baneris leidinys

dailidieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Griškabūdžio seniūnijoje ūkininkaujančios Astos Dailidienės uogininkystės ūkis yra vienas stambiausių rajone. Prieš keturiolika metų griškabūdietė, pradėjusi verstis nuo kelių braškių lysvių, šiandien vadovauja stambiam uogininkystės ūkiui ir savo produkciją parduoda ne tik vietinėje rinkoje, bet ir už Lietuvos ribų.
 
Nuotr. „Bandome auginti vis naujas veisles, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti pačias skaniausias ir geriausias braškes“,- sakė braškininkystės ūkio šeimininkė A.Dailidienė.
 
Šiuo metu A.Dailidienė savo ūkyje augina ne tik 20 skirtingų veislių braškių, bet ir kelių rūšių šilauogių bei aviečių sodinukus. Visgi pagrindinis moters verslas ir rūpestis - braškynas. Daugiau nei 14 metų braškininkystės patirtį turinti ūkininkė neslepia, kad teko įdėti itin daug pastangų ir darbo, kol buvo pasiektas lauktas rezultatas. Braškes auginti ji pradėjo kartu su savo broliu Tomu,- iš pradžių bendromis jėgomis užsodino 5 arus. Po kelių metų brolis ir sesuo pradėjo ūkininkauti atskirai. Šiandien, kaip sako pašnekovė, abu atskirai augina braškes, sveikai konkuruoja ir dalijasi patirtimi. „Braškių auginimas nėra lengvas verslas. Jis reikalauja daug kruopštaus darbo, žinių ir kantrybės. Prieš pradėdama plėsti ūkį, daug skaičiau, lankiau kursus, domėjausi braškių auginimo technologijomis. Savo vardu uogininkystės ūkį įregistravau 2005 metais“,- apie nelengvą ūkininkavimo pradžią prisiminė ūkio šeimininkė.
imbrasieneŠį mėnesį tarybos nariai kukliai kilstelėjo žemės mokestį. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomone, tiems, kurie žemės mokesčio moka daugiau, nei 10 tūkst. litų, nuo šio klausimo svarstymo apskritai reikėtų nusišalinti.
 
Nuotr. Asmuo turi akivaizdų suinteresuotumą, jei per metus nekilnojamojo turto mokesčio sumoka ne mažiau 10 tūkst. litų, teigia Valstybinės tarnybinės etikos komisijos pirmininkė Gražina Imbrasienė.
 
Valstybinė tarnybinės etikos komisija teigia, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi deklaruoti savo ir savo sutuoktinio per metus sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė nei 10 tūkst. litų. „Sistemiškai vertinant šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad norint nustatyti privatų interesą, kuris lemtų interesų konfliktą, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio žemės mokestį asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, sumoka už nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Remiantis komisijos suformuota praktika analogiškoje situacijoje, manytina, kad asmuo turi akivaizdų asmeninį suinteresuotumą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, jei jis per metus nekilnojamojo turto mokesčio sumoka ne mažiau, nei 10 tūkst. litų. Tokiais atvejais tarybos nariams atsiranda pareiga nusišalinti“,- teigia komisijos pirmininkė Gražina Imbrasienė.
Lenkijos atsakingos institucijos, praėjus kelioms valandoms po pranešimo apie jų šalyje patvirtintą trečiąjį afrikinio kiaulių maro atvejį, informavo, kad kaimyninėje šalyje nustatytas ir ketvirtasis šios pavojingos ligos židinys.
 
Lenkijos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai informavo, kad afrikinio kiaulių maro tyrimai gauti dėl 3 nugaišusių šernų, rastų kelių kilometrų atstumu nuo Baltarusijos pasienio. Tai regionas, kuris dar vasario mėnesį buvo paskelbtas užkrėsta teritorija.

Europos Komisijos DG SANCO atstovai dėl situacijos Lenkijoje informavo, kad neplanuojama šaliai taikyti naujų apsaugos ir apribojimo priemonių. Sprendimas paremtas tuo, kad abu nauji ligos židiniai nustatyti užkrato zonoje, kurioje jau nuo vasario mėnesio yra taikomos griežtos ir pakankamai efektyvios apsaugos ir ligos kontrolės priemonės, užtikrinančios, kad užkratas neplistų į kitas teritorijas. Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad Lietuva ir toliau vykdo intensyvią kiaulių ir šernų stebėseną, nustatytoje užkrėstoje teritorijoje tiriamas kiekvienas sumedžiotas šernas ir visos gyventojų skerdžiamos kiaulės. Likusioje Lietuvos dalyje mėginiai imami pagal tarnybos sudarytą gyvūnų užkrečiamųjų ligų planą. Iki šios dienos visoje Lietuvoje jau ištirta 11.7 tūkst. šernų ir 9.2 tūkst. kiaulių. Naujų afrikinio kiaulių maro ligos atvejų kol kas nenustatyta.
valiukas2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Itin daug kritiškų vertinimų iš Žemės ūkio rūmų bei kitų šalies žemdirbiškų organizacijų sulaukęs taip vadinamas Saugiklių įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo turėtų būti šiek tiek pakeistas.  Vyriausybė birželio 4 dieną priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo (vadinamojo Žemės rinkos saugiklių tobulinimo įstatymo) projektą, kuriame pakeistos tam tikros anksčiau priimtos nuostatos.
 
Nuotr. R.Valiuko manymu, administracijos  direktorius turėtų sudaryti specialią komisiją, į kurią įtrauktų įvairių rajono savivaldos institucijų atstovus. Tokia komisija priimtų objektyvius sprendimus dėl leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo.
 
Naujajame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduotų savivaldybės administracijos direktorius, o ne Nacionalinė žemės tarnyba, kaip iki šiol buvo įtvirtinta šių metų pradžioje įsigaliojusiame įstatyme. Dabar jau numatoma į žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procesą įtraukti ir vietos savivaldą. Minėtasis leidimas būtų išduodamas, jei asmuo atitinka žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui keliamus reikalavimus ( jie netaikomi jauniesiems ūkininkams iki 40 m.) ir būtų tenkinama bent viena iš įstatymo projekte siūlomų nustatyti sąlygų. Pavyzdžiui, asmuo, įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, didins ūkio perspektyvumą arba sukurs darbo vietų, arba padidins užsiimamos žemės ūkio veiklos konkurencingumą. Šias sąlygas ir jų apibrėžtis siūloma įtvirtinti įstatyme. Tikimasi, kad tokiu būdu bus išvengta subjektyvumo, vertinant asmens atitikimą nustatytoms sąlygoms. Be to, Žemės ūkio ministerija nustatys ir asmenų atitikties įstatyme įtvirtintoms sąlygoms specialų aprašą bei konkrečią leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarką.
verbylaĮ Šakius atvykęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kancleris Andrius Verbyla ragino vietinius verslininkus aktyviau naudotis rūmų paslaugomis.
 
Nuotr. A. Verbyla pažymėjo, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų paslaugos ir konsultacijos yra nemokamos, jos teikiamos net tik rūmų nariams.
 
„Žinau, kad jūsų krašte daug žemdirbių, gal būt neturime jiems daug ką pasiūlyti, bet įmonės, kurios užsiima žaliavų, medžiagų, cheminių preparatų tiekimu, įrangos remontu, Prekybos pramonės ir amatų rūmuose gali gauti nemažai informacijos“,- teigė A. Verbyla. Jis pasakojo, jog pagrindinis dalykas, dėl kurio į rūmus kreipiasi verslininkai, yra užsienio partnerių, naujų tiekėjų, produkcijos eksporto galimybių paieška, dalyvavimas parodose, verslo kontaktų renginiuose. Į rūmus atvažiuoja užsienio verslo atstovų delegacijos, vyksta mokymai, seminarai, konsultacijos, teikiama informacija apie vykstančias parodas, muges Lietuvoje ir visame pasaulyje. „Klausiate mūsų specialistų, o mes jums tą informaciją duodame ir teikiame“,- teigė A. Verbyla. Jis pažymėjo, kad naudotis rūmų paslaugomis galima ir netapus jų nariais. „Jei turite klausimų, kurie susiję su mūsų veiklos sfera, drąsiai galite klausti ir neįstoję į rūmus. Tos paslaugos ir konsultacijos yra prieinamos visiems ir visos yra nemokamos“,- sakė rūmų atstovas.
karvesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Žemdirbių požiūris į kooperacijos plėtrą šalyje kaip anksčiau, taip ir šiandien yra gana skeptiškas. Visgi  pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ netrukus taps pirmuoju žemės ūkio kooperatyvu Lietuvoje, kuris kontroliuos visą procesą – nuo žaliavos gamybos iki perdirbimo. Tikimasi, kad naujieji rinkos „žaidėjai“ galės duoti rimtą atkirtį šalies pieno perdirbėjams. Beje, šiuo metu dėl itin smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų, žemdirbiai, ypač smulkieji pieno gamintojai, stumiami tiesiog į neviltį.
 
Nuotr. Šiuo metu pieno gamintojai atsidūrė itin sunkioje padėtyje,- žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje krito nuo 20 iki 40 procentų.
 
Kaimyniniame Kauno rajone, laisvojoje ekonominėje zonoje, jau kyla naujosios gamyklos sienos. Šiuo metu beveik baigtas statyti gamyklos pastatas, atlikti  visi žemės ir komunikacijų įrengimo darbai, nutiesti asfaltuoti keliai. Planuojama, jog moderni ir automatizuota gamykla, užimsianti  apie 10 000 kv. m plotą, bus  pastatyta iki šių metų pabaigos. Joje turėtų būtų sukurta 120 naujų darbo vietų. Gamyklai statyti iš viso skirta beveik 51 mln. litų ES paramos, o bendra investicinio projekto vertė sieks apie 100 mln. litų.  „Pienas LT“ gamykloje bus gaminami eksportui skirti nedenatūruoti aukštos koncentracijos pieno baltymai. Ši produkcija kaip žaliava yra naudojama konditerijos, kulinarijos, kūdikių maisto, sportininkams skirtų maisto papildų gamybai. Pradinis planuojamas gamyklos pajėgumas – 650 t produkcijos per parą, o vėliau ketinama pasiekti ir 1200 t gamybos apimtis. Žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“ visos akcijos priklauso tik pieno gamintojams. Šiuo metu kooperatyvo pajininkais yra 220 Lietuvos pieno ūkių, didžioji jų dalis - iš Žemaitijos regiono. Itin aktyviai į kooperatyvo veiklą įsijungė Šilutės, Šilalės, Mažeikių, Skuodo rajonų ūkininkai. Kooperatyvo akcininkais  taip pat yra Panevėžio, Tauragės, Jurbarko ir kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Marijampolės apskrities žemdirbiai kooperatyvo veikloje dalyvauja gana pasyviai,- kooperatyvo akcininkais yra du Šakių rajono ūkininkai bei po vieną Vilkaviškio ir Kalvarijos rajonų pieno gamintojų.
lauko diena2Prieš kelias dienas Griškabūdyje vyko lauko diena, kurioje mokslininkai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto pasakojo apie javų veisles, vyko ekskursija po ūkininko Juozo Valaičio laukus.
 
Nuotr. Lauko dienos dalyviai apsilankė ūkininko J. Valaičio laukuose, kur mokslininkai pagyrė puikiai vykdomą sėjomainą ir gražiai augančius javus.
 
Dr. Žilvinas Liatukas žemdirbiams pristatė žieminių javų veisles, aptarė jų agronominius požymius, žiemojimą, atsparumą ligoms. Jis teigė, jog nuo javaklupės beicų Lietuvoje galima tikėtis tik po poros metų, o vienintelis kovos būdas – sėjomaina. Mokslininkas pabrėžė, kad fungicidai nepadės. Jis apibūdino, kokios temperatūros javams pačios netinkamiausios: esant lietingam orui ir 25 ar daugiau laipsnių karščiui vystosi varpų septoriozė. Ilgas ruduo, „minkšta“ žiema, drėgnas balandis gali lemti stiebalūžės atsiradimą. Ž. Liatukas tvirtino, kad, jei gegužės mėnesį varpos gražios, šios ligos baimintis nėra ko, reiškia, pasėliai sveiki. Buvo aptartos ir kitos paplitusios ligos.
Į Šakių savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą kreipėsi šeši verslininkai, kuriems verslo pradžiai buvo reikalinga valstybės parama. Tarp jų ir didžiausią paramą gavęs – tėvo pėdomis žengiantis Mindaugas Tarnauskas.
Tiesa, 5000 litų parama iš savivaldybės gavęs M. Tarnauskas visuomenei savo verslo plano neatskleidžia, tai – konfidenciali verslo paslaptis, kuri išaiškės įsteigus įmonę. Fondo pirmininkas Darius Mikelionis tarybos sprendimui parengtame projekte užsimena, kad tai yra jaunimo verslo idėja, bet nelabai inovatyvi, ji atkartoja rajone jau veikiančios tokio pat pobūdžio institucijos veiklą.

Jaunasis verslininkas paramą gaus tuomet, kai įkurs įmonę ir sukurs dvi darbo vietas. Tokie yra verslo plėtros fondo reikalavimai.

„Kas nustebino šiemet, tai kad pareiškėjų šiemet mažokai, nors ir yra tame fonde pinigų. O šiaip tai, džiaugiamės, kad atsiranda naujai kuriamų juridinių asmenų“,- sakė D. Mikelionis.

Vis tik pinigų užteko ne visiems. Kad parama reikalinga Ryčiui Kurcikevičiui, Verslo plėtros fondas nepatikėjo. „Pareiškėjui pristatant idėją pritrūko įtikinamų argumentų, kad pareiškėjas turi tinkamą pasiruošimą kurti verslą, suvokia atsakomybę įkuriant įmonę ir darbo vietas“,- aiškino D. Mikelionis. Be to, diskusijų sukėlė ir tai, jog Šakių savivaldybėje būtų tik kuriama įmonė, bet ne verslo vieta.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos