baneris leidinys

braskysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Prasidėjusi „bobų vasara“ žemdirbiams leidžia sėkmingai užbaigti rudens darbus. Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio, šie metai rajono žemdirbiams buvo pakankamai derlingi ir darbingi. Ypač gerais gamybiniais rodikliais gali pasigirti rajono pienininkystės ūkiai, akivaizdžiai lyderiaujantys respublikoje.
 
Nuotr. Voniškių žemės ūkio bendrovės, kuriai vadovauja ilgametę žemdirbystės patirtį turintis H. Braškys, augalininkystės bei pienininkystės gamybiniai rodikliai - vieni geriausių ne tik rajone, bet ir respublikoje.
 
Gamybiniai rodikliai džiuginantys
 
Kaip rodo  šių metų statistiniai duomenys, bendras deklaruotas žemės ūkio paskirties plotas Šakių rajone siekia 95 tūkst.298 hektarų. Didžiausius plotus užima žieminių javų ( kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai) pasėliai - iš viso apie 39 tūkst. hektarų. Vasariniais javais ( avižos, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, salykliniai miežiai, grikiai, kukurūzai) užsėta beveik 18 tūkst. 400 ha, ankštinių javų ( žirniai, pupos, vikiai ir jų mišiniai) pasėliai gerokai kuklesni – tik apie 1600 hektarų. Šiais metais žieminių rapsų pasėliai rajone siekia 5,8 tūkst. ha, vasariniais rapsais užsėta arti 7,5 tūkst. ha, cukrinių runkelių - 2 tūkst. hektarų. Jeigu prieš dešimtmetį Šakių rajone buvo įregistruota net 6,5 tūkstančio ūkio subjektų, tai šiemet rajone likę tik 3126 ūkiai ( pernai buvo 3163 ). Pasak A.Vigelio, akivaizdu, kad ūkiai stambėja, modernėja, smulkūs ūkininkai užleidžia vietą stambiesiems, užsiimantiems intensyvia žemdirbyste. Rajone vyrauja mišrūs ūkiai, kuriuose puikiai derinamos dvi pagrindinės ūkio šakos,- augalininkystė ir pienininkystė. „Pagal pieno gamybos rodiklius mūsų rajonas smarkiai lenkia kitus šalies rajonus. Kaip rodo statistika, per metus šakiečiai pieno primelžia daugiausia - 88700 tonų, o vidutiniai primilžiai iš vienos karvės taip pat yra didžiausi – net 7130 kg. Galime pasidžiaugti itin stipriais rajono pienininkystės ūkiais, - Lukšių, Kubilių, Voniškių, Griškabūdžio, Grinaičių žemės ūkio bendrovėmis, kooperatine bendrove „Grūduva“, ūkininkų Sigito Stanaičio, Ramūno Kauno ir kitų moderniais pienininkystės ūkiais,“- rajono žemdirbių pasiekimais džiaugėsi A.Vigelis. Pasak jo, palankios oro sąlygos šį rudenį rajono žemdirbiams leis sėkmingai sudoroti visą likusį cukrinių runkelių bei kukurūzų derlių. Šiųmetį darbymetį žemdirbiai užbaigs paskutiniu akordu - rudeniniu arimu.
Praėjusį penktadienį įvykęs rajono ūkininkų susirinkimas  negalėjo pasigirti dalyvių gausa,- vos keli ūkininkai rado laiko atvykti į savivaldybės posėdžių salę.
 
Užtat stropiai į susirinkimus renkasi rajono seniūnijų žemės ūkio specialistai. Kaip pastebėjo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, matyt, dauguma žemdirbių „kaupiasi“ prieš rajoninę Derliaus šventę, kiti gi dar užsiėmę rudeniniais darbais,- laukuose dar likę nesudorotų kukurūzų pasėlių, į fabrikus vežami cukriniai runkeliai, vyksta rudeninis arimas.

Susirinkimo metu savo paslaugas ūkininkams pasiūlė „VH Lietuva“ , Lietuvos - Vokietijos bendros įmonės filialo Lietuvoje atstovai, ragino ūkininkus aktyviau drausti savo pasėlius. Rajono Žemės ūkio konsultavimo tarnybos  vadovė Aušrelė Pukinskienė priminė ūkininkams sekti skelbiamą informaciją, nes prasideda ūkininkų mokymai bei įvairūs kursai. Rajono ūkininkai kviečiami kuo aktyviau dalyvauti rudeninio arimo konkurse, o norintys jame dalyvauti turėtų užsiregistruoti iki spalio 14 dienos.
 
„Draugo“ inf.
kaveckieneSima KAZARIAN
 
Lukšių miestelyje nuo pavasario duris atvėrė „Siuvyklėlė“. Mažąją bendriją įsteigę verslininkai vieni pirmųjų, pasirinkę šią veiklos formą rajone.
 
Nuotr. Pavasarį siuvyklėlę atidariusi D. Kaveckienė džiaugiasi, kad kol kas užsakymų netrūksta.
 
Danguolės Kaveckienės „Siuvyklėlėje“ teikiamos įvairios paslaugos – čia galima pasitaisyti, chemiškai išvalyti rūbus, taip pat jų įsigyti. D. Kaveckienė yra numačiusi, kad ateityje čia moterys galės darytis manikiūrą. Aktyvi lukšietė turi daug idėjų, kurias pamažu bando įgyvendinti. „Sakoma, kad nereikia sakyti savo planų, nes jie gali neišsipildyti, todėl ir aš nenoriu „prisišnekėti“, tačiau tikrai sukasi daug minčių, daug ką norėčiau nuveikti. Esu patenkinta, kad turiu vietą, kurioje galiu įgyvendinti idėjas,- nuoširdžiai pasakojo D. Kaveckienė.- Šiaip turiu pasidžiaugti, kad savotiškai pataikiau, nes kol kas aplinkui nėra tokias paslaugas kaip mano teikiančių siuvyklų.“ Tiesa, D. Kaveckienė teigė sulaukusi ir skeptiškų atsiliepimų, esą, ilgai išsilaikyti rinkoje nepavyks. Bet visiems abejojantiems ir draskomiems prieštaravimų, ar verta pradėti savo verslą, ji sako: „Nepabandysi – nežinosi“.
balciunas vaidasSima KAZARIAN
 
Jau tapo įprasta, kad rimčiau prakalbus apie verslą mūsų savivaldybėje konstatuojama, švelniai tariant, ne kokia padėtis. Tada ieškoma kaltų ir tuo vienkartinė akcija pasibaigia. Kontrolės komiteto posėdyje buvo iškeltos senos problemos ir dar kartą bandoma pradėti iš naujo.
 
Nuotr. V. Balčiūnas teigė, jog norint padėti verslui, pirmiausiai reikia atlikti nuodugnią padėties analizę, kurios iki šiol nėra.
 
„Šiandien mums rūpi verslo plėtros ir investicijų pritraukimo į mūsų rajoną problematika. Tai yra tik įžanginis svarstymas, kurio metu sieksime suformuluoti pradinius taškus, klausimus, problemas, ką reikėtų daryti savivaldybėje, kad verslumas rajone padidėtų“,- posėdį pradėjo komiteto pirmininkas Vaidas Balčiūnas. Visų akys nukrypo ir į Šakių verslo informavimo centrą (VIC).
tarnauskas arunasSima KAZARIAN
 
Rugsėjo 21 dieną 50 – ties metų Jubiliejų atšventė žinomas rajono verslininkas Arūnas Tarnauskas. Šiandien kalbamės su juo apie verslą, valdžią ir gyvenimą kaime. Jis seniai nešūkčioja dėl besikeičiančių įstatymų, o teigia, jog išlieka, tie, kurie prisitaiko.
 
Nuotr. „Jei tavo darbo erdvė virtuali – vieta nesvarbi, jei kažką darai mažoje rinkoje – esi kaip ir pasmerktas, labai apribotas“,- mano A. Tarnauskas.
 
Kaip verslui prisitaikyti prie besikeičiančių įstatymų?
 
Nei vieno įstatymo jau nesureikšminu. Daug jų buvo, daug bus. Kryptį mes maždaug suvokiam, nes įstatymai gimsta iš direktyvų. Su įstatymais kovoti beprasmiška, belieka prisitaikyti. Tie, kurie evoliucijos metu prisitaiko – išlieka, tie, kurie ne – išnyksta. Jei nori būti prie išlikusiųjų, tai turi prisitaikyti kuo greičiau.
katilasAsta GVILDIENĖ
 
Praėjus daugiau kaip mėnesiui po pirmojo naujos Šakių biokuro katilinės statybų projekto etapo, kuris buvo įvykdytas sėkmingai, paaiškėjo, kad antrasis etapas toks sėkmingas nebuvo ir didelio optimizmo nekelia. Naujos katilinės paleidimas numatytas tik šių metų gruodžio 20 dieną. UAB „Šakių šilumos tinklai“ techninio direktoriaus ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininko Simano Valaičio teigimu, pigesnės šilumos šakiečiams dar teks palaukti.
 
Nuotr. Nors pats katilas jau sumontuotas, tačiau, kad jis pradėtų veikti, dar reikia atlikti daugybę svarbių darbų. Jiems užsitęsus, katilinės paleidimas nusikelia į gruodžio mėnesį.
 
Rinkosi iš dviejų bendrovių
 
Kaip informavo S.Valaitis, nors konkursui buvo pateiktos aštuonių įmonių paraiškos, tačiau į derybas buvo iškviestos  tik dvi – pirmąjį statybų etapą sėkmingai įveikusi UAB „Enerstena“, antrojo etapo darbus pasiūliusi  atlikti už 3 mln. 838 tūkst. litų, ir UAB „Raseinių statyba“, darbus įvertinusi 3 mln. 520 tūkst. litų. „Kadangi derybų metu UAB „Enerstena“ kainą nuleido iki 3 mln. 512 tūkst.litų, o UAB „Raseinių statyba“ liko prie savo ankstesnės darbų kainos, konkursą laimėjo pigiausią variantą pasiūliusi ir 50 proc. darbų jau atlikusi UAB „Enerstena“, - informavo įmonės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas. – Laimėtojas buvo paskelbtas rugpjūčio 29 dieną, o rugsėjo 16 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl antrojo etapo darbų atlikimo.“
Žemės ūkio produktų gamintojai iki šių metų gruodžio 31 dienos dar gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
 
Paraiškas gali teikti asmenys, turintys galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą, patvirtinantį, kad produktai ir (ar) gamybos procesas atitinka IKP keliamus reikalavimus. Dėl paramos gali kreiptis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre įregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys galiojančio IKP sertifikato.

IKP sertifikatas suteikia teisę produktus ženklinti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistruotu IKP ženklu „Kokybė“. IKP gaminami tik iš lietuviškų žaliavų ir išsiskiria natūralumu bei maistingumu. Produktai turi būti greičiau patiekiami į rinką, jiems nustatomas trečdaliu trumpesnis nei įprastas galiojimo laikas. IKP produkcijos gamintojai laikosi aukštų aplinkosaugos reikalavimų: ribotai naudojamos apsaugos priemonės, nenaudojamos kenksmingos aplinkai toksiškos augalų apsaugos priemonės (pavojingi ir labai pavojingi pesticidai yra draudžiami), auginant gyvūnus taikomi ekstensyvūs auginimo metodai.
2013 m. antrąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių  pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 55,5 mlrd. litų. Tai 7,8 procento daugiau nei prieš metus.  
 
Daugiausia pelno uždirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto operacijų įmonės. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, žymiai išaugo sausumos transporto, žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos bei gėrimų gamybos įmonių pelnas. Kai kurių veiklų, tokių kaip baldų gamyba ir informacinės paslaugos, įmonių pelnas sumažėjo daugiau nei 2 kartus, o labiausiai sumažėjo kitos asmenų aptarnavimo veiklos bei chemikalų ir chemijos produktų gamybos įmonių pelnas – daugiau nei 3 kartus. Pirmąjį šių metų ketvirtį dirbusios nuostolingai statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei oro transporto veiklos rūšių įmonės antrąjį ketvirtį uždirbo pelno.

Vidutinis įmonių pelningumas sudarė 5,8 procento (2012 m. II ketv. – 6,2, 2013 m. I ketv. – 3,6 proc.).

Pelningai dirbusių įmonių dalis 2013 m. antrąjį ketvirtį sudarė 67,7 procento ir buvo didesnė nei praėjusių metų antrąjį (66,3 proc.) ir šių metų pirmąjį (58,6 proc.) ketvirčius.

Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonės gavo daugiau nei 109 mlrd. litų pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė beveik 5,2 mlrd. litų. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pajamos padidėjo 9,1 procento, o pelnas išliko beveik toks pat.

„Draugo“ inf.
88

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos