baneris leidinys

konsultavimo tarnyba20Violeta SEREDŽIUVIENĖ  
 
Praėjusią savaitę, lapkričio 29-ąją, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuras minėjo gražų savo veiklos dvidešimtmetį. Jis sutapo ir su biuro įkurtuvėmis, nes būtent tik šiemet konsultantai įsikūrė naujose ir erdviose patalpose. Šventė buvo vainikuota dar viena puikia žinia,- biuro vadovei Aušrelei Pukinskienei skirtas garbingas apdovanojimas, ordinas „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.
 
Nuotr. Spaudos konferencijos metu apie tarnybos nuveiktus darbus ir planus kalbėjo (iš dešinės) LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja G.Butkienė ir Šakių biuro vadovė A.Pukinskienė.
 
Šakių konsultavimo biure surengtoje spaudos konferencijoje  trumpai apžvelgta LŽŪKT veikla per pastaruosius du dešimtmečius, atsakyta į žurnalistų klausimus. Kaip pastebėjo Šakių biuro vadovė A.Pukinskienė, biuras Šakiuose buvo įsteigtas 1993 metų gruodžio 14 dieną. Pirmasis neetatinis darbuotojas buvo Algimantas Špucis, vėliau biure pradėjo dirbti trys darbuotojai, biurui vadovavo Algimantas Aušiūra. Dabar konsultavimo biure darbuojasi devynios konsultantės, teikiančios įvairias paslaugas rajono ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. „Šiemet konsultavimo paslaugų teikimo sutartis turime pasirašę su 200 klientų. Galime pasidžiaugti, kad tarp tarnybos klientų šakiečiai žemdirbiai  pagal turto apskaitą yra turtingiausi,- konsultantai tvarko 30 tūkst. ha deklaruojamų pasėlių, o apskaitoje esantis turtas siekia 205 mln. litų“,- savo klientais pasidžiaugė A.Pukinskienė. Biuro konsultantai ne tik tvarko ūkininkų ūkio buhalterinę apskaitą. Tarnyboje taip pat teikiamos kvalifikuotos konsultacijos apskaitos, ekonomikos, inžinerijos, Europos Sąjungos paramos reikalavimų įgyvendinimo klausimais. Kiekvienas rajono žemdirbys, užėjęs į biurą, sulauks malonaus aptarnavimo ir išgirs atsakymus į visus rūpimus klausimus. Šakiečių viešnia, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė pabrėžė, kad Šakių biuras jau daugelį metų yra vienas geriausiai dirbančių biurų Lietuvoje, - niekam neužleidžia vietos geriausiųjų penketuke. Tad neatsitiktinai lapkričio 28 -ąją ordinas „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ buvo įteiktas ilgametei biuro vadovei, ekonomistei Aušrelei Pukinskienei. Šio garbingo apdovanojimo steigėjai - Aleksandro Stulginskio universitetas, LŽŪKT, „ARVI“ įmonių grupė, Baltijos Agroveslo institutas. Šakių biuro vadovė A.Pukinskienė suteikta garbe buvo linkusi pasidalinti su visais. „Bepigu gauti tokius veiklos įvertinimus, kai tam yra palanki aplinka,- stiprūs ūkiai, derlingos žemės. Šio apdovanojimo dalininkais yra ir biuro darbuotojai, ir visi mūsų klientai, ūkininkai, tikri aukso gabalai“,- tvirtino A.Pukinskienė.
knygyno pastatasJau paaiškėjo, kas nuo šiol šeimininkaus buvusiame Šakių knygyno pastate. Savivaldybės skelbtą viešą nuomos konkursą laimėjo Saulena Šimaitienė.
 
Nuotr. Šios patalpos ruošiamos privatizavimui, tačiau kol kas jos išnuomojamos.
 
Turguje rūbais, avalyne, kosmetika, bižuterija prekiaujanti S. Šimaitienė nusprendė atidaryti parduotuvę. Už knygyne esančias patalpas ji pasiūlė 500 litų nuomos mokestį ir buvo vienintelė dalyvavusi konkurse kandidatė. Nuomos sutartis bus pasirašyta trejiems metams.

Iki šiol patalpų nuomininke buvusi UAB „Agrolina“ per mėnesį mokėjo 1000 litų, tačiau nuomos sutartį nutraukė, nes veiklos esamomis sąlygomis tęsti neapsimokėjo.

„Draugo“ inf.
matukieneSima KAZARIAN
 
Pasikeitus valdžiai, eilinį kartą keičiasi ir verslo sąlygos. Šįsyk padidėję mokesčiai žada kirsti pasirinkusiems Mažosios bendrijos verslo formą.
 
Nuotr. „Kol kas nesiūlau žengti jokių žingsnių, nes manau, kad mūsų valstybėje yra pakankamai protingų žmonių, mąstančių, besilaikančių duoto žodžio“,- mažųjų bendrijų savininkams teigė D. Matukienė.
 
Ką mažosios bendrijos narys apie savo mokesčius gali sužinoti šiuo metu paskambinęs į „Sodrą“ ar Valstybinę mokesčių inspekciją? „Sodros“ teigimu, pagal įstatymą yra priimta nuostata nuo kitų metų kiekvieną mėnesį mokėti 90 litų privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir 26,3 proc. senatvės pensijai nuo ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga. Valstybinė mokesčių inspekcija teigė, kad čia mokesčiai nepakeisti. „Nieko iš esmės tikrai nėra pakeista. Buvo smulkūs patikslinimai dėl pelno mokesčio ir vertybinių popierių, bet iš esmės niekas nekeista“,- teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja.

Įstatymo pataisose, kurios išgąsdino mažųjų bendrijų savininkus, buvo numatyta ir tai, kad nuo kitų metų privalomojo sveikatos draudimo mokestis būtų mokamas už kiekvieną bendrijos narį, nepriklausomai nuo to, ar jis yra draustas kitų darbo santykių pagrindu, ar ne.
vilkasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kiekvienais metais rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės priversti skaičiuoti nuostolius, kurių pridaro į pasėlius įsisukę šernai, gyvulius puldinėjantys vilkai ar miškuose bei paupiuose šeimininkaujantys bebrai. Neretai ūkininkus piktina ne tik laukinių gyvūnų daroma žala, bet ir nuostolių kompensavimo tvarka. Svarstoma, jog galėtų būti įsteigtas koks nors specialus fondas žvėrių padarytai žalai atlyginti.
 
Savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija ūkininkams ir juridiniams asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio veikla, gamtos ir negamtos reiškinių padarytai žalai  nustatyti. Komisijai vadovauja Žemės ūkio skyriaus vedėjas bei rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Alfridas Vigelis. Šiemet iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių buvo gauta apie dešimt pareiškimų dėl miško gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ir apžiūrų vykdymo. Pagal įstatymą, ūkininkas, pastebėjęs žvėrių daromą žalą, turi apie tai pranešti per 3 dienas. Gavusi prašymą, komisija per 7 darbo dienas turi nuvykti į laukus ir apžiūrėti, kokie pasėlių plotai sunaikinti. Tik sulaukus statistinių derlingumo duomenų bei rinkos kainų, atlikus paskaičiavimus pagal patvirtintą metodiką, turi būti atlyginama žala. Kartais būna nepatenkintos abi pusės – tiek ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, tiek medžiotojų būreliai, privalantys atlyginti jų medžioklės plotuose žvėrių padarytą žalą. Vieniems atrodo, kad žalos atlyginimo suma per maža, o kitiems, atvirkščiai, – per didelė.  Neradus bendro sutarimo, ginčai persikelia į teismą. Tokių atvejų rajone yra buvę. Visgi komisijos pirmininkas A.Vigelis pastebi, kad dažniausiai rajono ūkininkams ir medžiotojams pavyksta susitarti gražiuoju. Medžiotojai stengiasi atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir kitokiais būdais.  
Praėjusią savaitę kaimo gyventojai dar galėjo teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
 
Marijampolės apskritis buvo tarp pasyviausiųjų antrame paraiškų teikimo etape. Per jį surinktos 93 paraiškos. Kadangi prašoma paramos suma neviršijo skirtų lėšų, paraiškos nebus skirstomos pagal prioritetinius kriterijus. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistai jau vertina pateiktų paraiškų tinkamumą paramai gauti. Vertinimas negali trukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos.

Preliminariais duomenimis, per antrąjį paraiškų surinkimo etapą, t. y. rugsėjo 30 d. – lapkričio 15 d., pateiktos 1 297 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 7,8 mln. litų.  Pirmuoju paraiškų rinkimo etapu paraiškų sulaukta daugiau. Buvo pateikta 2 914 paraiškų, o prašoma suma siekė 17,4 mln. litų.

2012–2013 metais asbestinei stogų dangai keisti jau išmokėta daugiau kaip 29,5 mln. litų paramos.

„Draugo“ inf.
puris issikraustoSima KAZARIAN
 
Kelias savaites trukusi nežinia baigėsi: prieš metus atsidariusios „Purio“ kavinės nebelieka, nuo šiol klientus po rotuše priiminės kavinės „Pas Katą“ savininkė I. Pažereckienė.
 
Nuotr. G. ir J. Šedbarai kraustosi iš patalpų po rotuše. Jie atsisveikina ne tik su savivaldybės kaimynyste, bet ir su verslu, į kurį investavo ne vieną tūkstantį litų.
 
Pasilikti patalpose Giedrei ir Juliui Šedbarams nepadėjo ir iškart po konkurso rezultatų paskelbimo pateiktas skundas. Turto nuomos komisijos pirmininkė Rima Rauktienė teigė, kad įstatymiškos galimybės atsižvelgti į pateiktą skundą nėra: „Mes atsakymą duosim tiems žmonėms, bet nėra galimybių atsižvelgti. Teisinių galimybių nėra. Tiesiog nieko negalim pakeisti šioje situacijoje.“ Verslininkai prašė savivaldybės paremti, tačiau kaip, teigė R. Rauktienė, biudžetas prieš metų pabaigą yra ištuštėjęs, todėl savivaldybė nelabai turi iš ko paremti.
Savivaldybės Verslo plėtros taryba paskirstė paramą iš smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo.
 
Šį kartą buvo pateiktos šešios paraiškos, iš kurių dvi nesukėlė diskusijų, vienbalsiai buvo nutarta iš dalies kompensuoti naujai susikūrusių įmonių MB „Jasma“ ir MB „Plumbera“ steigimo išlaidas. „Jasmai“, užsiimančiai statybų darbais, skirta 2500 Lt įsigytos įrangos išlaidoms iš dalies kompensuoti.

MB „Arekas“, teikiančiai melioracijos  paslaugas, įrangos įsigijimui skirta 5000 Lt kompensacija. UAB „Lukšių tekstilė“ šiuo metu jau užbaigė įgyvendinti didelį statybų projektą, jai skirta 3000 Lt techninio projekto parengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Tarybos sprendimu į SVVPF buvo sugrąžinti 5000 litų, kuriais nepasinaudojo pavasariniame paraiškų teikime verslo idėją pristatęs jaunas asmuo, nes neįvykdė reikalavimo iki rudeninio paraiškų teikimo sukurti įmonę ir darbo vietas.  
 
„Draugo“ inf.
agrosmartVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė jau nuo 2010 metų savo ūkyje įdiegė modernią ūkio gamybos procesų valdymo programą AgroSmart, naudojamą augalininkystės ūkio efektyviam valdymui ir veiklos planavimui. Šiais metais bendrovėje AgroSmart programa jau pradėta diegti ir gyvulininkystės sektoriuje.
 
Nuotr. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje surengta Lauko diena - seminaras, į kurį susirinko nemažas būrys ūkininkų ir seniūnijų žemės ūkio specialistų.
 
Lapkričio 13 dieną Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje surengta Lauko diena - seminaras, kurio metu rajono ūkininkams buvo pristatyta AgroSmart programa. Seminaro metu taip pat aptartos bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos Lietuvoje. Pranešimą šia tema skaitė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Ūkio ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėja dr. Irena Kriščiukaitienė. Lauko diena - seminaras Griškabūdyje surengtas įgyvendinant projektą „Gamybos procesų valdymas ir integruotų informacinių sistemų infrastruktūros panaudojimas ūkių veiklos tobulinimui“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Kaip pastebėjo projekto vadovė, dr.I.Kriščiukaitienė, labai svarbu, kad ūkininkai turėtų galimybę  kuo efektyviau atlikti savo ūkio ekonominę analizę, žinotų ūkio savikainą ir gautų reikalingas ataskaitas. Projekto partneriai, AgroSmart ūkio gamybos procesų valdymo programos kūrėjai, uždarosios akcinės bendrovės „ART21“ specialistai parodomajame seminare demonstravo programos veikimo principus, pristatė itin plačias jos galimybes.       
92

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos