baneris leidinys

Šalies Žemės ūkio minsterijos iniciatyva Vilniuje surengtas, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Lietuvos žemės ūkio ministerijų atstovų susitikimas, kurio metu aptarta bene opiausia šių dienų aktualija – kaip užkirsti kelią Afrikinio kiaulių maro užkrato plitimui Europoje.
 
 Susitikimo metu buvo nuspręsta kurti  bendrą visų keturių valstybių darbo grupę, kuri galėtų kreiptis į Europos Komisiją. Bendri darbo grupės pasiūlymai turėtų būti suformuoti ir pateikti iki rugpjūčio 15 dienos. Tarptautinei komisijai pirmininkaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius. Ketinama prašyti Europos Komisijos skirti finansavimą moksliniams viruso tyrimams. Šiandien apie virusą nėra daug žinoma, tad reikia jį nuodugniai ištyrinėti, neatmetama ir vakcinos sukūrimo galimybė. Taip pat planuojama kurti darbo grupę ir aprūpinti ją visa privaloma įranga, kad užkrėstos kiaulės būtų operatyviai naikinamos. Šiuo metu šį darbą atlieka veterinarai.

„Draugo” inf.
Šiuo metu rajono ūkininkai, dėl nepalankių gamtos sąlygų kasmet patiriantys vienokių ar kitokių nuostolių , vis dažniau svarsto, jog vertėtų pasėlius apsidrausti. Deja, kol kas Lietuvoje pasėlius ir augalus draudžia tik vienintelė įmonė – Vokietijos bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas „VH Lietuva“. Siūlomų paslaugų pakeltas ir kainos ne visada tenkina žemdirbių norus.
 
Draudikai pripažįsta, kad draudimo įmokos Lietuvoje yra gana aukštos, nes mūsų šalis dar neturi vadinamosios „istorijos“, t. y. nėra sukaupusi pakankamai statistinių duomenų, kurie leistų draudimo įmonei orientuotis, ar dažnai žemės ūkį paliečia stichiniai reiškiniai, kokius plotus jie apima. Lietuvos savitumas yra tas, kad čia vis dar tenka ūkininkus įkalbinėti draustis, tuo tarpu kitose šalyse draudimas kur kas labiau paplitęs.  Per septynerių metų laikotarpį vokiečių bendrovė gavo 92 mln. Lt įmokų, iš jų 46 mln. sumokėjo ūkininkai, o draudimo išmokų išmokėta apie 99 mln. litų. Draudimo bendrovė siekia iki 2020 m. Lietuvoje apdrausti 500 tūkst. ha pasėlių plotus, t. y. pasiekti, kad fizinių ir juridinių asmenų kasmet apsidraustų bent 20 proc. daugiau.

 „Draugo“ inf.
Lukšių seniūnas V. Cikana tarybos nariams išdalijo raštą, kuriame be kitų problemų įvardijo ir santykius su vietine verslininke.
Vidas Cikana ne tik nori iškelti Liepalotuose esančią Kristinos Jančaitienės parduotuvę į buvusios Liepalotų mokyklos pastatą atokiau nuo bendruomenės namų, bet ir pažėrė verslininkei nemažai priekaištų. Anot jo, parduotuvės veikla sudaro sąlygas nuolatiniams viešosios tvarkos pažeidimams: prie jos girtaujama, triukšmaujama, vartojami necenzūriniai žodžiai, teršiama aplinka. „Organizuojant renginius parduotuvė tampa nesuvaldoma bekonkurencine alkoholio vartojimo vieta. Girtaujančių asmenų elgesiu nuolatos piktinasi šalia gyvenanti Aldona Masteikienė“,- sakė V. Cikana. Tokiai seniūno nuomonei pritaria toli gražu ne visi gyventojai. Kiti džiaugiasi, kad Liepalotuose apskritai yra parduotuvė, kurioje gali įsigyti pačių reikalingiausių buities prekių bei maisto produktų. Gyventojai įsitikinę, kad verslininkė negali atsakyti už kai kurių piliečių nekultūringą elgesį ir jų vartojimo įpročius.

Be to, seniūnas tarybos nariams aiškino, jog prieš keletą metų, plečiant sklypą prie K. Jančaitienės parduotuvės, esančios Lukšių miestelio centre, sklypo ribos nebuvo tikslinamos su seniūnu ir pėsčiųjų tako plotis liko tik 0,5 metro. Tiesa, gyventojai, noriai lankantys vietinės verslininkės parduotuvę, teigė nepajutę jokių nepatogumų, nes pėsčiųjų srautas nedidelis, priešingai, jie džiaugiasi prie parduotuvės sutvarkyta aplinka, nuolat žydinčiomis gėlėmis, iššluotomis šiukšlėmis bei maloniu aptarnavimu.

„Draugo“ inf.
Tokios nuomonės primygtinai laikėsi rajono meras Juozas Bertašius per ketvirtadienį vykusį tarybos posėdį, kai vėl kilo diskusijos, ar nevertėtų steigiant pramoninį parką atsisakyti minties apie partnerystę su Rusija.
 
Tiek konservatorė Irena Haase, tiek Edmundas Rinkevičius skatino rajoną valdančią valstiečių partiją pamąstyti, ar tikrai verta steigiant naująjį pramoninį parką partneriu pasirinkti Kaliningrado srities Dobrovolsko rajoną, nes dabartinių pasaulio įvykių kontekste tai gali pasirodyti politiškai nekorektiška. J. Bertašius tokių kalbų nenorėjo net klausytis ir teigė, jog šitaip kalbėdami tarybos nariai perima Užsienio reikalų ministerijos funkcijas. „Su kaimynu reikia bendrauti draugiškai ir siekti ekonominės naudos abiems pusėms. Jokios politikos čia negalima painioti“,- aiškino politikas.

„Manau, kad reikėtų laukti, kol pasikeis situacija su Rusija, o dabar svarstyti šį klausimą yra gerokai per anksti. Siūlau sprendimą atidėti. Bet kuriuo atveju, prieš jį priimant derėtų ne tik plačiau padiskutuoti, bet ir pasitarti su vyriausybės atstovais“,- teigė I. Haase.
Lukšių seniūnas Vidas Cikana buvo nepatenkintas dėl gegužės mėnesio tarybos sprendimo, kuriuo buvo pasiūlyta Liepalotuose esančius sandėlius įtraukti į privatizuojamųjų objektų sąrašą.
 
V. Cikana kreipėsi į tarybos narius prašydamas šį sprendimą atšaukti, nes jis buvo parengtas neaptarus su seniūnu ir priimtas nežinant bei neatsižvelgiant nei į esamą situaciją, nei į Liepalotų bendruomenės „Tėviškė” perspektyvinius planus. „Paaiškinu, kad norimais privatizuoti sandėliais naudojasi bendruomenė „Tėviškė”: čia laikomos malkos, sandėliuojami bendruomenės suolai, kėdės, kitas inventorius. Kartu su bendruomenės nariais šioje teritorijoje buvo planuojama ateityje sukurti vientisą bendruomenės veiklos kiemelį prie šalia esančių pastatų“,- teigė V. Cikana.

„Draugo“ inf.
Paskutinėmis liepos dienomis Voniškių žemės ūkio bendrovės žemdirbiai dorojo žieminių rapsų derlių.
 
Šiemet 280 ha pasėlių plotuose dalis rapsų užderėjo puikiai, kituose, kur laukas buvo per žiemą užmirkęs ar apšalęs, gero derliaus nesitikima. „Viename lauke prikūlėme net 5 t/ha, kitame plote - tik 3,5 t/ha. Apskritai šiemetinis rapsų derlius bus geresnis nei praėjusiais metais,- vidutiniškai turėtume prikulti apie 4 t/ha“,- apie darbymečio darbus pasakojo Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Jo manymu, didžioji javapjūtė ūkyje turėtų prasidėti nuo ateinančio pirmadienio,- kviečiai jau subrendę, pakankamai sausi. „Tikimės neblogo derliaus,- bent 6 - 6,5 t/ha. Pernai sėjome šešių skirtingų veislių  žieminius kviečius ir įsitikinome, kad keturios veislės neatsparios šalčiams, tad kitiems metams pasiliksime tik dvi atspariausias žieminių kviečių veisles“,- apie kasdieninius darbus pasakojo bendrovės vadovas. Voniškių  žemės ūkio bendrovė turi daugiau nei 1400 ha dirbamos žemės, modernų pienininkystės ūkį – šiuolaikinėse galvijų fermose auginama daugiau kaip 400 melžiamų karvių.
 
„Draugo“ inf.
Šakiuose viešėjęs Marijampolės verslo informacijos centro direktorius, UAB „Consensus Europae“ vadovas Simonas Žunda teigė, kad finansinės perspektyvos ketvirtajame 2014-2020m. etape verslininkams yra palankios.
 
2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje yra skiriamas prioritetas smulkiam ir vidutiniams verslui. Parama bus skiriama šių įmonių efektyvumo didinimui, investicijoms į gamybos priemones, investicijoms į informacines technologijas ir žmogiškuosius išteklius, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Didesnę paramos dalį Europos Sąjunga dengs mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, jų finansavimas gali siekti iki 80 proc. Gamybos įrengimų įsigijimo finansavimas gali siekti 45-50 proc. Bus tęsiami eksporto skatinimo projektai, dalyvavimai užsienio parodose bus kompensuojami nuo 70 iki 100 proc. „Galimybių labai daug tiesiog reikia domėtis“,- teigė S. Žunda.

Anot jo, bus skiriama lėšų ir esamų turizmo objektų vystymui.

Pirmosios rimtesnės programos pasirodys spalio mėnesį. „Čia optimistinis variantas, o realesnis, kad jos apsirodys gruodį arba sausį“,- aiškino S. Žunda. Dabar Ūkio ministerijos tinklalapyje galima rasti informacijos apie preliminariai planuojamas priemones.
sulciu spaudyklaVilija BALAŠEVIČIŪTĖ
 
Rugsėjo 1 dieną Šakiuose duris atvers nauja sulčių spaudykla. Sultys bus pasterizuojamos ir išpilstomos į pakuotes su integruotu kraneliu. Tai – pirma tokias paslaugas teikianti spaudykla mieste.
 
Nuotr. Sulčių spaudykloje – naujutėlė technika. Aukštos kokybės austriški nerūdijančio plieno įrengimai atsiėjo nepigiai, tačiau jaunieji verslininkai kokybės sąskaita netaupė.
 
Pirmiausia – idėja
 
Mintis atidaryti naujovišką sulčių spaudyklą kilo dviem jauniems šakiečiams Ramūnui Venslovaičiui ir Artūrui Marcinkevičiui. „Pernai patys obuolius vežėm spausti į Jurbarką. Pagalvojom, kad ir Šakiuose tai būtų visai reikalinga žmonėms“,– sakė Artūras. Jurbarke veikiančios „Linksmojo obuoliuko“ spaudyklos paslaugomis jau spėjo pasinaudoti nemažai Šakių rajono gyventojų. Iki šių metų tai buvo arčiausiai esanti spaudykla, kuri kaitintas sultis išpilstydavo į plastikinius maišelius. Šį rudenį toli keliauti nereikės, nes tokias pačias paslaugas teiks ir Šakių mieste, netoli „Varpo“ pagrindinės mokyklos, įsikūrusi spaudykla.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos