baneris leidinys

Šernai – vieni pagrindinių afrikinio kiaulių maro virusų skleidėjų, todėl būtina imtis priemonių, kad jų populiacija būtų sumažinta. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko aptarti žvėrių  medžioklės taisyklių klausimų. Vienas iš pagrindinių aspektų – šernų medžioklė.
 
Anot Aplinkos ministerijos atstovų, nėra aišku, ar medžioklę reikia vykdyti su varovais ar be jų. Taip pat baiminamasi dar  didesnės šernų migracijos, be to,  yra didesnė tikimybė, kad gali išplisti  afrikinis kiaulių maras. „Jeigu kokiame nors ūkyje suserga dvi kiaulės, valstybei jų sunaikinimas kainuoja apie 40 tūkst. litų. Tai yra pernelyg brangu, todėl turime imtis prevencinių priemonių“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.  Artimiausiu metu įsakymą dėl šernų medžioklės  taisyklių pakeitimo turėtų paskelbti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.  Aplinkos  ministerija ragina medžiotojus atidžiau ir tiksliau tvarkyti nušautų žvėrių apskaitą. Buvo kalbama ir apie galimybę skirti daugiau lėšų medžiotojų būreliams, kurie dabar patiria daugiau  išlaidų, kadangi reikia rūpintis dezinfekcija, įsigyti šaldytuvų ir kitokios įrangos.
 
„Draugo“ inf.
Į Lietuvą atkeliavęs afrikinis kiaulių maras vis dar nesitraukia. Jau šeštasis jo židinys užregistruotas rugpjūčio 30 dieną, šeštadienį, Ignalinos rajone.
 
Daugėliškio seniūnijoje ūkininkas rado dvi nugaišusias kiaules, ištyrus kraujo mėginius paaiškėjo, kad afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusios visos keturios ūkyje augintos kiaulės. Esant tokiai situacijai, aplink ūkį nustatytos 3 ir 10 kilometrų apsaugos ir priežiūros zonos.

Valstybė siekia, kad afrikinio kiaulių maro padaryti nuostoliai būtų 100 proc. finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.

„Draugo“ inf.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kviečia žemdirbius, dėl afrikinio kiaulių maro nebegalinčius auginti kiaulių, pasinaudoti kaimo plėtros parama veiklai pakeisti.
 
Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą iki rugsėjo 30 dienos pratęsti paraiškų surinkimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius buferinėje zonoje).

Paramos paraiškas ir toliau galės teikti pareiškėjai, vykdantys gyvulininkystės veiklą ir įgyvendinantys investicijas valdoje, kuri yra įregistruota ir kurios daugiau negu 50 proc. patenka į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia įsakymą dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos išplėtimo.
grudaiPraeitą savaitę žiniasklaidoje buvo pranešta apie „Kretingos grūdų“ problemas, susijusias su sukauptomis grūdų atsargomis.
Nuotr. Šį sezoną rajono ūkininkai „nesikankino“ eilėse prie grūdų supirkimo punktų.
 
Žemaitijoje prie „Kretingos grūdų“ supirkimo elevatoriaus nusitęsusios kelių kilometrų eilės. Grūdus atvežusiems žemdirbiams čia tenka pralaukti parą laiko ar net ilgiau. Tokiu atveju labiausiai kenčia smulkieji ūkininkai, kurie neturi grūdų džiovyklų, o prastėjantys orai juos verčia kuo greičiau parduoti grūdus.

Kadangi Šakių rajono žemdirbiai derliaus nuėmimo darbus pradėjo vieni pirmųjų, todėl  javapjūtė jau eina į pabaigą. AB „Linas Agro“ vadybininkas - konsultantas  Šakių rajone Algimantas Daugėla teigė, jog derliaus nuėmimo įkarštyje, žemdirbiams eilėje kartais reikėdavo palaukti 3-4 valandas, o šiuo metu, kai darbai beveik baigti, su tuo susijusių problemų nėra visai. Bridžių kaime, UAB „Agrokoncerno“ grupės supirkimo punkte grūdų supirkimas vyksta taip pat sklandžiai. Jei reikėdavo palaukti, tai tik apie valandą laiko.  Žvirgždaičiuose esančioje Laimos Stonkuvienės įmonėje su didesnėmis problemomis dėl eilių taip pat nebuvo susidurta. Šios įmonės darbuotojai stengiasi dirbti taip, kad ūkininkams netektų laukti.
Rugpjūčio 6 dieną Rusija vieneriems metams įvedė žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą iš ES, JAV ir kitų Vakarų šalių. Rugpjūčio 28 dieną, ketvirtadienį, Europos Komisija pranešė, kad bus pradėta teikti parama, skirta privačiam sviesto, nugriebto pieno miltelių ir tam tikrų sūrių sandėliavimui.
 
Europos Komisija patvirtino, kad sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinis supirkimas bus pratęstas iki šių metų pabaigos. Rugsėjo 5 dieną žemės ūkio ministrė dalyvaus Europos žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje, kur pristatys importo embargo ir kiaulių maro situacijos pasekmes ir prašys, kad ES iš dalies kompensuotų abejų problemų padarinius ir nuostolius.

Pernai ES pieno produktų eksporto į Rusiją vertė buvo 2,3 mlrd. eurų (iš jų 1 mlrd. eurų už sūrį). 2013 m. sūrį į Rusiją eksportavo 25 valstybės narės, bet pagrindinės sūrio eksportuotojos yra šios šalys: Nyderlandai, Lietuva, Suomija, Lenkija, Danija, Vokietija, Italija, Prancūzija ir Latvija.

Nuostoliai, kuriuos patiria ūkininkai, yra suskaičiuoti, tačiau neatskleidžiami. Jie buvo pareikšti ir išsiųsti Europos Komisijai.
 
„Draugo“ inf.
vildaSima KAZARIAN
 
Šakiuose viešėjęs Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas Gintaras Vilda šakiečiams brėžė gaires, kurlink šiuo metu fokusuojamas Europos dėmesys, apžvelgė ir naują rinką, kurią pasaulis mato Afrikoje. G. Vilda įsitikinęs, kad kuriant efektyvų regioninį verslą taip pat ne mažiau svarbu žinoti pasaulines tendencijas.
 
Nuotr. „Gamybą šiuo metu norima traukti iš Kinijos, Indijos į Europą. Visas laukiantis finansavimas bus fokusuotas į tai, kad gamyba grįžtų čia“,- pasakojo G. Vilda.
 
G. Vilda teigė, jog ateityje bus sėkminga tik ta gamyba, kurti veiks tinkluose, sugebės priartėti prie savo klientų taip, kad produkciją pagamintų ne po pusės metų, dviejų savaičių, bet po savaitės ar trijų dienų. „Ji bus „liekna“ iki tiek, kad niekada neviršys minimalių kaštų, prisitrauks kiek galima naujos technologinės įrangos, kuri nepakeis žmonių, bet kompensuos jų daromas klaidas. Gamyba turi priartėti prie vartojimo. Tokiu atveju logistikos poreikis bus kitoks. Koks? Nežinau, kol kas dar nėra atsakymo. Yra tik tendencijos, kurios rodo, kad krovinių pervežimas automobilių transportu turėtų mažėti arba automobiliai turėtų darytis ekologiški, nes jiems reikės operuoti tankiai apgyvendintose vietovėse. Žmonių atsparumas užterštumui vis labiau mažėja, o poreikis gyventi švarioje aplinkoje – didėja. Reiškia, tendencijos kryptis yra tokia. Tokia būtų mano žinutė transportui“,- kalbėjo G. Vilda.
jakas rytisSima KAZARIAN
 
Ne visi bandę gauti savivaldybės paramą verslo pradžiai yra patenkinti. Kiekvienais metais paramą dalijanti komisija sulaukia kritikos strėlių, šįsyk į redakciją kreipėsi verslininkas Rytis Jakas, teigdamas, kad savivaldybės parama ne tik nepadėjo, bet dargi ir pakišo koją.
 
Nuotr. Verslininkas R. Jakas teigia, kad savivaldybė verslą remia tik „dėl paukščiuko“, nes reali parama neatitinka gražių pažadų.  
 
Į savivaldybėje vykstantį Verslo paramos fondo komisijos posėdį verslininkas Rytis Jakas skubėjo nešinas sąskaitomis faktūromis ir tikėjosi, kad pavyks atgauti 80 proc. investuotos sumos, kurią skyrė savo verslo pradžiai. Tokią sumą garantuoja verslo paramos fondo nuostatai, jei yra pagrindžiamas visų investicijų reikalingumas. R. Jako įmonė MB „Plumbera“ gyvuoja nuo spalio mėnesio ir užsiima šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo darbais, kurie atliekami visoje Lietuvoje.
vynineVilija BALAŠEVIČIŪTĖ
 
Prieš beveik dvejus metus Kiduliuose duris atvėrusi kavinė „Vilkenta“ yra ypatinga. Nors miestelis nedidelis, čia niekada netrūksta klientų, o kiekvienas iš jų žino, kad kavinėje galima paragauti vietinės gamybos vyno. Jį gamina kidulitis vyndarys Juozas Vilkenis.
 
Nuotr. Jau galima pasimėgauti naujausiu vyndario J. Vilkenio gaminiu - pusiau sausu juodųjų serbentų vynu.
 
Svarbiausia – natūralumas
 
Uogos, žiedai, vanduo ir cukrus – pagrindinės J. Vilkenio gamybos vyno sudėtinės dalys. Jo fermentacija užtrunka maždaug tris mėnesius, tačiau tikslios trukmės nuspėti negalima: „Vynas diktuoja savo sąlygas ir turi jo klausyt, elgtis taip, kaip jis nori.“ Po fermentacijos nupilamos nuosėdos ir vynas paliekamas bręsti. „Aišku, su juo dirbu. Kas mėnesį po vieną sykį kiekvieną talpą perpilstau, nes vynas turi išvysti truputį šviesos ir gauti deguonies.“ Dabar vyno daryklos patalpose stovinčiose talpose – ir šių metų, ir senesnis vynas. „Šiemet uogų vyno nedarau, kadangi jo užtektinai turiu. Dabar tik pienių žiedų vynas. Su juo yra sudėtinga, negali suspėti užraugti keliems metams.“

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos