baneris leidinys

palukaitiene daivaSima KAZARIAN
 
Jau antri metai, kai Šakių verslo informacijos centrui (ŠVIC) vadovauja Daiva Palukaitienė. Ji pastebi, kad dažniausiai verslo informavimo centro durys atsidaro dėl tų, kurie ateina daryti kopijas, bet netrūksta čia ir verslo pirmokų.
 
Nuotr. „Verslas iš tiesų turi prasidėti vos ne nuo vieno žmogaus. Pats sau turi būti ir direktorius, ir valytojas, ir tas, kuris daro konkretų amatą“,- duoda patarimą ŠVIC vadovė D. Palukaitienė.
 
„Mes tik šiemet labiau pradedame įsivažiuoti į tai, kam ši institucija yra sukurta“,- neslepia D. Palukaitienė.
 
Kokie sunkumai iškilo mokytojai tapus Verslo informacijos centro vadove?
 
Į šį postą atvedė noras išbandyti save naujose srityse. Aš džiaugiuosi, kad esu mokytoja, dirbu mokykloje, juo labiau, kad geroje mokykloje. Tačiau visąlaik norėjosi daugiau.
verslumo mokymaiSocialinis verslas – darinys, kuris veikia pagal verslo principus, bet sprendžia socialines problemas visą gautą pelną reinvestuodamas į tolimesnę įmonės veiklą. Tikėtina, kad toks modelis gali atsirasti ir Lietuvoje.
 
Nuotr. Gelgaudiškiečiams buvo pristatomas naujas socialinio verslo modelis.
 
Gelgaudiškio dvare pirmadienį vyko renginys, kurio metu vietiniai gyventojai turėjo progą išgirsti apie naują verslo modelį - socialinį verslą. Bendruomenių kaitos centro lektorė Jolanta Blažaitė teigė, jog tokio verslo sąvoka Lietuvoje yra nauja. Tai verslas, kuris siekia išspręsti, ar bent dalinai padėti išspręsti, kokią nors opią socialinę problemą nesiekdamas pelno sau. Viso gauto pelno ji neskirsto akcininkams, indėlininkams, o jį reinvestuoja į tolesnę organizacijos veiklą.

Pasak. J. Blažaitės, Lietuvoje tokio verslo panašumo pavyzdys būtų „Maisto banko“ parduotuvėlė, kur už 4 litus galima įsigyti besibaigiančio galiojimo produktų paketų žmonėms, kurie nėra įregistruoti socialiai remtinų žmonių sąrašuose, bet gyvena skurdžiai. Didžiojoje Britanijoje socialinio verslo modelis yra labai plačiai prigijęs, yra apie 62 tūkst. socialinio verslo įmonių. Europoje jos taip pat labai auga. Tikėtina, kad toks darinys gali netrukus atsirasti ir Lietuvoje.
Nuo šiol bus galima paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kreditų istoriją. Tam reikės per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.
 
Prisijungę prie Paskolų rizikos duomenų bazės, gyventojai gali sužinoti esamus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, susipažinti su savo kreditų istorija. Bazėje kaupiami bankų ir kredito unijų pateikti duomenys apie 1 000 Lt ir didesnių paskolų turėtojus. Šioje bazėje vartotojai gali sužinoti, kokios kredito įstaigos, vertindamos jų mokumą, domėjosi jų duomenimis per pastaruosius dvejus metus.

Informacija apie kreditus turi įtakos kliento rizikos vertinimui ir skolinimosi sąlygoms. Žinant įsipareigojimus, lengviau elgtis finansiškai atsakingai.

Kredito istorija duomenų bazėje saugoma septynerius metus po paskolos grąžinimo, paskolos pardavimo (perdavimo) dienos, o duomenys apie nurašytas paskolas - kol kreditorius turi reikalavimo teisę į šias paskolas, bet ne trumpiau kaip septynerius metus.

„Draugo“ inf.
javapjuteVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Javapjūtė, prasidėjusi liepos viduryje, į mėnesio pabaigą įgavo pagreitį. Nusistovėjus giedriems ir karštiems orams, rajono žemdirbiai sukruto doroti javų derlių. Pačiame darbų įkarštyje užsukome į sintautiečių ūkininkų Vidos ir Zigmo Balkojų ūkį, - čia laukuose dūzgė kombainai, į grūdų sandėlius vienas po kito riedėjo sunkvežimiai, pilni šiųmečio grūdų derliaus.
 
Nuotr. Šiemetinis grūdų derlius turėtų siekti apie 6 tonas iš hektaro,- šiek tiek mažesnis nei pernai.
 
Šeimos ūkis - patikimiausias
 
Paskutinėmis liepos dienomis, kai termometro stulpelis siekė net 30 laipsnių karščio, Voverių kaime plytinčiuose javų pasėliuose virte virė darbas.
Ekologiškai ūkininkaujantiems rajono ūkininkams rūpi, kokie pokyčiai bus numatyti ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) naujuoju 2015- 2020 metų finansiniu laikotarpiu. Deklaruojama, kad ekologinei žemdirbystei ir toliau bus skiriamas išskirtinis dėmesys.
 
Šiuo metu galutiniai sprendimai dar nepriimti,- Vyriausybėje ir žemdirbių organizacijose vyksta diskusijos dėl paramos nuostatų ekologinei žemdirbystei naujuoju finansiniu laikotarpiu. Linkstama prie modelio, kad prioritetas būtų teikiamas mišriam ūkiui. Ekonominė analizė rodo, kad tokiems ūkiams galėtų būti mokama tam tikro dydžio priemoka prie bazinės kompensacinės išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Kitas prioritetas būtų skiriamas viso ekologinio ūkio rėmimui, kad dalyje ūkio nebūtų ūkininkaujama tradiciškai, o kitoje – ekologiškai. Tai sukelia nemažai problemų ir patiems žemdirbiams. Pavyzdžiui, siekiant realizuoti ekologišką produkcija tam tikrose rinkose jau yra pageidaujama, kad produkcija būtų pagaminta būtent ekologiniame ūkyje. Žemdirbiai būtų orientuoti visą ūkį paskirti ekologiniam ūkininkavimui ir už tai būtų paskatinami tam tikro dydžio priemoka prie kompensacinių išmokų už ekologinį ūkininkavimą.
kirvaitieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Neseniai iš tarptautinio projekto, vykusio Kuresarės regione (Estija), Saremos saloje, grįžo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė. Tarptautinis projektas „Baltic Deal“ yra skirtas geriausios praktikos pritaikymui žemės ūkyje ir remiamas Europos regionų plėtros fondo.
 
Nuotr. Šakių konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantė M. Kirvaitienė pastebėjo, kad Estijos ūkininkai linkę naudoti modernią, bet pigesnę, naudotą žemės ūkio techniką.
 
Šiame projekte dalyvauja Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija, Estija, Lenkija ir Danija. Lietuvai atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bei keletas šalies ūkių. Šakių konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantė M.Kirvaitienė pastebėjo, jog  dalyvavimas projekte jai davė daug praktinės naudos. Lankytasi septyniuose ūkiuose, vyko seminarai, diskusijos. Pagrindinis šio projekto tikslas -  Baltijos jūros regiono sauga nuo pesticidų taršos. Ūkininkų skatinimas orientuotis į ekologinį ūkininkavimą , - taip pat vienas iš projekto uždavinių.
kiauleValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad susidarius itin pavojingai afrikinio kiaulių maro situacijai Baltarusijoje, nuo šių metų liepos 23 dienos Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose ir visuose vietinio eismo pasienio kontrolės punktuose su Baltarusijos Respublika bus pradėta transporto priemonėse važiuojančių ir pėsčiomis keliaujančių asmenų avalynės dezinfekcija.
 
Visi iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojantys ar pėsčiomis keliaujantys asmenys privalės pereiti specialiai įrengtą dezinfekuojamąjį kilimėlį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat primena, kad į Lietuvą draudžiama įnešti ar įvežti bet kokius gyvūninės kilmės maisto produktus, pašarus, pašarinius priedus. Baltarusijoje nustačius naujus afrikinio kiaulių maro židinius, bus ir toliau griežtai kontroliuojamas keleivių asmeninis bagažas, draudžiami įvežti produktai bus konfiskuojami ir utilizuojami.  
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus šiemet deklaravę arba paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones pateikę pareiškėjai jau nuo liepos mėnesio tikrinami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento specialistų.
 
NMA patikras ūkiuose vykdo visus metus, tačiau dažniausiai jos vyksta vasarą ir rudenį. Šiuo metu tikrinami pareiškėjų, pateikusių paraiškas pagal su plotu susijusias KPP priemones, ūkiai. Patikra vykdoma ir dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų laikymosi. Vis dėlto intensyviau GAAB reikalavimų laikymasis bus tikrinamas nuo rugpjūčio 1 dienos. Nors NMA Kontrolės departamento specialistai neprivalo įspėti apie numatomą duomenų patikrą vietoje, paprastai pareiškėjai perspėjami iš anksto. Tikrinant su deklaruotu plotu susijusius įsipareigojimus, pareiškėjui apie tai pranešama ne anksčiau kaip prieš 14 dienų.

„Draugo“ inf.

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 
78

Reklama


188x376-lock

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

 

 

 

 

 

 
 
 
futbolas
 
 
paluobiai
 
 
 gustainiskiu namai
 
festivalis
 
 
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos