baneris leidinys

stogaiŠių metų rugsėjo 30 d. prasidėjo papildomas paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 –2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
 
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) darbuotojai paraiškas rinks iki 2013 m. lapkričio 15 dienos. Paraiškos bus renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose. Šakių rajono savivaldybėje spalio 22 dieną nuo 9 iki 12 val. bus ne tik renkamos paraiškos, bet ir teikiamos konsultacijos, atsakoma į rūpimus klausimus, paaiškinami kylantys neaiškumai.

Parama – kaimo gyventojams

Pagal veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ remiamas kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas. 2013 m. didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 6000 litų. KPP parama gali būti skirta projektams, įgyvendinamiems kaimo vietovėje, t. y. kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6000 gyventojų, o pareiškėjas turi būti kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje. Parama projektui neteikiama, jeigu jo įgyvendinimo vieta – savivaldybės centras arba sodo bendrija. Pareiškėjas taip pat turi užtikrinti, kad investicijos bus skirtos gyvenamajam namui, kuriame jis šiuo metu gyvena.
rickevicieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kasmet vis sunkiau nuspėjamos oro sąlygos, Europą ir visą pasaulį sukrečiančios stichinės nelaimės kelia nerimą šalies žemdirbiams. Vis dažniau svarstoma, ar į augalininkystę investuotos lėšos nepražus dėl gamtos stichijų. Pasėlių draudimas - vienas iš būdų apsaugoti didžiules žemdirbių investicijas.
 
Nuotr. Vokietijos specializuotos pasėlių draudimo įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“  filialo „VH Lietuva“ vadovo pavaduotoja T. Rickevičienė rajono ūkininkams siūlė susipažinti su draudimo naujovėmis ir aktyviau naudotis pasėlių draudimu.
 
Draudimą vertina teigiamai
 
Vis dažniau žemdirbiai, ypač stambesnieji ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, ryžtasi drausti savo pasėlius. Paprastai pasėlių draudimu susidomi tie žemdirbiai, kurie turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir nelinkę rizikuoti savo turtu. Nors Lietuvoje apdraudžiama tik apie 10 proc. deklaruotų pasėlių, tačiau Vokietijos specializuotos pasėlių draudimo įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ duomenys byloja, kad apdraustų pasėlių plotas per pastaruosius metus padidėjo daugiau kaip 20 proc., o apsidraudusiųjų skaičius išaugo beveik 25 procentais. Ši draudimo bendrovė Lietuvoje jau pradeda septintąjį draudimo sezoną. Kaip teigia rajono ūkininkų susirinkime dalyvavusi ir naujausias bendrovės paslaugas ūkininkams pristačiusi „VH Lietuva“ filialo vadovo pavaduotoja Toma Rickevičienė, pernai Šakių rajone buvo apdrausti 7222 ha pasėlių, tai sudaro 9,44 proc. visų draustinų deklaruotų pasėlių. Pasėlių draudimas, palyginus su praėjusiais metais, Šakių rajone išaugo 38 procentais.
suriaiRusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo pirmadienio paskelbė stabdanti kai kurių pieno produktų importą iš Lietuvos. UAB „Lukšių pieninė“ direktorius Genadijus Butkus paklaustas, ar didelė dalis pieno produktų buvo eksportuojama į Rusiją ir ar labai šis draudimas atsilieps bendrovei, tegalėjo pakomentuoti tiek: „Kiek vežėm, tiek nevežam. Spaudą skaitot, žinot, nuo pirmadienio nevežame“.
 
Nuotr. Ant rusų pietų stalo nei zanavykiški, nei apskritai lietuviški sūriai kol kas nesipuikuos.
 
UAB „Marijampolės pieno konservai“ žaliavų skyriaus vedėjas teigė, kad eksporto į Rusiją nutrūkimas didelės žalos bendrovei nepadarytų. „Mes visai dėl to per daug nesijaudiname, nes daugumą produktų eksportuojame į Vakarus, o Rusijos rinka sudaro tik nedidelę dalį“,- teigė jis.

Pasak Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos, toks sprendimas priimtas dėl “sanitarinių ir epidemiologinių pavojų”. Lietuvos tiekėjų “Pieno žvaigždės”, “Šilutės Rambynas”, “Rokiškio pienas” ir kitų produktai, pavyzdžiui, “Svalia”, “Rokiškio tikras”, atseit neatitinka Rusijos reikalavimų. Nuo savaitės pradžios pieno vežėjai nežinojo, ar draudimas bus vykdomas, mat, nepaisant pasklidusių šnekų, šių firmų produktų eksportas iš Lietuvos pirmadienį vis dar buvo sėkmingai vykdomas.
 
„Draugo“ inf.
braskysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Prasidėjusi „bobų vasara“ žemdirbiams leidžia sėkmingai užbaigti rudens darbus. Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio, šie metai rajono žemdirbiams buvo pakankamai derlingi ir darbingi. Ypač gerais gamybiniais rodikliais gali pasigirti rajono pienininkystės ūkiai, akivaizdžiai lyderiaujantys respublikoje.
 
Nuotr. Voniškių žemės ūkio bendrovės, kuriai vadovauja ilgametę žemdirbystės patirtį turintis H. Braškys, augalininkystės bei pienininkystės gamybiniai rodikliai - vieni geriausių ne tik rajone, bet ir respublikoje.
 
Gamybiniai rodikliai džiuginantys
 
Kaip rodo  šių metų statistiniai duomenys, bendras deklaruotas žemės ūkio paskirties plotas Šakių rajone siekia 95 tūkst.298 hektarų. Didžiausius plotus užima žieminių javų ( kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai) pasėliai - iš viso apie 39 tūkst. hektarų. Vasariniais javais ( avižos, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, salykliniai miežiai, grikiai, kukurūzai) užsėta beveik 18 tūkst. 400 ha, ankštinių javų ( žirniai, pupos, vikiai ir jų mišiniai) pasėliai gerokai kuklesni – tik apie 1600 hektarų. Šiais metais žieminių rapsų pasėliai rajone siekia 5,8 tūkst. ha, vasariniais rapsais užsėta arti 7,5 tūkst. ha, cukrinių runkelių - 2 tūkst. hektarų. Jeigu prieš dešimtmetį Šakių rajone buvo įregistruota net 6,5 tūkstančio ūkio subjektų, tai šiemet rajone likę tik 3126 ūkiai ( pernai buvo 3163 ). Pasak A.Vigelio, akivaizdu, kad ūkiai stambėja, modernėja, smulkūs ūkininkai užleidžia vietą stambiesiems, užsiimantiems intensyvia žemdirbyste. Rajone vyrauja mišrūs ūkiai, kuriuose puikiai derinamos dvi pagrindinės ūkio šakos,- augalininkystė ir pienininkystė. „Pagal pieno gamybos rodiklius mūsų rajonas smarkiai lenkia kitus šalies rajonus. Kaip rodo statistika, per metus šakiečiai pieno primelžia daugiausia - 88700 tonų, o vidutiniai primilžiai iš vienos karvės taip pat yra didžiausi – net 7130 kg. Galime pasidžiaugti itin stipriais rajono pienininkystės ūkiais, - Lukšių, Kubilių, Voniškių, Griškabūdžio, Grinaičių žemės ūkio bendrovėmis, kooperatine bendrove „Grūduva“, ūkininkų Sigito Stanaičio, Ramūno Kauno ir kitų moderniais pienininkystės ūkiais,“- rajono žemdirbių pasiekimais džiaugėsi A.Vigelis. Pasak jo, palankios oro sąlygos šį rudenį rajono žemdirbiams leis sėkmingai sudoroti visą likusį cukrinių runkelių bei kukurūzų derlių. Šiųmetį darbymetį žemdirbiai užbaigs paskutiniu akordu - rudeniniu arimu.
Praėjusį penktadienį įvykęs rajono ūkininkų susirinkimas  negalėjo pasigirti dalyvių gausa,- vos keli ūkininkai rado laiko atvykti į savivaldybės posėdžių salę.
 
Užtat stropiai į susirinkimus renkasi rajono seniūnijų žemės ūkio specialistai. Kaip pastebėjo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, matyt, dauguma žemdirbių „kaupiasi“ prieš rajoninę Derliaus šventę, kiti gi dar užsiėmę rudeniniais darbais,- laukuose dar likę nesudorotų kukurūzų pasėlių, į fabrikus vežami cukriniai runkeliai, vyksta rudeninis arimas.

Susirinkimo metu savo paslaugas ūkininkams pasiūlė „VH Lietuva“ , Lietuvos - Vokietijos bendros įmonės filialo Lietuvoje atstovai, ragino ūkininkus aktyviau drausti savo pasėlius. Rajono Žemės ūkio konsultavimo tarnybos  vadovė Aušrelė Pukinskienė priminė ūkininkams sekti skelbiamą informaciją, nes prasideda ūkininkų mokymai bei įvairūs kursai. Rajono ūkininkai kviečiami kuo aktyviau dalyvauti rudeninio arimo konkurse, o norintys jame dalyvauti turėtų užsiregistruoti iki spalio 14 dienos.
 
„Draugo“ inf.
kaveckieneSima KAZARIAN
 
Lukšių miestelyje nuo pavasario duris atvėrė „Siuvyklėlė“. Mažąją bendriją įsteigę verslininkai vieni pirmųjų, pasirinkę šią veiklos formą rajone.
 
Nuotr. Pavasarį siuvyklėlę atidariusi D. Kaveckienė džiaugiasi, kad kol kas užsakymų netrūksta.
 
Danguolės Kaveckienės „Siuvyklėlėje“ teikiamos įvairios paslaugos – čia galima pasitaisyti, chemiškai išvalyti rūbus, taip pat jų įsigyti. D. Kaveckienė yra numačiusi, kad ateityje čia moterys galės darytis manikiūrą. Aktyvi lukšietė turi daug idėjų, kurias pamažu bando įgyvendinti. „Sakoma, kad nereikia sakyti savo planų, nes jie gali neišsipildyti, todėl ir aš nenoriu „prisišnekėti“, tačiau tikrai sukasi daug minčių, daug ką norėčiau nuveikti. Esu patenkinta, kad turiu vietą, kurioje galiu įgyvendinti idėjas,- nuoširdžiai pasakojo D. Kaveckienė.- Šiaip turiu pasidžiaugti, kad savotiškai pataikiau, nes kol kas aplinkui nėra tokias paslaugas kaip mano teikiančių siuvyklų.“ Tiesa, D. Kaveckienė teigė sulaukusi ir skeptiškų atsiliepimų, esą, ilgai išsilaikyti rinkoje nepavyks. Bet visiems abejojantiems ir draskomiems prieštaravimų, ar verta pradėti savo verslą, ji sako: „Nepabandysi – nežinosi“.
balciunas vaidasSima KAZARIAN
 
Jau tapo įprasta, kad rimčiau prakalbus apie verslą mūsų savivaldybėje konstatuojama, švelniai tariant, ne kokia padėtis. Tada ieškoma kaltų ir tuo vienkartinė akcija pasibaigia. Kontrolės komiteto posėdyje buvo iškeltos senos problemos ir dar kartą bandoma pradėti iš naujo.
 
Nuotr. V. Balčiūnas teigė, jog norint padėti verslui, pirmiausiai reikia atlikti nuodugnią padėties analizę, kurios iki šiol nėra.
 
„Šiandien mums rūpi verslo plėtros ir investicijų pritraukimo į mūsų rajoną problematika. Tai yra tik įžanginis svarstymas, kurio metu sieksime suformuluoti pradinius taškus, klausimus, problemas, ką reikėtų daryti savivaldybėje, kad verslumas rajone padidėtų“,- posėdį pradėjo komiteto pirmininkas Vaidas Balčiūnas. Visų akys nukrypo ir į Šakių verslo informavimo centrą (VIC).
tarnauskas arunasSima KAZARIAN
 
Rugsėjo 21 dieną 50 – ties metų Jubiliejų atšventė žinomas rajono verslininkas Arūnas Tarnauskas. Šiandien kalbamės su juo apie verslą, valdžią ir gyvenimą kaime. Jis seniai nešūkčioja dėl besikeičiančių įstatymų, o teigia, jog išlieka, tie, kurie prisitaiko.
 
Nuotr. „Jei tavo darbo erdvė virtuali – vieta nesvarbi, jei kažką darai mažoje rinkoje – esi kaip ir pasmerktas, labai apribotas“,- mano A. Tarnauskas.
 
Kaip verslui prisitaikyti prie besikeičiančių įstatymų?
 
Nei vieno įstatymo jau nesureikšminu. Daug jų buvo, daug bus. Kryptį mes maždaug suvokiam, nes įstatymai gimsta iš direktyvų. Su įstatymais kovoti beprasmiška, belieka prisitaikyti. Tie, kurie evoliucijos metu prisitaiko – išlieka, tie, kurie ne – išnyksta. Jei nori būti prie išlikusiųjų, tai turi prisitaikyti kuo greičiau.
07

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos