baneris leidinys

puskunigis petrasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
 2012 metų liepos mėnesį Europos Komisijos sprendimu iš dalies pakeitus ES tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką ir tam tikrai grupei ūkių pritaikius moduliaciją (sumažinus išmokas pagal tam tikrą nurodytą formulę), šiemet Lietuvos žemdirbiai patyrė apie 44 mln. litų nuostolio. Pritaikius nuoskaitas, tiek jie negavo iš biudžeto papildomų tiesioginių išmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos iniciatyva dėl patirtų nuostolių žemdirbiai savo interesus nusprendė ginti ES teisingumo teisme.
 
Nuotr. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, vadovaujama P. Puskunigio, yra ilgametė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narė. Šiuo metu P. Puskunigis visuomeniniais pagrindais užima asociacijos viceprezidento pareigas.
 
Moduliacija pritaikyta neteisėtai
 
Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, dalyvaujantis asociacijos sudarytos komisijos darbe, pabrėžė, jog dėl pritaikytos moduliacijos nukentėjo apie 9600 ūkinių subjektų. „Tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakingi Vyriausybės pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas. Teisme bus ginčijamas pats moduliacijos principas, nes jis yra neteisėtas ir neteisingas,- nuoskaitų negalima buvo taikyti. Pati Vyriausybė turėjo nesutikti su tokiais ES komisijos sprendimais ir laiku juos apskųsti, o ne uoliai vykdyti. Už padarytas klaidas ir žemdirbių patirtus nuostolius turi būti atsakyta pagal įstatymus,“- kalbėjo P. Puskunigis, pastebėdamas, jog pastaruoju metu itin aktyviai šalies ūkininkai, kuriems rūpi padėtis žemės ūkyje, tampa Žemės ūkio bendrovių asociacijos nariais. Dabar ši nevyriausybinė žemdirbių organizacija vienija 170 žemės ūkio bendrovių. Per gana trumpą laiką asociacijos gretas papildė 40 šalies ūkininkų.
avysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvoje vis labiau populiarėja avininkystė, tačiau nepaisant to, avių augintojai jau nespėja patenkinti šalies rinkos poreikių, vartotojams reikalaujant vis daugiau itin maistingos avienos ir ėrienos. Pastaraisiais metais Šakių rajone taip pat padaugėjo smulkių augintojų bei ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, kurie greta savo pagrindinių ūkio šakų,  imasi auginti ir po kelias dešimtis, ir po kelis šimtus avių.
 
Nuotr. Mėsinei-vilninei produktyvumo krypčiai priklausančios Romanovo veislės avys puikiai prisitaiko prie lietuviško klimato sąlygų, yra smulkios ir judrios, be to, ūkyje dažnai atlieka pievų „šienautojų“ vaidmenį.
 
Besidominčių avininkyste daugėja
 
Lietuvos avių augintojų asociacijos duomenimis, dabar Lietuvoje apie 5,7 tūkst. ūkininkų augina beveik 100 tūkst. avių, tačiau rinka dar nėra užpildyta. Siekiant išplėtoti šią žemės ūkio verslo šaką ir patenkinti esamus poreikius, reikėtų, kad Lietuvoje būtų laikoma bent apie milijoną avių. Mūsų šalyje avininkystė turi gana senas tradicijas. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo laikoma net 1,5 mln. avių. Avininkystė populiariausia tuose regionuose ir rajonuose, kurie negali pasigirti derlingomis žemėmis, turi kalvotą kraštovaizdį. Šakių rajone kol kas avininkystė dar tik įsibėgėja,- oficiali statistika teigia, kad 143 augintojai laiko 1576  avis. Sunku tikėtis, kad derlingų žemių šeimininkai šakiečiai, pagrindinėmis ūkio šakomis pasirinkę augalininkystę ar pienininkystę, ryžtųsi naujoms investicijoms ir naujai verslo šakai. Visgi, susidominčių avininkyste daugėja. Pastaruoju metu po kelias dešimtis ar net šimtus avių ėmėsi auginti ir stambesnieji rajono ūkiai, - Griškabūčio žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Noragra“, stambesnieji ūkininkai.  Šalies avių augintojus vienija Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA). Iki šiol asociacijai priklauso tik vieni pirmųjų rajono avių augintojų Ženė ir Arvydas Rudzevičiai, gyvenantys Lukšių seniūnijoje, Kerų kaime. Šiuo metu jie laiko apie 60 avių. Lukšiečiai jau septyneri metai augina mėsinės-vilninės Romanovo veislės avis. Dalį savo augintinių parduoda kaip veislines ėriavedes, kitas avis realizuoja kaip ėrienos (iki metų užauginta avis) ir avienos skerdieną. Klientų tikrai netrūksta,- dauguma jų pastovūs. Kiti šakiečiai avių augintojai stengiasi pilnai realizuoti užaugintus gyvulius,- parduoti ir mėsą, ir vilną, ir avikailius. Nuo vieno avino nukerpama 4,5-5,5 kg vilnos, nuo ėriavedės šiek tiek mažiau - 2,5-3,5 kilogramo. Šiuo metu už kilogramą vilnos mokama po 2,5-3,5 lito. Jau keleri metai Skriaudžiuose (Prienų r.) veikia vilnų karšykla ir verpykla.
gaudykleVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Šiuo metu šalyje atidžiai stebima situacija dėl atrajojantiems gyvūnams  pavojingos mėlynojo liežuvio ligos (MLL) ir vykdoma šios ligos stebėsena. Pastaraisiais metais mėlynojo liežuvio liga plačiai išplito visoje Europoje, - Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžioji Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje.  Kyla reali grėsmė, jog liga gali pasiekti ir Lietuvą.
 
Nuotr. Šiais metais iki spalio mėnesio pabaigos bus vykdoma stebėsenos programa, kurios metu atskirose rajono vietovėse bus statomos specialios kraujasiurbių mašalų gaudyklės.
 
Mėlynojo liežuvio liga. Kokia ji?
 
„Šiuo metu mūsų tarnybą labiausiai domina pasienio teritorija,- Slavikų, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos. Duomenų iš Kaliningrado srities apie padėtį šios ligos atžvilgiu, deja, neturime,“ - informavo laikinai einantis Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas Alfonsas Kasiliauskas.
tautvydasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Šilgalių kaime, Slavikų seniūnijoje, įsikūręs Tautvydas Juškaitis nesėdi sudėjęs rankų. Magistro studijas baigęs vaikinas šeštus metus užsiima baidarių nuoma, tačiau tuo jo veikla neapsiriboja. Šiais metais jis baigė dvejus metus trukusius darbus ir atvėrė kaimo turizmo sodybos „Šešupės slėnis“ duris.

Nuotr. Nuo liepos pradžios duris naujai atvėrusios kaimo turizmo sodybos šeimininkas T. Juškaitis sako, jog jam ypač svarbus klientų privatumas bei laisvės pojūtis, ką jis ir stengiasi užtikrinti.
 
Norėjo turėti savo
 
Tautvydas pripažįsta, kad dar studijuodamas magistrantūroje abejojo, ar eiti dirbti teisininko darbą didmiestyje, ar kurti verslą kaime. Apsisprendimą palengvino žinojimas, ko nori. „Labai norėjau sukurti ir turėti kažką savo, be to, norėjosi sulaužyti ir tam tikrus Lietuvoje tebegaliojančius stereotipus“, - pripažįsta vaikinas. Vienas tokių postsovietinių ir tebegaliojančių stereotipų, jog verslą gali kurti „gyvenimo matęs, maždaug 40 metų žmogus“. Kitas - jog Lietuvoje neįmanoma pradėti verslo, jei nesi milijonierius. „Atseit vos ne visose užsienio šalyse verslui pradėti vos ne šiltnamio sąlygos sudarytos, tik pas mus vargšus lietuvius ne. Tokia nuomonė ypač vyrauja tarp jaunimo. Jų nuomone, jei išvažiuosi į Angliją, Norvegiją ar Ispaniją, tai ten viskas eisis kaip iš pypkės, o Lietuvoje tai jau tikrai ne. Tai yra visiška nesąmonė ir, manau, sukurdamas verslą Lietuvos provincijos kaime tai įrodžiau“, - tikino T. Juškaitis.
Praėjusią savaitę UAB „Šakių vandenys“ filialo „Šakių komunalininkas“ direktorius Mindaugas Viltrakis, inžinierius Giedrius Pulokas ir administratorius Darius Mikelionis lankėsi Tauragėje, kur domėjosi daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimu.

Šakiečius priėmė ir apie savo patirtį renovuojant daugiabučius namus pasakojo Tauragės butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Petkus ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros Tauragės regioninio padalinio vyriausiasis specialistas Arūnas Ričkus.

Šiuo metu Tauragėje visiškai renovuoti jau penki daugiabučiai namai, pasinaudota ankstesnės Lietuvos Vyriausybės įgyvendinta daugiabučių namų renovacijos programa JESSICA. Artimiausiu metu renovacijai bus parengta ir renovuota per 40 Tauragės daugiabučių. Be to, vis daugėja tauragiškių, kurie patys inicijuoja šį procesą ir nori renovuoti savo namus, nors pradžioje reikėjo nemažai susitikimų, diskusijų. Ledai labiausiai pajudėjo, kai po šildymo sezono gyventojai pajuto akivaizdžią renovacijos naudą.
Pratęsus paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ rinkimą iki šių metų liepos mėnesio pabaigos, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai dar kartą lankysis rajonų savivaldybių centruose.
 
Apsilankymų metu bus ne tik priimamos paraiškos, bet ir teikiamos reikalingos konsultacijos dėl paramos teikimo tvarkos ir sąlygų. 2013 m. liepos 9 d. duomenimis, šiais metais 2409 kaimo gyventojai buvo pareiškę norą paramos lėšomis pakeisti asbestinę stogo dangą. Aktyviausiai paraiškas teikia Kauno (336 paraiškos), Šiaulių (353 paraiškos) ir Panevėžio (289 paraiškos) apskričių gyventojai. Pareiškėjai prašo 14,37 mln. litų paramos, – tai sudaro 75,68 proc. visos paraiškų rinkimui skirtos lėšų sumos. Atsižvelgdami į paraiškų rinkimo termino pratęsimą, NMA darbuotojai lankydamiesi rajonuose rinks paraiškas ir teiks reikalingą informaciją. Šakių rajono savivaldybėje NMA specialistai šakiečius konsultuos liepos 23 ir 30 dienomis nuo 9 iki 12 valandos.

„Draugo“ inf.
pinigai skaiciuotuvasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Valstybės kontrolė šalies savivaldybėse įvertino, kaip 2012 metais buvo valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir iš valstybės biudžeto bei kitų valstybės išteklių fondų gautos lėšos. Nustatytos sisteminės problemos rodo, kad savivaldybėse trūksta atsakingesnio ir rūpestingesnio požiūrio valdant valstybės turtą, rūpesčių tebekelia viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, ne visuomet biudžeto lėšos naudojamos pagal paskirtį ir laikomasi socialinio teisingumo ir veiksmingumo principų teikiant socialinę
paramą.
 
Nuotr. Valstybės kontrolė, Šakių rajono savivaldybėje įvertinusi valstybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą, reikšmingų neatitikimų nenustatė, nors tam tikrų pastabų turėjo.
 
Rekomendacijos dėl valdomo turto
 
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė abejoja, ar tikslinga savivaldybėms disponuoti valstybei priklausančiais beveik 19 mln. Lt likutinės vertės energetikos objektais (elektros tiekimo linijomis, transformatorinėmis ir kt.). Savivaldybės šio valstybės turto nenaudoja savo funkcijoms atlikti, juo neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė,  kuriai įstatymų nustatyta tvarka galima šį turtą parduoti. Energetikos įmonė negali investuoti į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, o valstybei ar savivaldybei  tokia investicija nereikalinga. Be to, tai sukelia problemų ir šiuos objektus patikėjimo teise valdančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nes jos turi užsiimti nebūdinga veikla. „Savivaldybės patikėjimo teise valdomu valstybės turtu (elektros tiekimo linijomis), kurio likutinė vertė 748.5 tūkst. Lt, nesivadovaudama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė – akcinė bendrovė LESTO. Įmonė nepriskiriama subjektams, kurie gali neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės turtą. Valdant šį valstybės turtą nesilaikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų racionalumo, efektyvumo ir viešosios teisės principų, nes turtu neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė, kuriai Energetikos įstatymo nustatyta tvarka galima parduoti šį turtą“, - teigiama audito ataskaitoje apie Šakių rajoną. Tad rekomenduojama spręsti šį klausimą ir elektros tiekimo linijas perduoti energetikos įmonei įstatymų ir aktų numatyta tvarka.
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) paskelbė kvietimą individualių namų savininkams, norintiems teikti paraiškas dėl gyvenamųjų namų renovacijos.
 
Į paramą gali pretenduoti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, išskyrus nebaigtus statyti namus, pasiryžę pasiekti pastato energinio naudingumo C klasę ir sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 20 proc.

Bendra projektų finansavimui pagal šį kvietimą skiriama lėšų suma – 3.38 mln. litų. Žadama, jog bus finansuojama iki 30 proc. visų faktiškai patirtų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, vadovaujantis pareiškėjo pateiktais išlaidas pagrindžiančiais bei apmokėjimą įrodančiais dokumentais, tačiau neviršijant LAAIF apskaičiuotos maksimalios paramos sumos – 50 tūkst. litų. Tinkamomis finansuoti laikomos šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, oro užtvarų įrengimas, stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą  (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir kitos su stogo keitimu susijusios išlaidos, sienų ir perdangų, besiribojančių su gruntu ar išore, šiltinimas, pertvarų, grindų, cokolio šiltinimas ir pan.  

Pareiškėjai, norintys įgyvendinti projektą ir gauti kompensaciją, turi LAAIF pateikti tinkamai užpildytą projekto registracijos formą. Jos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų, skirtų individualių namų renovacijos priemonei įgyvendinti.
 
„Draugo“ inf.

Paieška

 

pazvelk1

sms

Klausimas - atsakymas

lt_ukis

f_drg

Videoreportažų archyvas

 

 
 
78

Reklama


188x376-lock

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

 

 

 

 

 

 
 
 
futbolas
 
 
paluobiai
 
 
 gustainiskiu namai
 
festivalis
 
 
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos