis. Pasak pašnekovo, pernai buvo derlingi metai, šiemet irgi pasėliai peržiemojo gana gerai, tad tikimasi, kad rezultatai nenuvils.
sraigesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kidulių seniūnijoje, Valenčiūnuose, jau penkti metai afrikines sraiges augina tėvas ir sūnus, Žydrūnas ir Justas Pranskaičiai. Jaunasis ūkininkas Justas, jau spėjęs sukaupti nemenką patirtį, mielai ja dalijasi ir su kitais pradedančiaisiais sraigių augintojais. Valenčiūnuose užaugintos sraigės šį rudenį turėtų iškeliauti į Prancūziją.
 
Nuotr. Viena užaugusi sraigė sveria apie 20 g, o išdžiovinta gerokai mažiau, - apie 16 gramų.
 
Susidomėjimas sraigių auginimu Lietuvoje kilo dar 2005 metais, tačiau po kelerių metų ne vienas ūkininkas sraigininkyste nusivylė, nes užaugintų sraigių tiesiog nebuvo kur realizuoti. Pastaraisiais metais Lietuvoje veikiančios perdirbimo įmonės ir supirkėjai šios delikatesinės žaliavos jau pageidauja kuo didesnio kiekio, todėl sraigių augintojų skaičius sparčiai auga.
Susumavus deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir palyginus rezultatus su 2013 metais, paaiškėjo, kad šiemet pateikta 8,5 tūkst. paraiškų mažiau, tačiau deklaruotas plotas padidėjo 33,5 tūkst. hektarų. Tai rodo, kad Lietuvoje ūkiai kasmet stambėja, o ūkininkų skaičius - mažėja. Šiemet pareiškėjų sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais.
 
Iš viso buvo gauta 142 tūkst. 690 paraiškų, jose deklaruotas plotas siekia apie 2 mln. 835 tūkst. ha. Šakių rajone žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaruota 95 tūkst. 621 ha. Pagal dirbamos žemės plotus šakiečiai yra ketvirti šalyje,- pirmauja Panevėžio (111 tūkst. 150 ha), Kėdainių ( 103 tūkst. 766 ha) ir Raseinių (99 tūkst. 208 ha) rajonai.

Kaip nurodo Žemė sūkio ministerija, pagal deklaruotus žemės ūkio kultūrų plotus Lietuvoje didžiausius plotus užima žieminiai kviečiai (359 012,30 ha), vasariniai kviečiai (353 711,20 ha), vasariniai ir salykliniai miežiai (263 736,96 ha), žieminiai kvietrugiai (88 398,59 ha), avižos (76 190,21 ha), rugiai (37 889,83 ha). Lietuvoje šiemet deklaruoti 15 898,81 ha bulvių ir 4 242,56 ha daržovių plotai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos