baneris leidinys

melioracijaVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvos melioracijos įmonių asociacija kartu su Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet rugpjūčio 20-21 dienomis Šakių rajone surengė praktinį seminarą melioracijos ir remonto darbų klausimais. Į seminarą susirinko gausus būrys šalies melioracijos ir hidrotechnikos įmonių specialistų ir vadovų, ekspertų, mokslininkų, hidrotechnikų, renginyje taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, savivaldybių melioracijos specialistai, svečiai iš Latvijos. Kvalifikacijos kėlimo seminarą per dvi dienas išklausė apie 300 dalyvių.
 
Nuotr. Seminaro metu drenažo įrengimą su durpių užpylimu ant drenų demonstravo UAB „Hidrokesta“ darbuotojai, dirbdami su daugiakaušiu ekskavatoriumi „Barth Holland K171“ (Olandija).
 
Nuo teorijos – prie praktikos
 
Į Zyplių dvarą susirinkę seminaro dalyviai, lydimi Lukšių seniūno Vido Cikanos, pirmiausia apžiūrėjo restauruotus Zyplių dvaro rūmus. Seminaras prasidėjo filmuotos medžiagos peržiūra apie pagrindinius melioracijos sistemų įrengimo ir priežiūros darbus. Melioracijos specialistus labiausiai sudomino praktinė seminaro dalis,- drenažo rengimo technologijos su durpių užpylimu ant drenų demonstravimas Duobiškių kaime. Melioracijos darbus atliko UAB „Hidrokesta“ daugiakaušis ekskavatorius „Barth Holland K171“ (Olandija). Šiuo metu tai vienintelis tokio tipo ekskavatorius Lietuvoje. Europoje ir pasaulyje, žinoma, yra analogiškos ir gerokai modernesnės technikos. Kaip sakė įmonės vadovas Valdas Savukaitis, su šia prieš dvejus metus įsigyta technika, kuri kainavo per 300 tūkst. litų, pernai buvo nutiesta 50 km drenažo linijų. Darbai atlikti tikrai kokybiškai. „Ekskavatorius pagamintas prieš 30 metų, o gamintojas, Olandijos įmonė, jau seniai neveikia, tad didžiausia problema, su kuria mums tenka susidurti - atsarginių detalių stygius,“- sakė „Hidrokestos“ direktorius. Beje, nauja tokio tipo technika šiandien kainuotų apie pusantro milijono litų.
Praėjusią savaitę rajone buvo baigta žiemkenčių pjūtis. Preliminariais duomenimis šiemet vidutinis javų derlingumas siekia apie 5,5 - 6 t/ha ( apie 15-20 proc. mažesnis nei pernai). Žieminių rapsų vidutinis derlingumas - 3 t/ha, taip pat šiek tiek mažesnis nei pernai. Jau sudorotas kvietrugių ir miežių derlius.
 
Kaip rodo užpildytos deklaracijos, rajone iš viso yra apie 90 tūkst. ha dirbamos žemės. Žieminių kviečių pasėliai užima apie 38 tūkst. ha, žieminio rapso pernai buvo deklaruota apie 10 tūkst. ha pasėlių. Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio, žemdirbiai šiemet žiemkenčių pjūtį baigė pačiu laiku, prieš prasidedant liūtims ir škvalams, tad nuostolių pavyko išvengti. Anot A. Vigelio, šiemet žemdirbiams gamta buvo tikrai palanki. Pasėliai nebuvo išguldyti, grūdai sausi, tad nereikėjo papildomai jų džiovinti.„ Žiemkenčių pjūtis mūsų rajone praėjo sėkmingai, tačiau labiausiai mūsų žemdirbius piktina žemos grūdų supirkimo kainos,“- pastebi žemės ūkio skyriaus vadovas.
 
„Draugo“ inf.
aleknaiteVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Jau daugiau nei ketverius metus savo veiklą vykdantis žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“ vienija keletą stambiausių rajono žemės ūkio bendrovių, pieno gamintojų. Beje, šio kooperatyvo durys atviros visiems pieno gamintojams, kurie norėtų tapti kooperatyvo nariais ir darbuotis bendromis pajėgomis.
 
Nuotr. Kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ direktorė E. Aleknaitė ragina ir kitus rajono pieno gamintojus tapti šio kooperatyvo nariais.
 
Suvienijo pieno gamintojus
 
„Galėdami pasiūlyti didesnius pieno žaliavos kiekius, galime iš perdirbėjų išsireikalauti ir didesnes pieno supirkimo kainas. Tad kooperuotis ir dirbti drauge žemdirbiams tikrai apsimoka“,- sako neseniai, tik prieš mėnesį, kooperatyvui „Lietuviškas ūkis“ pradėjusi vadovauti direktorė Eglė Aleknaitė, kviesdama visus stambesniuosius rajono ūkininkus, žemės ūkio bendroves įsijungti į kooperatyvo veiklą.
kiaulevedePraėjusią savaitę rajono savivaldybės žemės ūkio skyriuje surengtas skubus pasitarimas dėl afrikinio kiaulių maro užkrato pavojaus ir prevencinių priemonių taikymo. Pasireiškus naujiems kiaulių maro židiniams ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos teritorijoje, iškilo realus pavojus dėl užkrato paplitimo ir mūsų rajono teritorijoje.
 
Pasitarime dalyvavo rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, rajono seniūnijų žemės ūkio specialistai. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alfonsas Kasiliauskas pateikė informaciją apie susiklosčiusią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro, paragino visus būti itin budriems ir laikytis visų nustatytų prevencinių priemonių bei reikalavimų. Šiuo metu svarbiausias darbas,- deklaracijų užpildymas.
obuoliaiObuolių supirkėjai jau skelbia apie prasidėjusį derliaus supirkimą. Priešingai nei pernai, soduose šiemet obelų šakos pustuštės, bet ir supirkimo kaina kol kas žemesnė.
 
Nuotr. Obuolių supirkėjai sako, kad šiemet šių vaisių supirks bent trečdaliu mažiau.
 
Rugpjūčio 5 dieną Šakiuose veikiantys obuolių supirkimo punktai pradėjo šių vaisių supirkimo sezoną. Šakiuose prieš prekybos centrą „Norfa“ įsikūrusio supirkimo punkto savininkas Rytis Sakalauskas nusiteikęs ne itin optimistiškai. Mat šiemet, priešingai nei pernai, obelų šakos pustuštės. Prognozuojama, kad šiemet iki maždaug lapkričio vidurio vyksiančio darbymečio, obuolių pavyks supirkti net trečdaliu mažiau. Praėjusiais metais tikrai buvo galima pasigirti obuolių derliumi. Šiemet prasčiau, nes obelys, kaip žinoma, gerai uždera tik kas dvejus metus. Pernai, įpusėjus obuolių supirkimo darbymečiui, kainos siekė 0,12 Lt už kilogramą. Pasak R. Sakalausko, šiuo metu už kilogramą obuolių siūloma 0,10 Lt. Tikimasi, jog fabrikas už savaitės, dviejų obuolius supirkinės vienu kiti centu brangiau. Supirkti obuoliai vežami į Vilkaviškį, kur iš jų spaudžiamos sultys, gaminami koncentratai, sirupai. Jie parduodami vokiečiams, austrams.
 
„Draugo“ inf.
kanapesGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Jau ne pirmus metus pluoštinių kanapių populiarinimu besirūpinantis kriūkietis Egidijus Zėringis sako, kad dar laukia ilgas ir sudėtingas kelias, siekiant šalyje iš naujo atgaivinti šios kultūros auginimą. Manoma, jog tik nuo kitų metų įsigaliosiantys palankesni įstatymai toli gražu neužtikrins spartesnio jų populiarinimo. Anot pašnekovo, visų pirma būtina sukurti visapusišką kanapių realizavimo sistemą.  
 
Nuotr. Mokslininkai teigia, kad iš kanapių arba su jomis pasaulyje gaminama daugiau nei 250 tūkst. įvairių produktų.  
 
Sudėtinga realizuoti
 
Pluoštinių kanapių populiarinimu užsidegęs E. Zėringis tikina, kad Lietuvoje nėra galimybių palankiai realizuoti šių augalų pirminę žaliavą, be to, ir eksportuoti nelabai apsimoka. Todėl šalyje būtina sukurti ir išplėtoti kanapių perdirbimo sistemą. „Lietuvoje kol kas perdirbimo nėra, nors apie tai daug kas galvoja. Vienas dalykas reikia turėti žaliavos, kad galėtume investuoti į perdirbimą, o kitas - niekas neaugina, kol nėra perdirbimo. Todėl šioje vietoje reikia „sužaisti“,- kalbėjo E. Zėringis.
katilineAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį penktadienį miestą drebino galingo krano ir sunkiasvorių mašinų gausmas. Ne vienas šakietis skubėjo pasinavynauti, kas vyksta prie „Šakių šilumos tinklų“ pastato.  Istorinis įvykis - galingas, 200 tonų keliantis kranas ne tik lengvai lyg plunksnas nukėlė katilinės stogo plokštes, bet ir įleido vidun bei į savo vietas milimetrų tikslumu pastatė šimtus tonų sveriančius: pakurą, katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį.
 
Nuotr. Istorinis įvykis Šakiuose – nukėlus stogo plokštes, į „Šakių šilumos tinklų“ patalpas įleisti naujos biokuro katilinės įrengimai.
 
Laukė daugiau nei penkerius metus
 
UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius džiaugiasi, kad daugiau nei po 25 vadovavimo šiai įmonei metų, pagaliau sulaukė tokio istorinio įvykio – naujo 5 megavatų (MW) galingumo katilo, kūrenamo biokuru, sumontavimo. Juo labiau, kad šio įvykio, pasirodo, buvo laukiama daugiau nei penkerius metus. „Kad, atsisakius dujų ir pradėjus kūrenti biokuru, galima sumažinti šilumos kainas, mums buvo aišku dar 2007 metais, tik tuomet mumis niekas nepatikėjo, - prisiminė L.Kasparavičius. – Tik 2009 metais rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą – Šakiuose pastatyti biokuru kūrenamą katilą. Tačiau statyti, tik gavus ES paramą, kurios trejus metus mažųjų miestelių katilinėms niekas neskyrė. Tai buvo laukimo metai. Tik pernai atsirado galimybė pretenduoti į 5 MW katilo įrengimo (2 mln. 491 tūkst. litų) finansavimą.“
palukaitiene daivaSima KAZARIAN
 
Jau antri metai, kai Šakių verslo informacijos centrui (ŠVIC) vadovauja Daiva Palukaitienė. Ji pastebi, kad dažniausiai verslo informavimo centro durys atsidaro dėl tų, kurie ateina daryti kopijas, bet netrūksta čia ir verslo pirmokų.
 
Nuotr. „Verslas iš tiesų turi prasidėti vos ne nuo vieno žmogaus. Pats sau turi būti ir direktorius, ir valytojas, ir tas, kuris daro konkretų amatą“,- duoda patarimą ŠVIC vadovė D. Palukaitienė.
 
„Mes tik šiemet labiau pradedame įsivažiuoti į tai, kam ši institucija yra sukurta“,- neslepia D. Palukaitienė.
 
Kokie sunkumai iškilo mokytojai tapus Verslo informacijos centro vadove?
 
Į šį postą atvedė noras išbandyti save naujose srityse. Aš džiaugiuosi, kad esu mokytoja, dirbu mokykloje, juo labiau, kad geroje mokykloje. Tačiau visąlaik norėjosi daugiau.
92

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos