baneris leidinys

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, gegužės mėnesį vidutinė natūralaus (4,10 proc. riebumo ir 3,12 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 995 litai už toną. Per mėnesį (gegužę palyginus su balandžio mėnesiu) vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 0,4 proc. (nuo 998,9 iki 995 litų už toną). Natūralaus pieno supirkimo kainos kritimą lėmė sumažėjęs superkamo pieno riebumas ir baltymingumas.
 
Lyginant vidutinę šių metų gegužės mėnesio natūralaus pieno supirkimo kainą su 2012 metų geguže, ji padidėjo net 23,5 proc. (nuo 805,6 iki 995 litų už toną). Griškabūdžio ŽŪB už natūralaus pieno toną mokėjo 733,2 lito, KB „Zanavykų krašto pienas“ – 868,2 lito, AB „Lukšių pieninė“ – 1066,1 lito, ŽŪK „Lietuviškas ūkis“ – 1124,5 lito, ŽŪK „Sintautų pienas“ – 858,8 lito, UAB „Nemuno krašto pienas“ – 826,4 lito ir ŽŪK „Agropienas“ – 839,2 lito.

Europos Komisijos duomenimis, 2013 metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 1052 litus už toną. Ši kaina buvo 3,5 proc. didesnė nei kaimynės Latvijos (1017 litai už toną), 1,5 proc. didesnė nei Lenkijos (1037 litai už toną ) ir 7,6 proc. mažesnė nei Estijos (1138 litai už toną). Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą buvo 10 proc. mažesnė nei ES vidurkis (1169 litai už toną), tačiau stambiesiems pieno gamintojams Lietuvoje mokama pieno supirkimo kaina siekė 1198 litus už toną ir buvo 2,5 proc. didesnė už ES šalių vidutinę pieno supirkimo kainą. Per gegužės mėnesį buvo supirkta 113 tūkst. tonų natūralaus pieno, tai 7,3 proc. mažiau nei prieš metus (121,9 tūkst. t).
 
„Draugo“ inf.
vaiciunasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvoje  dar nuo 1990 –ųjų metų pradėtos žemės dalybos sekasi ne itin sklandžiai, o jų pabaigos dar nematyti. Nacionalinė Žemės reforma su savo „unikaliausiu“ įstatymu -  galimybe nekilnojamąjį turtą – žemę - kilnoti  iš vienos Lietuvos vietos į kitą, daugybė įstatymų,  nutarimų ir juos lydinčių pakeitimų bei pataisymų  įnešė  tiek painiavos, kad net praėjus keliems dešimtmečiams dar vis „lopomos“ senos  įstatymų skylės, tebepriešinami tautiečiai.
 
Nuotr. „Pagaliau atėjo laikas padaryti tvarką, nes priimtų įstatymų , nors kai kam jie ir nepatinka, reikia laikytis“,- įsitikinęs A.Vaičiūnas.
 
Geriau vėliau negu niekada

Dar šių metų vasario mėnesį rajone kilo pirmosios aistros  dėl asmeninio ūkio žemės,- žemdirbių susirinkime šakiečiai buvo informuoti, jog Žemės ūkio ministerija nusprendė pagaliau padaryti tvarką ir pareikalauti, kad  asmeninio ūkio žemė , naudojama pažeidžiant įstatymus, būtų grąžinta  į Laisvos žemės fondą, o piktybiniams įstatymų pažeidėjams skiriamos tūkstantinės baudos. Vieša paslaptis yra tai, kad asmeninio ūkio žemę daugelis jos naudotojų, sudarę ilgalaikes sutartis su valstybe ar iš viso nesusitvarkę  jokių dokumentų, užuot naudoję savo reikmėms, kaip numato įstatymas, ją tiesiog pernuomoja ūkininkams. Įspėti ir ūkininkai, kad už neteisėtai išnuomotuose trihektarininkų  plotuose deklaruotus pasėlius bus taikomos tam tikros sankcijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus  vedėjas Algirdas Vaičiūnas pabrėžė, jog pagaliau atėjo tas metas, kai bus imtasi rimtos kontrolės. Beje, sankcijos  asmeninio ūkio žemės naudotojams, kurie nesilaiko nustatytų valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytų sąlygų bei patys asmeninio  ūkio žemės nenaudoja savo poreikiams, praktiškai jau turėjo būti taikomos nuo 2003 metų vasario 18 dieną priimto LR Vyriausybės nutarimo.
meslasGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Šakių aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, rajone tik stambiųjų ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių laikomų gyvulių mėšlas tvarkomas pagal visus reikalavimus. Panašu, jog didžiausi aplinkos teršėjai – tvartuose ant rankų pirštų suskaičiuoti galimų gyvulių laikytojai. Todėl aplinkosaugininkams nubaudus vieną kitą kaimo gyventoją dėl netinkamai laikomo ar tvarkomo mėšlo bei srutų, jie vis dažniau kviečiami į bendruomenių susitikimus šios tematikos klausimams aptarti.
 
Nuotr. Didžiausių aplinkosauginių problemų kelia kaimuose užtvartėse išmetamo mėšlo laikymas ir tvarkymas.
 
Stambieji ūkiai - tvarkingi
 
Šakių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Stanislovas Pocevičius patikino, kad  stambieji rajono ūkininkai, žemės ūkio bendrovės gyvulių mėšlą ir srutas tvarko pagal visus reikalavimus. „Jau keleri metai iš eilės jų ūkiai atitinka visus gamtosauginius reikalavimus. Prieš dvejus metus paskutinieji ūkiai pasistatė mėšlides, srutų rezervuarus. Pavyzdžiui, UAB „Noragra“ paskutiniu metu daug investavo į aplinkosaugą. Bendrovė pastatė net didesnį nei reikia srutų rezervuarą“, - sakė aplinkosaugininkas.
lauko diena2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių  skyriaus specialistai rajono ūkininkus birželio 13 d.  pakvietė į Lauko dieną, kuri buvo surengta Striūpų kaimo ūkininko Kęstučio Jakščio augalininkystės ūkyje. Ši Lauko diena - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo  tarnybos įgyvendinamo  ES remiamo projekto viena iš priemonių, kurios tema – žieminiai kviečiai. Šįkart  pagal vykdomą projektą „Augalų apsaugos reikšmė konkurencingos ir išskirtinės kokybės produkcijos gamybai tausojančios žemdirbystės sąlygomis“  pristatytas  parodomasis bandyminis laukas,  pademonstruoti žieminių kviečių pasėliai, auginami taikant tausojančią ir intensyvią auginimo technologijas.
 
Nuotr. Apie dažniausiai pasitaikančias žieminių kviečių lapų ir varpų ligas kalbėjo lektorė dr. I.Gaurilčikienė.
 
Į Lauko dieną susirinkusiems ūkininkams projektą  pristatė  ir išsamią informaciją apie ūkininkavimą tausojančios  žemdirbystės sąlygomis pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja  dr. Irena Gaurilčikienė bei jos kolegė jaunesnioji  mokslo darbuotoja  dr. Jūratė  Ramanauskienė. Ūkininko Kęstučio Jakščio bandyminiuose laukuose buvo pasėta  Zentos ir Ada žieminių kviečių veislės, pasėliai apdoroti cheminėmis apsaugos priemonėmis pagal tausojančias technologijas.
kriukai susirinkimasGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Įpusėjus naujų nuotekų tinklų, valymo įrenginių statybai, ypač padaugėjo besiskundžiančiųjų dėl chaotiškai atliekamų darbų. Antradienio popietę Kriūkų gyvenvietėje, kur šiuo metu intensyviai tiesiamos trasos, įvyko susitikimas su gyventojais dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone“ eigos aptarimo. Po nesusišnekėjimo nestokojusio susirinkimo gyventojai išsiskirstė skėsčiodami rankomis.    
 
Nuotr. Kad prie naujai nutiestų nuotekų tinklų negalės prisijungti vienas kitas gyventojas, pasak UAB „Sumeda“ atstovo G. Uldinsko (dešinėje), kaltas užsakovas.
 
Prašė nesiskųsti - pakentėti
 
Antradienio popietę Kriūkų kultūros centre, į projekto vykdytojo UAB „Šakių vandenys“ organizuotą susitikimą su užsakovais, rangovais, techninės priežiūros vykdytojais, rinkosi vietos gyventojai, labiausiai besidomintys naujais nuotekų tinklų, valymo įrenginių statybos darbais. Rajone vykdomas valymo įrenginių statybas, nuotekų tinklų tiesimo darbus organizuoja rangovai UAB „LitCon“ ir UAB „Sumeda“. Pastarosios atstovas Gintautas Uldinskas susirinkusiųjų kriūkiečių prašė būti kantriems ir kylančius nesutarimus darniai spręsti vietoje su čia dirbančio subrangovo UAB „Hidrokesta“ darbuotojais. „Atsiprašome už visus nepatogumus. Supraskite ir mus, ir rangovus. Pakentėkite, nes dabar vykdomi darbai nevyksta kasmet. Labai prašau nesiskųskite merui, savivaldybės administracijos direktoriui, geriau problemas spręskime vietoje“, - prašė UAB „Sumeda“ atstovas G. Uldinskas.
Šalies žemdirbiai birželio 7-ąją buvo susirinkę į XXV Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimą, kuris vyko Kėdainių rajone įsikūrusiame Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymų centre.
 
 Šis suvažiavimas žemdirbiams buvo ypač svarbus dėl to, jog čia aptarti svarbiausi ir šiuo metu Europos Sąjungoje aktyviai svarstomi Bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo reglamentai bei jų projektai 2014–2020 metų laikotarpiui.  Suvažiavime dalyvavo ir grupė šakiečių: rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, mero padėjėjas Rimantas Valiukas, ūkininkai Juozas Šuopys ir Ramūnas Kaunas. Suvažiavime dalyvavę žemdirbiai pritarė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto parengtai rezoliucijai dėl tolesnių šalies žemės ūkio politikos prioritetų.

„Draugo“ inf.
lauko dienaVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Viename stambiausių bei pažangiausias technologijas įdiegusiame augalininkystė ūkyje „Barzdų agroservisas“ surengta Lauko diena. Renginio metu pristatyti vokiečių firmos „Güttler“ prizminiai volai, plačiai naudojami ruošiant dirvą javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų sėjai. Lauko dienoje dalyvavo ne tik šakiečiai ūkininkai, bet ir žemdirbiai iš Marijampolės, Vilkaviškio, kitų apskrities rajonų. Ūkininkus taip pat konsultavo Rumokų bandymo stoties direktorius Antanas Marcinkevičius bei Lietuvos žemės ūkio instituto (LŽŪI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas, dr.Virginijus Feiza.
 
Nuotr. Lauko dienos dalyviai galėjo akivaizdžiai įsitikinti „Güttler“ prizminių volų vokiška kokybe.
 
Kokybę garantavo pats įmonės savininkas
 
Tinkamas, kokybiškas dirvos paruošimas sėjai - viena iš pagrindinų sąlygų, norint sulaukti gero derliaus. Gamybinės įmonės „Güttler“  atstovas Lietuvoje, UAB „Vikersas“ direktorius Kęstutis Tamošaitis akcentavo, jog Lauko dienoje pristatomų vokiškų prizminių volų panaudojimas žemdirbystėje gana platus. Jie naudojami kaip frontaliniai volai po arimo sulyginti dirvą, ją įdirbti ir privoluoti. Į Lauko dieną Barzduose iš Vokietijos atvyko ir pats firmos „Güttler“ savininkas ponas Hansas Giutleris su žmona ponia Gisela. Daugiau nei prieš 30 metų įkurtam šeimos verslui vadovaujantis ponas H.Giutleris su vertėjo pagalba ūkininkams pats pristatė prizminių volų technologinius veikimo principus, komentavo laukuose suvoluotų plotų kokybę.
Praėjusį ketvirtadienį rajono savivaldybės taryba patvirtino naują Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo nuostatų redakciją. Greta visų kitų paramos formų atnaujintas jaunimo verslo idėjų finansavimas. Paraiškos paramai gauti priimamos nuo birželio 3 iki 28 dienos Šakių verslo informacijos centre.
 
Per ketverius metus nuo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo nuostatų patvirtinimo rajone verslo srityje pasikeitė daugelis dalykų: pati verslo aplinka, ekonominės sąlygos verslui kurti ir plėtoti, demografinė situacija, verslo veiklų prioritetai, įstatyminė bazė ir kt. Tad atsirado objektyvios  sąlygos iš esmės koreguoti Fondo nuostatus. Pasak Verslo plėtros fondo pirmininko Dariaus Mikelionio, keisti kai kuriuos nuostatų punktus privertė ir pastarųjų dvejų metų Fondo tarybos veikla, kurios metu, svarstant paraiškas paramai gauti, buvo galima įžvelgti pareiškėjų nekompetentingumo, nesąžiningumo ar net piktnaudžiavimo atvejų.

Fondo tarybos posėdžių metu prieita nuomonės, kad itin svarbu skatinti ir jaunimo (iki 29 metų) verslumą, todėl naujoje Fondo nuostatų redakcijoje numatyta atskira remiama priemonė – jaunimo verslo idėjų finansavimas. Maksimali galimos paramos suma – 10 tūkst. litų. Paraiškoje pateiktą idėją privaloma pagrįsti konkrečiu verslo planu, kuriame atsispindėtų jos inovatyvumas, tikslingumas, rinkos situacijos matymas, minimali finansų prognozė ir kiti aspektai. Kadangi paramos sutartis bus pasirašoma tik su juridiniu asmeniu, jaunas žmogus privalės įkurti savo įmonę, kurioje  bus sukurta bent viena darbo vieta, išskyrus vadovo (iki 29 metų) ir finansininko, konkrečiai verslo idėjai įgyvendinti. Jei šios sąlygos nebus įgyvendintos, tai iki kito paraiškų paramai gauti rinkimo etapo pabaigos, parama bus grąžinama atgal į Fondą. Apie šį sprendimą paraiškos teikėjas bus informuojamas raštu per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo.

UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos