baneris leidinys

pirkimasSima KAZARIAN

Miestuose jau seniai įsibėgėjo kalėdinė prekyba,  į šventinį šurmulį įsitraukia ir šakiečiai.

Mažesniuose šalies miestuose ir rajonų centruose išlaidos šventinėms vaišėms planuojamos beveik tokios pačios kaip ir praėjusiais metais, o planuojančių nepirkti dovanų dalis išaugo nuo 3 proc. iki 16 proc. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Kalėdos – rimtas reikalas

Kalėdinis pagyvėjimas Šakių parduotuvėse jaučiamas, tačiau ypatingo entuziazmo šakiečiai kol kas nerodo. Tiesa, prekybos centruose po keliasdešimt procentų skelbiamos akcijos ir nuolaidos susidomėjimo sulaukia. Pasak prekybininkų, mūsų rajono gyventojai ypač laukia nuolaidų, nes atpigintų prekių lentynų nespėja pildyti. Nuolaidos taikomos įvairiems dalykams: eglutėms, žaisliukams, alkoholiui, maisto produktams. Išskyrus akcijinius produktus, maistu šakiečiai apsirūpinti kol kas neskuba.
Bendradarbiaujant su Šakių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba Gintauto Liepuonio vadovaujama Medžiotojų ir žvejų draugija įspėja rajono medžiotojus imtis visų saugumo priemonių siekiant išvengti klasikinio kiaulių maro protrūkio.

Siekiant apsaugoti Šakių rajoną nuo gresiančio klasikinio kiaulių maro, imamasi griežtesnės kontrolės. Įspėjama, kad Šakių rajono kiaulių augintojai, privatūs veterinarijos gydytojai privalo nuolat stebėti laikomų gyvulių sveikatos būklę. Pastebėjus gyvulių susirgimus ar gaišimus būtina nedelsiant informuoti ūkį aptarnaujantį veterinarijos gydytoją ir Šakių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojų būrelių nariai įspėjami paimti sumedžiotų šernų kraujo ir parenchiminių organų mėginius tyrimui dėl afrikinio ir klasikinio kiaulių maro. Turėjus kontaktų su šernais medžioklės metu, ar dorojant šernieną, kiaulių laikymo vietoje reikėtų nesilankyti bent 48 valandas, o apie turėtą kontaktą su šernais informuoti kiaulių laikymo vietos atsakingą asmenį. Medžiotojai, kurie patys laiko kiaules, po medžioklės į kiaulių laikymo vietą turėtų eiti tik kruopščiai nusiprausę po dušu, pasikeitę rūbus ir dezinfekavę avalynę.

„Draugo“ inf.
Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, pradėtų bankroto procesų skaičius sumažėjo 8,6 procento.  Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, bankroto procesas buvo pradėtas 618 įmonių. Mūsų rajone iki lapkričio 21 dienos, kaip ir praėjusiais metais, pradėti keturi bankroto procesai.

Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kur kas mažiau bankrotų inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – atitinkamai 60 ir 43,3 procento. Tačiau įmonės likvidatorių inicijuotų bankrotų padaugėjo 2,1 karto. Daugiausiai bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonėse – atitinkamai 28,5 ir 19,3 procento. Pradėtų bankroto procesų labiausiai sumažėjo Panevėžio (20 proc.), Vilniaus (19,6 proc.) bei Marijampolės (16,7 proc.) apskrityse.

„Draugo“ inf.
seredziusAsta GVILDIENĖ

Ateitis priklauso nuo mūsų pačių, nuo sugebėjimo geriausias idėjas paversti veiksmais, sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą. Pasak gerai žinomo mūsų krašto verslininko Donato Seredžiaus, daugiau kaip dešimtmetį užsiimančio žemės ūkio technikos atsarginių detalių mažmenine ir didmenine prekyba, naujos verslo idėjos išplėtė verslo kryptis ir paskatino bendradarbiauti su Rytų šalimis.

Nuotr. Jau daugiau kaip dešimtmetį savo verslą plėtojantis šakietis D.Seredžius šiais metais galutinai apsisprendė keisti ir siaurinti savo veiklos kryptį – jis užsiims vien didmenine prekyba.

Verslą pradėjo prieš keturiolika metų


Nuo 1999 metų Šakiuose prekybos žemės ūkio technikos atsarginėmis detalėmis verslą pradėjęs Donatas Seredžius žemdirbiško krašto žmonėms nuo seno gerai žinomas. Žemės ūkio specialistu dirbęs vyras ne tik išmanė apie techniką ir buvo vienas iš UAB „Barzdų agroservisas“ įkūrėjų, bet ir realizavo save užsiimdamas prekyba. Tuo laikotarpiu rajone vyko verslo įmonių kūrimosi stadija ir tai buvo ta niša, kurią reikėjo užpildyti. Iš pat pradžių D.Seredžius neapsiribojo vien mažmenine atsarginių detalių prekyba, pats ieškojo galimybių prekes vežtis tiesiogiai iš gamintojų,- importavo iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. „Tuo metu žemdirbiai atsarginių detalių savo technikai galėjo įsigyti tik vienintelėje Vytauto Šedbaro įmonėje „Rūkas“, - prisimena verslininkas. - Todėl, daug nesvarstydamas, įkūriau individualią įmonę „Vuorė“. Verslas buvo sėkmingas, pelnas augo, tik 2008 - ekonominės krizės metais, kiek pamenu, užfiksavome kelių procentų apyvartos kritimą, bet po metų ir vėl atsigavome. Todėl nuolat plėtėmės, kūrėme naujas darbo vietas, įsteigėme įmonės „Vuorė“ parduotuves Jurbarke, Kėdainiuose, prieš penketą metų ryžomės užsiimti nauja prekybine veikla ir Šakiuose atidarėme statybinių bei apdailos prekių parduotuvę.“
valymo_irenginiaiSima KAZARIAN

Dvidešimt mėnesių trukę darbai baigėsi ir naujieji Kudirkos Naumiesčio nuotekų valymo įrenginiai pradėjo dirbti visu pajėgumu.

Nuotr. Ši nauja uždaro tipo SBR nuotekų valykla aptarnaus Būblelius ir Kudirkos Naumiestį.


Praėjusį ketvirtadienį vyko darbų pridavimas. Tai pažangios SBR technologijos valymo įrenginiai, kiti tokie yra tik Lukšiuose. Užsakovas UAB „Šakių vandenys“ vadovas Vaidas Litinskas teigė, kad yra patenkintas rezultatu, o be to, ir projektą pavyko „klaikiai pigiai“ įgyvendinti.

Pažangi technologija

Kudirkos Naumiesčio aglomeracijos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projekto darbų generalinis rangovas – UAB „A. Žilinskis ir KO“. Subrangovas, kaip projektuotojas ir technologijos teikėjas buvo UAB „Evikta“. Šios bendrovės inžinierius Giedrius Kazakevičius pasakojo, jog valykla suprojektuota pagal pažangią SBR technologiją: „Tai periodinio veikimo reaktoriai, procesai vyksta tame pačiame rezervuare skirtingu metu.“
Savivaldybės taryba faktiškai vienbalsiai nepritarė siūlymui apmokestinti išorinę reklamą. Ne vienas tarybos narys aiškino, kad numatytoje tvarkoje nemažai neaiškumų, kiti tikino, jog šis siūlymas – visiška nesąmonė, treti piktinosi, kad taip būtų dar labiau smukdomas verslas.

Tiesa, šis klausimas į tarybos darbotvarkę buvo įtrauktas ir ankstesnį mėnesį, tačiau buvo atidėtas, motyvuojant, kad daug neaiškumų. Jų kai kuriems tarybos nariams nesumažėjo ir šį mėnesį. Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba teiravosi, kas galėjo sugalvoti tokią nesąmonę. Panašiai mąstė ir tarybos narys Kęstutis Gudelevičius samprotavęs, kad gana sunku skirti, kur jau reklama, kur ne. „Tai jeigu yra Šakių vandenų ar Šakių šilumos tinklų iškabos ir jie už jas turėtų susimokėti, tai juk jos mūsų įmonės“, - kalbėjo tarybos narys. Kiti taip pat mąstė, kad jei mokestis už išorinę reklamą ir būtų įvestas, tai už įmonių iškabas mokėti nereikėtų. Tarybos posėdžio metu Kęstutis Smirnovas aiškino, kad sprendimai turėtų skatinti verslą, o ne apkrauti jį dar papildomais mokesčiais. Už tai, kad išorinė reklama nebūtų apmokestinta balsavo 19 tarybos narių, Rima Rauktienė ir Darius Mikelionis susilaikė, vienintelis Antanas Burkšaitis balsavo už apmokestinimą.

Pagal parengtą sprendimo projektą neapmokestinti būtų tik reklaminiai plotai iki 0.5 kv.m. Projekto rengėja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vita Valaitienė aiškino, kad išorinė reklama skirstoma į keturis tipus: iškabas, išorinę, prekybinę, trumpalaikę viešąją bei mobiliąją reklamą. Kiekvienam tipui būtų nustatomi atskiri įkainiai, diferencijuojant pagal vietoves ir reklamos pobūdį. Preliminariais skaičiavimais, už reklamas per metus būtų surinkta apie 10 – 15 tūkst. litų.

„Tiesiog įvykdėme reikalavimus, derinome su Ūkio bei Biudžeto ir turto skyriais, rėmėmės kitų savivaldybių patirtimi. Jūsų reikalas, galite ir netvirtinti“, - tarybos nariams aiškino vedėja. Būtent ji būtų įgaliota surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimo. Dabar leidimų išdavimą taip pat kuruoja minėtas skyrius.

„Draugo“ inf.
zivileGintarė MARTINAITIENĖ

Marijampolės teritorinė darbo birža įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“, kurio tikslas – skatinti jaunimo iki 29 metų užimtumą, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Ar šia parama naudojasi mūsų rajono darbdaviai?

Nuotr. Ž. Unguvaitytė teigė, jog jauni žmonės be patirties – tik privalumas, jie pasiryžę mokytis ir tobulėti.

Kaip informavo Marijampolės teritorinė darbo birža, nuo projekto pradžios, tai yra nuo rugpjūčio 1 dienos, šioje programoje dalyvavo 125 jaunuoliai. Šakiuose tokių jaunuolių – 33. Iš jų 26 (asmenys iki 29 metų) įdarbinti būtent pagal „Jaunimo užimtumo didinimas“ programą (virėjas, pardavėjas, floristas, administratorius, soc. pedagogas, statybos inžinierius, visuomenės sveikatos specialistas ir kt.), pagal darbo įgūdžių rėmimo priemonę įdarbinti septyni kvalifikuoti asmenys iki 29 m., pradedantys darbinę veiklą pagal įgytą specialybę (eigulys, dizaineris, plaukimo treneris, apskaitininkas, elektronikos inžinierius). Palyginimui galima paminėti, kad Marijampolėje pagal ES finansuojamą projektą buvo įdarbinti 42 asmenys, Vilkaviškyje – 50.
arimas2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Ketvirtadienį Šakių rajono taryba patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, įsigaliosiančius nuo kitų metų. Nors Ūkio komiteto posėdžio  metu siūlyta taikyti 2 proc. žemės mokestį, taryba pritarė 1,5 proc. mokesčio tarifui, kuris bus skaičiuojamas nuo sklypo rinkos vertės. Nepasigailėta apleistų žemės sklypų savininkų, jiems nuspręsta taikyti maksimalų mokestį.

Nuotr. Rajono tarybos sprendimu, žemės ūkio paskirties žemei bus taikomas 1,5 proc. mokestinis tarifas.

Kaip numatyta įstatymų, iki šių metų gruodžio 1 dienos šalies savivaldybių tarybos privalėjo patvirtinti naujus žemės mokesčio tarifus 2013 metams. Pripažįstama, jog žemės mokestis - bus viena pagrindinių rinkliavų Šakių rajono savivaldybės biudžetui.  

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos