baneris leidinys

pukinskiene4Asta GVILDIENĖ

Gruodžio 13 dieną Lietuvos banko valdybai apribojus Nacionalinės kredito unijos veiklą ir paskyrus laikinąjį administratorių, savo lėšų saugumu susirūpino ir kitų šalies kredito unijų klientai. Tarp jų ir kredito unijos Zanavykų bankelis nariai. Tačiau valdybos pirmininkė Aušrelė Pukinskienė nuramino visus ir patvirtino, kad jokio pavojaus lėšų saugumui nėra ir Zanavykų bankelis kaip veikė, taip ir toliau veikia.

Nuotr. A.Pukinskienė paaiškino, kad Nacionalinė kredito unija nebuvo Lietuvos centrinės unijos dalis, kuriai priklauso ir Zanavykų bankelis, todėl jos veiklos sustabdymas mums neturi jokios įtakos.

Įvertins finansinę būklę

Iki sausio 31 dienos apribojus Nacionalinės kredito unijos veiklą, ji laikinai negalės teikti finansinių paslaugų, įskaitant ir indėlių grąžinimą, kol laikinasis administratorius įvertins Nacionalinės kredito unijos finansinę būklę. Sprendimas apriboti šios kredito unijos veiklą ir paskirti laikinąjį administratorių priimtas įvertinus jos rizikingą paskolų teikimo ir indėlių laikymo veiklą ir nustačius teisės aktų pažeidimus. Be to, Vilniaus teismas penktadienį leido suimti du finansinėmis machinacijomis įtariamus buvusius Nacionalinės kredito unijos vadovus, kurie, pasak Zanavykų bankelio valdybos pirmininkės akivaizdžiai ir akiplėšiškai apgaudinėjo savo klientus.
zukauskas2Asta GVILDIENĖ

Gruodžio 7 dieną Šakių kultūros centro mažojoje salėje vyko rajono Verslininko dienai skirta konferencija „Šakių verslas šiandien ir naujos galimybės rytoj“. Renginio metu buvo aptarta šiandieninė mūsų rajono verslo situacija, išsiaiškintos priežastys, kodėl esame paskutinėje vietoje Lietuvos savivaldybių indekse, įvardytos realios galimybės, kaip pakilti į viršų.

Nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas V.Žukauskas paaiškino, kodėl rajonas Lietuvos savivaldybių indekse užėmė tik paskutiniąją vietą, nurodė galimybes, kaip kilti į viršų.

„Absoliučiai visi, kam tik kyla nors mažiausia verslo idėja, gali sistemingai ir kūrybiškai ją išplėtoti į perspektyvią verslo galimybę. Bėda tik ta, kad dauguma idėjų taip ir lieka tik idėjomis...“, - Andrew ir Mary Bragg žodžius citavo pradėdama konferenciją Verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė. Paskutinėmis dienomis buvo daug kalbėta ir diskutuota apie verslumo indeksą ir rajono vietą tarp kitų šalies savivaldybių, situacija nedžiugina – mes esame paskutinėje 53  vietoje. D.Palukaitienė paskaičiavo, kad mūsų rajono verslumo indeksas 12,6 balo pagal  įregistruotų įmonių skaičių 1 tūkst. gyventojų ir tik 8,7 balo pagal veikiančių įmonių skaičių 1 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvos vidurkis siekia 20,9 balo. Skaičiai kalba patys už save. Rajono seniūnijose verslumo indeksas pagal registruotas įmones 1tūkst. gyventojų atrodo gana netikėtai. Didžiausias - 19,6 balo užfiksuotas, kaip bebūtų keista, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje. Šakių seniūnija - tik antroje vietoje. Jos vidurkis - 17,8 balo. Trečioje vietoje – Lekėčiai. Čia verslumo indeksas - 10 balų. Žemiausias indeksas Sintautų seniūnijoje – tik 2,9 balo. Tačiau pagal įregistruotą bedarbių skaičių, didžiausią verslumo indeksą turinti Kudirkos Naumiesčio seniūnija turi 15,7 proc., kai tuo tarpu Šakių seniūnijoje – 10,6 proc., Lekėčių – 8,6 proc. bedarbių. Iš viso Šakių rajono savivaldybėje užregistruoti 2934 žmonės, ieškantys darbo. Bedarbių skaičius sudaro 2273. Iš jų 233 arba 10,3 proc. - jaunimas.
pirkimasSima KAZARIAN

Miestuose jau seniai įsibėgėjo kalėdinė prekyba,  į šventinį šurmulį įsitraukia ir šakiečiai.

Mažesniuose šalies miestuose ir rajonų centruose išlaidos šventinėms vaišėms planuojamos beveik tokios pačios kaip ir praėjusiais metais, o planuojančių nepirkti dovanų dalis išaugo nuo 3 proc. iki 16 proc. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Kalėdos – rimtas reikalas

Kalėdinis pagyvėjimas Šakių parduotuvėse jaučiamas, tačiau ypatingo entuziazmo šakiečiai kol kas nerodo. Tiesa, prekybos centruose po keliasdešimt procentų skelbiamos akcijos ir nuolaidos susidomėjimo sulaukia. Pasak prekybininkų, mūsų rajono gyventojai ypač laukia nuolaidų, nes atpigintų prekių lentynų nespėja pildyti. Nuolaidos taikomos įvairiems dalykams: eglutėms, žaisliukams, alkoholiui, maisto produktams. Išskyrus akcijinius produktus, maistu šakiečiai apsirūpinti kol kas neskuba.
Bendradarbiaujant su Šakių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba Gintauto Liepuonio vadovaujama Medžiotojų ir žvejų draugija įspėja rajono medžiotojus imtis visų saugumo priemonių siekiant išvengti klasikinio kiaulių maro protrūkio.

Siekiant apsaugoti Šakių rajoną nuo gresiančio klasikinio kiaulių maro, imamasi griežtesnės kontrolės. Įspėjama, kad Šakių rajono kiaulių augintojai, privatūs veterinarijos gydytojai privalo nuolat stebėti laikomų gyvulių sveikatos būklę. Pastebėjus gyvulių susirgimus ar gaišimus būtina nedelsiant informuoti ūkį aptarnaujantį veterinarijos gydytoją ir Šakių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojų būrelių nariai įspėjami paimti sumedžiotų šernų kraujo ir parenchiminių organų mėginius tyrimui dėl afrikinio ir klasikinio kiaulių maro. Turėjus kontaktų su šernais medžioklės metu, ar dorojant šernieną, kiaulių laikymo vietoje reikėtų nesilankyti bent 48 valandas, o apie turėtą kontaktą su šernais informuoti kiaulių laikymo vietos atsakingą asmenį. Medžiotojai, kurie patys laiko kiaules, po medžioklės į kiaulių laikymo vietą turėtų eiti tik kruopščiai nusiprausę po dušu, pasikeitę rūbus ir dezinfekavę avalynę.

„Draugo“ inf.
Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, pradėtų bankroto procesų skaičius sumažėjo 8,6 procento.  Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, bankroto procesas buvo pradėtas 618 įmonių. Mūsų rajone iki lapkričio 21 dienos, kaip ir praėjusiais metais, pradėti keturi bankroto procesai.

Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kur kas mažiau bankrotų inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – atitinkamai 60 ir 43,3 procento. Tačiau įmonės likvidatorių inicijuotų bankrotų padaugėjo 2,1 karto. Daugiausiai bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonėse – atitinkamai 28,5 ir 19,3 procento. Pradėtų bankroto procesų labiausiai sumažėjo Panevėžio (20 proc.), Vilniaus (19,6 proc.) bei Marijampolės (16,7 proc.) apskrityse.

„Draugo“ inf.
seredziusAsta GVILDIENĖ

Ateitis priklauso nuo mūsų pačių, nuo sugebėjimo geriausias idėjas paversti veiksmais, sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą. Pasak gerai žinomo mūsų krašto verslininko Donato Seredžiaus, daugiau kaip dešimtmetį užsiimančio žemės ūkio technikos atsarginių detalių mažmenine ir didmenine prekyba, naujos verslo idėjos išplėtė verslo kryptis ir paskatino bendradarbiauti su Rytų šalimis.

Nuotr. Jau daugiau kaip dešimtmetį savo verslą plėtojantis šakietis D.Seredžius šiais metais galutinai apsisprendė keisti ir siaurinti savo veiklos kryptį – jis užsiims vien didmenine prekyba.

Verslą pradėjo prieš keturiolika metų


Nuo 1999 metų Šakiuose prekybos žemės ūkio technikos atsarginėmis detalėmis verslą pradėjęs Donatas Seredžius žemdirbiško krašto žmonėms nuo seno gerai žinomas. Žemės ūkio specialistu dirbęs vyras ne tik išmanė apie techniką ir buvo vienas iš UAB „Barzdų agroservisas“ įkūrėjų, bet ir realizavo save užsiimdamas prekyba. Tuo laikotarpiu rajone vyko verslo įmonių kūrimosi stadija ir tai buvo ta niša, kurią reikėjo užpildyti. Iš pat pradžių D.Seredžius neapsiribojo vien mažmenine atsarginių detalių prekyba, pats ieškojo galimybių prekes vežtis tiesiogiai iš gamintojų,- importavo iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. „Tuo metu žemdirbiai atsarginių detalių savo technikai galėjo įsigyti tik vienintelėje Vytauto Šedbaro įmonėje „Rūkas“, - prisimena verslininkas. - Todėl, daug nesvarstydamas, įkūriau individualią įmonę „Vuorė“. Verslas buvo sėkmingas, pelnas augo, tik 2008 - ekonominės krizės metais, kiek pamenu, užfiksavome kelių procentų apyvartos kritimą, bet po metų ir vėl atsigavome. Todėl nuolat plėtėmės, kūrėme naujas darbo vietas, įsteigėme įmonės „Vuorė“ parduotuves Jurbarke, Kėdainiuose, prieš penketą metų ryžomės užsiimti nauja prekybine veikla ir Šakiuose atidarėme statybinių bei apdailos prekių parduotuvę.“
valymo_irenginiaiSima KAZARIAN

Dvidešimt mėnesių trukę darbai baigėsi ir naujieji Kudirkos Naumiesčio nuotekų valymo įrenginiai pradėjo dirbti visu pajėgumu.

Nuotr. Ši nauja uždaro tipo SBR nuotekų valykla aptarnaus Būblelius ir Kudirkos Naumiestį.


Praėjusį ketvirtadienį vyko darbų pridavimas. Tai pažangios SBR technologijos valymo įrenginiai, kiti tokie yra tik Lukšiuose. Užsakovas UAB „Šakių vandenys“ vadovas Vaidas Litinskas teigė, kad yra patenkintas rezultatu, o be to, ir projektą pavyko „klaikiai pigiai“ įgyvendinti.

Pažangi technologija

Kudirkos Naumiesčio aglomeracijos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projekto darbų generalinis rangovas – UAB „A. Žilinskis ir KO“. Subrangovas, kaip projektuotojas ir technologijos teikėjas buvo UAB „Evikta“. Šios bendrovės inžinierius Giedrius Kazakevičius pasakojo, jog valykla suprojektuota pagal pažangią SBR technologiją: „Tai periodinio veikimo reaktoriai, procesai vyksta tame pačiame rezervuare skirtingu metu.“
Savivaldybės taryba faktiškai vienbalsiai nepritarė siūlymui apmokestinti išorinę reklamą. Ne vienas tarybos narys aiškino, kad numatytoje tvarkoje nemažai neaiškumų, kiti tikino, jog šis siūlymas – visiška nesąmonė, treti piktinosi, kad taip būtų dar labiau smukdomas verslas.

Tiesa, šis klausimas į tarybos darbotvarkę buvo įtrauktas ir ankstesnį mėnesį, tačiau buvo atidėtas, motyvuojant, kad daug neaiškumų. Jų kai kuriems tarybos nariams nesumažėjo ir šį mėnesį. Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba teiravosi, kas galėjo sugalvoti tokią nesąmonę. Panašiai mąstė ir tarybos narys Kęstutis Gudelevičius samprotavęs, kad gana sunku skirti, kur jau reklama, kur ne. „Tai jeigu yra Šakių vandenų ar Šakių šilumos tinklų iškabos ir jie už jas turėtų susimokėti, tai juk jos mūsų įmonės“, - kalbėjo tarybos narys. Kiti taip pat mąstė, kad jei mokestis už išorinę reklamą ir būtų įvestas, tai už įmonių iškabas mokėti nereikėtų. Tarybos posėdžio metu Kęstutis Smirnovas aiškino, kad sprendimai turėtų skatinti verslą, o ne apkrauti jį dar papildomais mokesčiais. Už tai, kad išorinė reklama nebūtų apmokestinta balsavo 19 tarybos narių, Rima Rauktienė ir Darius Mikelionis susilaikė, vienintelis Antanas Burkšaitis balsavo už apmokestinimą.

Pagal parengtą sprendimo projektą neapmokestinti būtų tik reklaminiai plotai iki 0.5 kv.m. Projekto rengėja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vita Valaitienė aiškino, kad išorinė reklama skirstoma į keturis tipus: iškabas, išorinę, prekybinę, trumpalaikę viešąją bei mobiliąją reklamą. Kiekvienam tipui būtų nustatomi atskiri įkainiai, diferencijuojant pagal vietoves ir reklamos pobūdį. Preliminariais skaičiavimais, už reklamas per metus būtų surinkta apie 10 – 15 tūkst. litų.

„Tiesiog įvykdėme reikalavimus, derinome su Ūkio bei Biudžeto ir turto skyriais, rėmėmės kitų savivaldybių patirtimi. Jūsų reikalas, galite ir netvirtinti“, - tarybos nariams aiškino vedėja. Būtent ji būtų įgaliota surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimo. Dabar leidimų išdavimą taip pat kuruoja minėtas skyrius.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos