Ūkis ir verslas

baneris leidinys

prancuzasLapkričio 8 dieną kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko mokomasis seminaras apie karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Kooperatyvo nariams kompanijos „Lallemand“ atstovas iš Prancūzijos pasakojo apie šių problemų  kontroliavimą natūraliomis priemonėmis.

Nuotr. Antradienį prancūzas A. Pironas skaitė paskaitą „Didžiojo prieskrandžio įtaka pelningumui“.

Antradienį kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko kooperatyvo narių atstovų susitikimas su kompanijos „Lallemand“ atstovu iš Prancūzijos Aurelien Piron, UAB „Baltijos enzimai“ produktų grupės pardavimo vadovu Etunijumi Dailidavičiumi. Rajono pienininkams prancūzas A. Pironas skaitė pranešimą apie pieno rinkos apžvalgą, karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Beje, svečias savo šalyje turi 80 karvių ūkį, dirba 100 ha žemės, todėl Lietuvoje jam buvo keista matyti tokius didelius galvijų ūkius, kuriuose auginama mažiausiai trys keturi šimtai karvių.

Mokomajame seminare A. Pironas didžiausią dėmesį skyrė karvių didžiojo prieskrandžio sveikam funkcionavimui. Svečias akcentavo, jog pienininkystės produktyvumas ypač priklauso nuo taisyklingo gyvulių šėrimo. Įrodyta, kad karvių sveikatingumas, net 70 procentų, priklauso nuo jų didžiojo prieskrandžio. Kad būtų išvengta karvių didžiojo prieskrandžio negalavimų, prancūzas siūlė gyvulių šėrimo racione naudoti jo ūkyje išaugintas Levucell SC mieles. Iš savo patirties kalbėjęs A. Pironas patikino, jog praturtinus pašarus natūraliomis mielėmis, galvijai gauna kur kas geresnį pašarą. Mielės veikia patekusios į didįjį prieskrandį, dalyvauja virškinime, gamina fermentus.Dėl to ima sparčiai daugintis didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai, kurie pagerina pašaro skaidymą, optimizuoja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesus, leidžia pasisavinti daugiau pašaro maistinių medžiagų. Tokiu būdu užtikrinamas gyvulių sveikatingumas ir, žinoma, produktyvumas. A. Pironas akcentavo, jog siekiant sveikos galvijų bandos, reikia pradėti nuo gyvulių prieaugio. „Ankstyvas nujunkymas ir teisingas pašarų raciono pasirinkimas daro gerą įtaką jauno gyvulio didžiojo prieskrandžio vystymuisi“, - tyrimais įrodytą faktą teigė prancūzas.
kasparavicius2Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurias inicijavo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors buvo manoma, kad padaryti sprendimai - reali galimybė sumažinti šildymo kainas, tačiau vis brangstant gamtinėms dujoms, matyt, tai nebus tokia efektyvi pagalba, kaip buvo iki šiol tikėtasi.

Pateikiame keletą svarbiausių pakeitimų, jų įgyvendinimo naudą ir UAB „Šakių šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus komentarus.

1 pakeitimas: Mokesčiai, susiję su šilumos tiekimo sistemų priežiūra, nebebus automatiškai įtraukiami į šilumos kainą. Jie bus apskaičiuojami pagal konkrečius savivaldybės patvirtintus priežiūros įkainius ir sąskaitoje turės būti pateikiami atskiroje eilutėje. Vartotojai aiškiai matys, kiek kainuoja šildymo paslauga, o kiek mokama už šilumos punkto priežiūrą.  

Kita papildoma galimybė sumažinti mokėjimus už priežiūrą yra ta, kad gyventojai su pasirinktu prižiūrėtoju galės derėtis dėl galutinio mokesčio už šilumos punkto priežiūrą. Netenkinant priežiūros sąlygoms ar teikiamų paslaugų kokybei, gyventojai galės laisvai pasirinkti naują paslaugos teikėją.

Šiuo metu į šilumos kainą įtraukiamas punkto priežiūros mokestis yra maždaug 2 centai už 1 kWh, tai sudaro beveik 8 proc. nuo visos sąskaitos sumos. Be to, šis mokestis priklauso ir nuo lauko temperatūros, t. y. kuo lauke šalčiau (reikia daugiau kWh šilumos), tuo labiau gyventojams brangsta šilumos punkto priežiūra.  
bastys2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį penktadienį tradiciniame rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys Mindaugas Bastys trumpai pristatė Vyriausybės pateiktą svarbiausio šalies įstatymo  -biudžeto įstatymo projektą. Atrodo, jog jis nebus palankus šalies žemdirbiams, kaip, beje, ir daugelio kitų socialinių grupių žmonėms.

Nuotr. Penktadienį rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys žemdirbiams pristatė kitų metų biudžeto įstatymo projektą, kuris kol kas nepalankus šalies ūkininkams.  

Nepalankus žemdirbiams

Ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys pradėdamas kalbą apie 2012 metų biudžeto įstatymo projektą priminė, jog dar už šiuos metus yra neįvykdytų įsipareigojimų, pagal pasirašytą susitarimą. „Buvo žadama papildoma parama pieno ūkiams, mėsinių galvijų augintojams, bet šiandien apie tai jau niekas nenori kalbėti“, - pabrėžė politikas. Dabar Seimui pasiūlytas svarstyti biudžetas, anot M. Basčio, nepalankus šalies žemdirbiams. Esą tiesioginėms išmokoms Vyriausybė galėtų skirti 244 mln. litų, tačiau projekte numatyta tik 194 mln. litų. Naujajame biudžeto įstatymo projekte numatoma mažiau skirti ir melioracijai, kurios atnaujinimas jau šiandien reikalauja milžiniškų investicijų. Beje, skaudžiausiai melioracijai reikalingas finansavimas buvo sumažintas 2009 metais. „Kitų metų biudžete siūloma palikti kiek daugiau nei 20 mln. litų, o, pamenate, buvo pasiekta net daugiau nei 40 mln. litų“, - kalbėjo Seimo opozicijos narys M. Bastys, pridurdamas, jog sumažintos ir koofinansavimui reikalingos lėšos.
gelesPraėjusį penktadienį vykusiame rajono ūkininkų susirinkime buvo pagerbti respublikinio rudeninio arimo konkurso rajoninio etapo nugalėtojai. Paskelbtų dviejų pirmųjų vietų laimėtojai keliauja į tolimesnį šio konkurso etapą, kur  jų arimą vertins respublikinė komisija.

Lietuvos žemės ūkio tarnybai paskelbus apie respublikinį arimo konkursą, rajone buvo sulaukta šešių paraiškų. Norą dalyvauti konkurse pareiškė Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, vadovaujama pirmininko Petro Puskunigio, Šakių seniūnijos Girėnų kaimo ūkininkas Antanas Andriuškevičius, Slavikuose ūkininkaujantis Vintautas Justinas Kasperavičius, Žvirgždaičiuose ūkininkaujantis Egidijus Kantautas bei Ramūnas Kaunas iš Girėnų (Šakių seniūnija) ir Antanas Blockis iš Šakių seniūnijos Bizierių kaimo.

Rajono ūkininkų susirinkime Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė, viena iš vertinimo komisijos narių Aušrelė Pukinskienė dėkojo visiems išdrįsusiems dalyvauti šiame konkurse. Specialistė išreiškė viltį, kad ateityje šis konkursas įgaus platesnį mastą. „Po ūkininkų laukus komisija važinėjo gražią saulėtą penktadienio popietę, todėl matė tikrai daug gražių laukų“,- pastebėjo A. Pukinskienė. Minėtųjų konkurso dalyvių pavasariui paruošta žemė buvo vertinama pagal 12 kriterijų. Apibendrinti rezultatai įvertinti 100 proc. sistemoje. Surinkę po 89,2 proc. dvi pirmąsias vietas iškovojo ūkininkas Antanas Blockis ir jo artojas Virginijus Čereškevičius, užaręs 16 ha žemės, ir ūkininkas Ramūnas Kaunas bei jo artojas Audrius Orintas, suaręs 4 ha. Apie pirmųjų vietų nugalėtojus pranešta respublikinei šio konkurso vertinimo komisijai.
Lapkričio 14-ąją pagal sutartį UAB „Klaipėdos keliai“ turėjo baigti sankryžų įrenginėjimą rajone. Nesulaukus minėtos datos sutartis buvo nutraukta anksčiau. Tai pirmasis toks atvejis Lietuvoje.

Ne kartą buvo keliamas klausimas, kad darbus atliekantys „Klaipėdos keliai“ nespėja pagal darbo grafikus ir abejota jų kompetencija, tačiau rangovas tikino, kad iš paskutiniųjų stengsis įvykdyti sutarties sąlygas. Visgi Lietuvos automobilių kelių direkcijai neliko nieko kito, kaip nutraukti sutartį su rangovu. Spalio 26 dieną direktorius Skirmantas Skrinskas pasirašė įsakymą, kuriuo nutraukė sutartį su UAB „Klaipėdos keliai“. Tokio atvejo, kai nebaigus darbų sutartis su rangovais nutraukiama anksčiau, direkcijos darbo praktikoje dar nebuvo. Kiek žinoma, tokio atvejo dar nebuvo ir Lietuvoje. Na, dabar bus.

„Klaipėdos keliams“ bus sumokėta už atliktus darbus, tačiau jiems nebus grąžinta sutarties įvykdymo garantija, kurią bendrovė sumokėjo bankui kaip užstatą. Nemaža pinigų suma įmonei grąžinama įvykdžius sutartį, tačiau dabar taip neįvyks. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba bus informuota, kad ši bendrovė yra nepatikima. Taigi, „Klaipėdos keliai“ patyrė ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius.

Vėliau  bus skelbiamas naujas konkursas ir pavasarį turėtų paaiškėti naujas rangovas, kuris užbaigs pradėtus darbus ir Šakiuose, ir Griškabūdyje. Tačiau svarbiausia, ko ne kartą baiminosi ir „Marijampolės regiono keliai“, ir „Šakių kelių tarnyba“, kad eismo saugumas žiemos laikotarpiu sankryžose turės būti užtikrintas ir ta atsakomybė guls būtent ant šių įmonių pečių.

„Draugo“ inf.
Nuo ateinančių metų verslo liudijimai kainuos net 12 kartų daugiau nei šiemet. Tokį sprendimą spalio 27 dienos posėdyje priėmė rajono savivaldybės taryba. Pasibaigus šiais metais galiojančiai lengvatai, verslo liudijimo tarifo dydis įstatymo nustatyta tvarka grąžinamas į 2010 metų lygį. Nors rugsėjį buvo pateiktas siūlymas sumažintą mokestį palikti dar metams, tačiau šį projektą Seimas grąžino tobulinti.

Jei šiais metais verslo liudijimą buvo galima įsigyti už 120 litų, tai ateinančiais jis kainuos net 1440 litų.  Šio nutarimo nepalaikė ir prieš jį balsavo tik du rajono savivaldybės tarybos nariai - Edmundas Rinkevičius ir Martinas Eimutis. „Kadangi versle atsigavimo dar toli gražu nematyti, nereikėtų mokesčių didinti“, - savo poziciją komentavo E.Rinkevičius. Juolab, kad  ekonomistai prognozuoja sunkesnius metus, nei buvo šie.

2010 metais iš 556 rajono gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais, į savivaldybės biudžetą įplaukė arti 200 tūkst. litų. Šiais metais iki spalio 1 dienos iš 773 liudijimus įsigijusių smulkiųjų verslininkų rajonas gavo šiek tiek daugiau nei 25 tūkst. litų pajamų. Taigi skaičiai kalba patys už save.  Verslo liudijimų įsigyta trečdaliu daugiau, o mokesčių surinkta bemaž aštuonis kartus mažiau.

Tarybos narys Vaidas Balčiūnas siūlė leisti verslo liudijimą su lengvatomis įsigyti asmenims, perkantiems jį visiems metams. Tačiau savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teigė, bėdos čia nematanti, nes dalis gyventojų verslo liudijimus įsigyja pusei metų ar net keletui mėnesių, kiti pasinaudoja suteikiamomis 30 ar 50 proc. lengvatomis.
maatc_valdybaPaskutiniajame Kontrolės komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) veiklos rezultatus per pirmuosius šio centro gyvavimo metus. Buvo išsakytos pastabos dėl atliekų tvarkymo rajone.

Nuotr. Bendrovės administracijos atsakingieji asmenys pripažino, jog kol kas centras dirba nuostolingai.

Kontrolės komiteto iniciatyva Šakiuose lankėsi MAATC‘o administracijos atsakingi asmenys. Susitikimo metu buvo aptarta nuo 2010 metų rugsėjo 1 dienos Marijampolės apskrityje veikiančio MAATC‘o sistema. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui buvo išleista apie 45 mln. litų. Didžioji lėšų dalis buvo skirta iš ES fondų. Per minėtąjį laikotarpį Šakių rajone vietine rinkliava buvo planuota surinkti 3 mln. 331 tūkst. 626 litų, tačiau surinkta 2 mln. 200 tūkst. 200 litų. Tai sudaro 66 proc. visų apmokėtų sąskaitų. Komiteto narys K. Gudelevičius pastebėjo, jog šių metų pirmąjį pusmetį mokesčių surinkimo rezultatai tikrai geresni.

K. Gudelevičius akcentavo, jog didžioji rajono gyventojų dalis aprūpinta konteineriais. Tačiau išlieka aktuali konteinerių pastatymo problema. Taip pat nerimą kelia šiltuoju metų laiku bloga konteinerių dezinfekcija. Per vienerius  MAATC‘o sistemos veiklos metus buvo gautos 84 pretenzijos dėl konteinerių vagysčių, sudeginimų, sulaužymų, taip pat dėl perpildytų konteinerių. Kontrolės komitetas MAATC‘o atstovus ragino peržiūrėti atliekų išvežimo grafikus, kad nebūtų perpildytų konteinerių.
radiatoriusŪkio komiteto posėdžio metu bendru sutarimu iš darbotvarkės buvo išimtas klausimas dėl UAB „Šakių šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo ir paaiškinta, kodėl taip pasielgta.

Rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius teigė, kad šis klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas tik todėl, kad tarybos nariai galėtų susipažinti su formulių makalyne, dėl kurių valdžios žmonės  visuomenei atrodytų kaip ja nesirūpinantys parazitai.

UAB „Šakių šilumos tinklai“ abonentinės tarnybos vadovas Henrikas Zaremba pabrėžė, kad įmonės šimtaprocentinis akcininkas yra savivaldybės taryba, todėl ji ir nustato visą tvarką. „Tegul žmonės nors keletą mėnesių už šildymą moka mažiau, - kalbėjo meras. – Kodėl mes turim patys žmones „pribaiginėti“, kol jie dar gali kvėpuoti. Kai Vyriausybė nustatys kitas kainas, tuomet jos ir įsigalės, o dabar lieka galioti senoji kaina - 24,36 litai už kilovatvalandę.“

„Kažkas kažką nusprendžia, o paskui žmonės mums ant galvų kuolus tašo ir į akis spjaudo, kad atimam paskutinį duonos kąsnį. Kodėl mes turime būti atpirkimo ožiais?“, - klausė J.Bertašius.

Pasak savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės  komisija nustatė UAB „Šakių šilumos tinklai“ dedamąsias, o ne kainas. Rugsėjo 30 dieną išėjo nauja šilumos ūkio įstatymo redakcijos pataisa, kuri ir jo, ir mero teigimu, labiau aktuali didmiesčiams.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos