baneris leidinys

Tokios nuomonės primygtinai laikėsi rajono meras Juozas Bertašius per ketvirtadienį vykusį tarybos posėdį, kai vėl kilo diskusijos, ar nevertėtų steigiant pramoninį parką atsisakyti minties apie partnerystę su Rusija.
 
Tiek konservatorė Irena Haase, tiek Edmundas Rinkevičius skatino rajoną valdančią valstiečių partiją pamąstyti, ar tikrai verta steigiant naująjį pramoninį parką partneriu pasirinkti Kaliningrado srities Dobrovolsko rajoną, nes dabartinių pasaulio įvykių kontekste tai gali pasirodyti politiškai nekorektiška. J. Bertašius tokių kalbų nenorėjo net klausytis ir teigė, jog šitaip kalbėdami tarybos nariai perima Užsienio reikalų ministerijos funkcijas. „Su kaimynu reikia bendrauti draugiškai ir siekti ekonominės naudos abiems pusėms. Jokios politikos čia negalima painioti“,- aiškino politikas.

„Manau, kad reikėtų laukti, kol pasikeis situacija su Rusija, o dabar svarstyti šį klausimą yra gerokai per anksti. Siūlau sprendimą atidėti. Bet kuriuo atveju, prieš jį priimant derėtų ne tik plačiau padiskutuoti, bet ir pasitarti su vyriausybės atstovais“,- teigė I. Haase.
Lukšių seniūnas Vidas Cikana buvo nepatenkintas dėl gegužės mėnesio tarybos sprendimo, kuriuo buvo pasiūlyta Liepalotuose esančius sandėlius įtraukti į privatizuojamųjų objektų sąrašą.
 
V. Cikana kreipėsi į tarybos narius prašydamas šį sprendimą atšaukti, nes jis buvo parengtas neaptarus su seniūnu ir priimtas nežinant bei neatsižvelgiant nei į esamą situaciją, nei į Liepalotų bendruomenės „Tėviškė” perspektyvinius planus. „Paaiškinu, kad norimais privatizuoti sandėliais naudojasi bendruomenė „Tėviškė”: čia laikomos malkos, sandėliuojami bendruomenės suolai, kėdės, kitas inventorius. Kartu su bendruomenės nariais šioje teritorijoje buvo planuojama ateityje sukurti vientisą bendruomenės veiklos kiemelį prie šalia esančių pastatų“,- teigė V. Cikana.

„Draugo“ inf.
Paskutinėmis liepos dienomis Voniškių žemės ūkio bendrovės žemdirbiai dorojo žieminių rapsų derlių.
 
Šiemet 280 ha pasėlių plotuose dalis rapsų užderėjo puikiai, kituose, kur laukas buvo per žiemą užmirkęs ar apšalęs, gero derliaus nesitikima. „Viename lauke prikūlėme net 5 t/ha, kitame plote - tik 3,5 t/ha. Apskritai šiemetinis rapsų derlius bus geresnis nei praėjusiais metais,- vidutiniškai turėtume prikulti apie 4 t/ha“,- apie darbymečio darbus pasakojo Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Jo manymu, didžioji javapjūtė ūkyje turėtų prasidėti nuo ateinančio pirmadienio,- kviečiai jau subrendę, pakankamai sausi. „Tikimės neblogo derliaus,- bent 6 - 6,5 t/ha. Pernai sėjome šešių skirtingų veislių  žieminius kviečius ir įsitikinome, kad keturios veislės neatsparios šalčiams, tad kitiems metams pasiliksime tik dvi atspariausias žieminių kviečių veisles“,- apie kasdieninius darbus pasakojo bendrovės vadovas. Voniškių  žemės ūkio bendrovė turi daugiau nei 1400 ha dirbamos žemės, modernų pienininkystės ūkį – šiuolaikinėse galvijų fermose auginama daugiau kaip 400 melžiamų karvių.
 
„Draugo“ inf.
Šakiuose viešėjęs Marijampolės verslo informacijos centro direktorius, UAB „Consensus Europae“ vadovas Simonas Žunda teigė, kad finansinės perspektyvos ketvirtajame 2014-2020m. etape verslininkams yra palankios.
 
2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje yra skiriamas prioritetas smulkiam ir vidutiniams verslui. Parama bus skiriama šių įmonių efektyvumo didinimui, investicijoms į gamybos priemones, investicijoms į informacines technologijas ir žmogiškuosius išteklius, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Didesnę paramos dalį Europos Sąjunga dengs mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, jų finansavimas gali siekti iki 80 proc. Gamybos įrengimų įsigijimo finansavimas gali siekti 45-50 proc. Bus tęsiami eksporto skatinimo projektai, dalyvavimai užsienio parodose bus kompensuojami nuo 70 iki 100 proc. „Galimybių labai daug tiesiog reikia domėtis“,- teigė S. Žunda.

Anot jo, bus skiriama lėšų ir esamų turizmo objektų vystymui.

Pirmosios rimtesnės programos pasirodys spalio mėnesį. „Čia optimistinis variantas, o realesnis, kad jos apsirodys gruodį arba sausį“,- aiškino S. Žunda. Dabar Ūkio ministerijos tinklalapyje galima rasti informacijos apie preliminariai planuojamas priemones.
sulciu spaudyklaVilija BALAŠEVIČIŪTĖ
 
Rugsėjo 1 dieną Šakiuose duris atvers nauja sulčių spaudykla. Sultys bus pasterizuojamos ir išpilstomos į pakuotes su integruotu kraneliu. Tai – pirma tokias paslaugas teikianti spaudykla mieste.
 
Nuotr. Sulčių spaudykloje – naujutėlė technika. Aukštos kokybės austriški nerūdijančio plieno įrengimai atsiėjo nepigiai, tačiau jaunieji verslininkai kokybės sąskaita netaupė.
 
Pirmiausia – idėja
 
Mintis atidaryti naujovišką sulčių spaudyklą kilo dviem jauniems šakiečiams Ramūnui Venslovaičiui ir Artūrui Marcinkevičiui. „Pernai patys obuolius vežėm spausti į Jurbarką. Pagalvojom, kad ir Šakiuose tai būtų visai reikalinga žmonėms“,– sakė Artūras. Jurbarke veikiančios „Linksmojo obuoliuko“ spaudyklos paslaugomis jau spėjo pasinaudoti nemažai Šakių rajono gyventojų. Iki šių metų tai buvo arčiausiai esanti spaudykla, kuri kaitintas sultis išpilstydavo į plastikinius maišelius. Šį rudenį toli keliauti nereikės, nes tokias pačias paslaugas teiks ir Šakių mieste, netoli „Varpo“ pagrindinės mokyklos, įsikūrusi spaudykla.
traktorius nelaimeVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kasmet žemės ūkyje įvyksta dešimtys nelaimingų atsitikimų. Žemdirbių tyko įvairūs pavojai, - žmones gali sužaloti veikiantys įrenginiai ir žemės ūkio technika, kyla pavojus nuskęsti grūdų ( ypač rapsų ir linų sėmenų) aruoduose, apsinuodyti augalų apsaugos cheminėmis priemonėmis, patirti elektros srovės iškrovos smūgį prisilietus prie  elektros instaliacijos laidų grūdų džiovyklose ir kita.
 
Nuotr. Prieš keletą metų, atliekant siloso kaupo formavimo darbus, apvirto traktorius, - 54-erių metų traktorininkas žuvo iš karto.
 
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, atliekant žemės ūkio darbus šiais metais jau įvyko dvi darbuotojų žūtimi pasibaigusios nelaimės, sunkiai pakenkta keturių darbuotojų sveikatai. Pernai žemės ūkio įmonėse įvyko keturi mirtini ir šeši sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Nelaimių kasmet neišvengiama ir Šakių rajone. Dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei tikrinimų metu nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai nuolat kartojasi: neįvertinama profesinė rizika, naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys darbo įrenginiai ar netvarkinga technika, darbuotojai būna neblaivūs. Neretai nepatyrusiems darbuotojams pavedama atlikti darbus, kurių dirbti jie nėra apmokyti arba darbai nenumatyti darbo sutartyje, o instruktavimas, kaip saugiai dirbti, yra formalus. Už darbų saugą kiekvienoje žemės ūkio bendrovėje yra atsakingas vadovas. Ūkininkai taip pat atsako už samdomų darbuotojų bei savo pačių saugumą.
pranaitis fermaVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Jau daugiau kaip du dešimtmečiai augalininkystės ir pienininkystės ūkio šakas vystanti Lukšių žemės ūkio bendrovė  gali pasigirti itin aukštais pienininkystės ūkio rezultatais,-  jie yra vieni geriausių šalyje. Bendrovėje per metus iš karvės vidutiniškai primelžiama po 9,3 tonos aukščiausios rūšies pieno.
 
Nuotr. Ilgametis Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas J.Pranaitis kaip didžiausią šiandieninę problemą įvardija įstatymais įteisintus nevykusius žemės ūkio paskirties žemės pirkimo „saugiklius“, kurie riboja žemės įsigijimą ir perspektyvių ūkių plėtrą.
 
Dviejose palaido laikymo karvių fermose lukšiečiai laiko apie 880 melžiamų karvių, o su prieaugliu bendrovė iš viso turi apie 1700 galvijų. „Rekonstravome buvusias tarybines fermas, turime įsirengę DeLaval ir Vestfalia melžimo aikšteles, bendrovėje yra įdiegta kompiuterizuota fermos valdymo programa,taip pat ūkyje veikia pieno kokybės kontrolės  sistema, vykdoma produktyvumo kontrolė. Iš tiesų mūsų negąsdina ir būsimi naujieji aplinkosauginiai reikalavimai. Rekonstruodami fermas labai daug investavome, kad įgyvendintume visas ES direktyvas aplinkosaugos srityje, - viskas, kas būtina, tikrai padaryta. Pastaruoju metu ne kartą buvome tikrinami, jokių problemų dėl aplinkosaugos neiškilo“,- apie pienininkystės ūkį pasakojo ilgametis bendrovės vadovas Jonas Pranaitis. Lukšiečiai pieną parduoda AB „Žemaitijos pienas“. Vasaros laikotarpiu kasdien perdirbėjai iš bendrovės fermų išsiveža apie 21 toną aukščiausios rūšies pieno. Kaip sakė bendrovės  direktoriaus pavaduotojas Kastytis Krištolaitis, ūkyje įdiegta nauja bandos valdymo programa. Iš bandos valdymo ALPRO programos duomenys iš karto perduodami tiesiogiai VšĮ „Pieno tyrimai“ ir AB „Produktyvumo kontrolė“. Ši naujovė ypač palengvina bandos produktyvumo kontrolės vykdymą.
karvutesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Ateinančiu 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu aplinkosauga žemės ūkyje įgaus ypatingą svarbą, o aplinkosauginiai reikalavimai bus dar labiau sugriežtinti. Tai kelia nerimą žemdirbiams, ypač pienininkystės ūkiams, - norint tinkamai laikytis sugriežtintos tvarkos, teks papildomai investuoti į ūkius.
 
Kiekvienas ūkininkaujantis šiuo metu privalo laikytis numatytų gana griežtų aplinkosauginių reikalavimų, nes priešingu atveju jam gresia administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Be to, norėdamas gauti tiesiogines išmokas, žemdirbys privalo laikytis Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų. Jei žemdirbys siekia gauti dar ir papildomų išmokų, turi įsipareigoti laikytis ir papildomų reikalavimų. Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai susideda iš Valdymo reikalavimų, sudarytų iš 18 standartų, ir Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų. Pastarieji susideda iš Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo ir sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos. Aplinkosaugai, regis , skiriamas tikrai pakankamai didelis dėmesys.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos