baneris leidinys

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad oficialiai patvirtintas leidimas importuoti į Kinijos Liaudies Respubliką, Honkongą, lietuviškus pieno produktus. Eksportuoti savo produkciją į Honkongą galės visos pieno perdirbimo įmonės, įtrauktos į Lietuvos veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą (VEPR) ir užsiregistravusios Honkongo maisto saugos centre.
 
Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su kompetentinga Honkongo institucija derina veterinarijos sertifikatus dėl lietuviškų kiaulienos ir jautienos gaminių bei kiaušinių produktų eksporto. Praėjusią savaitę buvo gautas leidimas eksportuoti į šią šalį lietuviškus paukštienos produktus.
 
„Draugo“ inf.
Šių metų rugiapjūtė jau eina į pabaigą,-  nuimta 88,4 proc.  javų ploto, prognozuojamas derlius – 4,7 mln. tonų grūdų. Tačiau, vertinant preliminarius nuimto derliaus vidutinio derlingumo rezultatus, tikėtina, kad lūkesčiai bus viršyti.
 
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grūdinių augalų derliaus prognozė siekia 4, 9 mln. tonų, derlingumas – 3,6 t/ ha. Net dukart daugiau, palyginti su 2013 m., užderėjo ankštinių augalų – 181 tūkst. t, derlingumas – 2,3 t/ha; vasarinių javų – 2 mln. 738 tūkst. t, net 49 proc. daugiau negu 2013 m., derlingumas – 3,4 t/ ha; grikių – 37,8 tūkst. t, trečdaliu daugiau negu pernai, derlingumas – 1,0 t/ha. Kukurūzų derliaus prognozė – 146,2 tūkst. t, palyginti su 2013 m., daugiau 21,1 proc. , derlingumas – 6,8 t/ha; avižų 182,9 tūkst. t/ha, 12,3 proc. daugiau negu pernai, derlingumas – 2,4 tūkst. t/ha.

Mažiau negu pernai užderėjo žieminių javų, rapsų, bulvių. Rapsų nuimta 72,4 proc. Preliminariais duomenimis, rapsų derlius, palyginti su praėjusiais metais, bus mažesnis 19,7 proc. Tokį ryškų sumažėjimą lėmė 18 proc. mažesni rapsų plotai  ir nežymiai  mažesnis derlingumas.
 
„Draugo“ inf.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis pristato projektą „NoriuŠuns.lt“. Tai -internetinė svetainė veisėjams ir šunų augintojams apie atsakingą šunų veisimą, jų socializaciją ir auginimą.
 
Šios iniciatyvos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija ėmėsi pastebėjusi, kad ne visi šunų veisėjai elgiasi atsakingai ir sąžiningai. Be to, daugeliui augintinių besižvalgančių žmonių kyla nemažai klausimų. Ne visi žino, kokia svarbi yra šuns socializacija, todėl nepagalvoja, jog reikia kreiptis tik į atsakingus veisėjus, užtikrinančius, kad jų šuniukai gautų šią gyvybiškai svarbią pirminę patirtį pirmosiomis jų gyvenimo savaitėmis. Svarbu yra neskubėti ir atsakingai rinktis augintinį, nepirkti šuniukų iš abejotinų žmonių turguje, gyvūnų prekių parduotuvėse, nes vėliau elgesio ar sveikatos sutrikimų turintys šunys patenka į prieglaudas arba užmigdomi.  Tikimasi, kad internetinė svetainė „NoriuŠuns.lt“ taps pagrindiniu informacijos šaltiniu ne tik žmonėms, norintiems įsigyti sveiką draugą, bet taip pat ir veisėjams. Tokiu būdu remiamas komercinis gyvūnų auginimo verslas.
 
„Draugo“ inf.
karves sukosVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvoje įsigaliojus Rusijos paskelbtam embargui,  kaip mat krito žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Apie Europos Komisijos žadamą nuostolių kompensavimą kol kas dar tik kalbama. Ūkininkai nerimauja, ar pavyks ūkiams ištverti nelengvus išbandymus? Dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvoje gali tekti išnaikinti kiaules, o dėl rusiškojo embargo  - atsisakyti dalies pienininkystės ūkių.
 
Nuotr. Tie rajono ūkiai, kurie į pienininkystės verslą investavo didžiules lėšas, priversti sunkmetį išgyventi bet kokia kaina ir nedaryti jokių kardinalių sprendimų.
 
Rajono smulkių pieno ūkių šeimininkai skundžiasi, jog dabar vos ne perpus yra kritę pieno supirkimo kainos. Šiuo metu keliasdešimt karvių laikantys ūkininkai už kilogramą pieno negauna  nė 50 centų, o stambesniesiems ūkiams mokama vos po 60 –70 centų. Perdirbėjai savo galimus nuostolius linkę „užkrauti“ ant gamintojų pečių. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad perdirbėjus sudrausminti sudėtinga – kol kas galima tik kalbėti apie ES pinigus, investicijų plėtrą ar dalyvavimą projektuose. Vyriausybė  pavedė Mokesčių inspekcijai stebėti, kaip keičiasi perdirbimo įmonių pajamos, - ar iš tiesų ekonominė situacija tokia sunki, kad reikia taip drastiškai mažinti supirkimo kainas. Pieno gamintojams jau pažadėta, kad šiemet išimties tvarka jie gaus 117 mln. litų išmokų, kurios buvo numatytos išmokėti tik kitais metais. Tačiau ūkininkai taip pat prašo skirti didesnes išmokas už kvotinį pieną. Lietuva iš Europos Komisijos tikisi sulaukti 160 mln. litų kompensacijų už nuostolius, patirtus dėl Rusijos embargo. Iki šiol beveik ketvirtadalis Lietuvoje pagaminamų pieno produktų iškeliaudavo į Rusijos rinkas, tad metams paskelbtas embargas tiek žaliavos tiekėjus, tiek ir perdirbėjus palietė itin skaudžiai.
Praėjus metams laiko Lietuvoje vėl pradėta kalbėti apie ritualinį gyvulių skerdimą.  Pernai jau buvo kalbėta apie įstatymo priėmimą, kuris leistų ritualinį skerdimą, tačiau tada jis nebuvo priimtas.
 
Rusijai paskelbus embargą, šia tema vėl pradėta diskutuoti plačiau. Įteisinus ritualinį skerdimą atsirastų galimybė mėsą tiekti musulmonams ir žydams – atsivertų rinka į jų gyvenamas šalis bei prekyba Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvoje gyvuliai skerdžiami juos apsvaiginus. Ritualinio skerdimo metu gyvuliai nėra apsvaiginami, todėl visą laiką jaučia skausmą. Ritualinis skerdimas Lietuvoje šiuo metu uždraustas pagal „LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą“, kuriame skerdimas apibrėžtas kaip „apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują“. Ši įstatymo pataisa įsigaliojo 2013 metų sausio 1 dieną.
Darbo birža paskelbė apie nuolatinį darbo jėgos trūkumą UAB „Fleming baldai“. Antradienį, 10 val., į seniūniją turėtų atvykti apie 30 bedarbių, čia bus rengiama darbo mugė.
 
„Visi norintys įsidarbinti gali kreiptis į įmonę, nes ir šiandien darbo biržos duomenų bazėje yra registruotos laisvos darbo vietos baldų pramonės darbininkams“,- teigiama Darbo biržos pranešime. Darbo mugė organizuojama įmonėje darbo vietų užpildymui. Buvo informuota, jog reikėtų dešimt vyrų ir dešimt moterų, tačiau reikiamų darbuotojų skaičius gali būti pasikeitęs – tai priklauso nuo jų judėjimo įmonės viduje.

Pasak „Fleming baldų“ administracijos darbuotojos Danutės Sutkaitienės, darbuotojus įmonė apmoko pati, nes žmonių su kvalifikacija jau nėra. „Svarbiausia, kad norėtų dirbti savarankiškai, tačiau neina priprašyti, kad žmonės ateitų. Deja, pas mus bedarbių yra daug, bet dirbti jie nenori“,- kalbėjo ji.
Erkės yra vis dar aktyvios, todėl grįžus iš miško reikėtų kuo greičiau nusirengti, išpurtyti ten dėvėtus rūbus, nusiprausti po dušu ir itin atidžiai save apsižiūrėti. Kaip tinkamai pašalinti erkę, jei ji vis dėl to įsisiurbė?
 
Erkę ištraukti reikia vos ją pastebėjus, nes kuo ilgiau įsisiurbusi užsikrėtusi erkė, tuo didesnė tikimybė perduoti užkratą. Vietos, kur įsisiurbusi erkė, negalima tepti jokiais tepalais, nes sudirgintas parazitas aktyviau išskiria seiles, kuriose gali būti ligų sukėlėjų. Erkės negalima spausti, nes ligos sukėlėjai yra jos virškinimo trakte.

Patogiausia erkę traukti pincentu, kuo arčiau žmogaus odos, staigiu judesiu. Jei traukiant erkės kūno dalis liko odoje, patartina ją šalinti. Pašalinus erkę žaizdelė dezinfekuojama.

Jeigu po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva, plintanti dėmė, kamuoja galvos skausmas, pakyla temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją.   

„Draugo“ inf.
Kaimo vietovėse veikiantys subjektai pagal dabar galiojančią tvarką turi galimybę kreiptis į savivaldybes dėl dalies kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už trumpalaikiam turtui (Lietuvoje įstatymu nurodyta trumpalaikiam turtui priskirti daiktus, kurie bus naudojami ne vieną kartą, pigesni negu 500 litų ar bus naudojami trumpiau negu vienerius metus) įsigyti suteiktus kreditus kompensavimo.
 
Šiuo metu vykdomas dalies palūkanų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus kompensavimo taisyklių pakeitimo projektas. Šiuo projektu siekiama, kad būtų numatyta galimybė ūkio subjektams, kurie ima iš kredito įstaigų teikiamus kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti, padidinti nuo 30 iki 80 procentų kreditų palūkanų kompensavimą.

Ūkio subjektams, kurie užsiima alternatyviąja veikla ir įgyvendina investicinius projektus be ES paramos, taip pat džiugi žinia – rengiami žemės ūkio ministro įsakymo projektai, kuriais bus atnaujintas kompensavimas daliai palūkanų. Šiais projektais siekiama sumažinti skolinimosi kaštus ir norima sudaryti palankesnes kreditavimosi sąlygas. Taip pat Žemės ūkio paskolų garantijų fondas operatyviau priims sprendimus dėl kreditų su garantijomis sąlygų keitimo, norint sudaryti palankesnes kreditavimosi sąlygas.

Šiuo metu nepanaudotas garantijų limitas sudaro 99 mln. litų, todėl tikimasi, kad šių lėšų tikrai pakaks visiems ūkio subjektams, besikreipiantiems valstybės garantijos. Ieškoma ir kitų galimybių padėti ūkio subjektams, kurie susiduria su sunkumais dėl kainų skirtumo ir kiaulių maro.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos