baneris leidinys

kirvaitieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Neseniai iš tarptautinio projekto, vykusio Kuresarės regione (Estija), Saremos saloje, grįžo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė. Tarptautinis projektas „Baltic Deal“ yra skirtas geriausios praktikos pritaikymui žemės ūkyje ir remiamas Europos regionų plėtros fondo.
 
Nuotr. Šakių konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantė M. Kirvaitienė pastebėjo, kad Estijos ūkininkai linkę naudoti modernią, bet pigesnę, naudotą žemės ūkio techniką.
 
Šiame projekte dalyvauja Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija, Estija, Lenkija ir Danija. Lietuvai atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bei keletas šalies ūkių. Šakių konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantė M.Kirvaitienė pastebėjo, jog  dalyvavimas projekte jai davė daug praktinės naudos. Lankytasi septyniuose ūkiuose, vyko seminarai, diskusijos. Pagrindinis šio projekto tikslas -  Baltijos jūros regiono sauga nuo pesticidų taršos. Ūkininkų skatinimas orientuotis į ekologinį ūkininkavimą , - taip pat vienas iš projekto uždavinių.
kiauleValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad susidarius itin pavojingai afrikinio kiaulių maro situacijai Baltarusijoje, nuo šių metų liepos 23 dienos Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo pasienio kontrolės punktuose ir visuose vietinio eismo pasienio kontrolės punktuose su Baltarusijos Respublika bus pradėta transporto priemonėse važiuojančių ir pėsčiomis keliaujančių asmenų avalynės dezinfekcija.
 
Visi iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojantys ar pėsčiomis keliaujantys asmenys privalės pereiti specialiai įrengtą dezinfekuojamąjį kilimėlį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat primena, kad į Lietuvą draudžiama įnešti ar įvežti bet kokius gyvūninės kilmės maisto produktus, pašarus, pašarinius priedus. Baltarusijoje nustačius naujus afrikinio kiaulių maro židinius, bus ir toliau griežtai kontroliuojamas keleivių asmeninis bagažas, draudžiami įvežti produktai bus konfiskuojami ir utilizuojami.  
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus šiemet deklaravę arba paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones pateikę pareiškėjai jau nuo liepos mėnesio tikrinami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento specialistų.
 
NMA patikras ūkiuose vykdo visus metus, tačiau dažniausiai jos vyksta vasarą ir rudenį. Šiuo metu tikrinami pareiškėjų, pateikusių paraiškas pagal su plotu susijusias KPP priemones, ūkiai. Patikra vykdoma ir dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų laikymosi. Vis dėlto intensyviau GAAB reikalavimų laikymasis bus tikrinamas nuo rugpjūčio 1 dienos. Nors NMA Kontrolės departamento specialistai neprivalo įspėti apie numatomą duomenų patikrą vietoje, paprastai pareiškėjai perspėjami iš anksto. Tikrinant su deklaruotu plotu susijusius įsipareigojimus, pareiškėjui apie tai pranešama ne anksčiau kaip prieš 14 dienų.

„Draugo“ inf.
puskunigis petrasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
 2012 metų liepos mėnesį Europos Komisijos sprendimu iš dalies pakeitus ES tiesioginių išmokų mokėjimo tvarką ir tam tikrai grupei ūkių pritaikius moduliaciją (sumažinus išmokas pagal tam tikrą nurodytą formulę), šiemet Lietuvos žemdirbiai patyrė apie 44 mln. litų nuostolio. Pritaikius nuoskaitas, tiek jie negavo iš biudžeto papildomų tiesioginių išmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos iniciatyva dėl patirtų nuostolių žemdirbiai savo interesus nusprendė ginti ES teisingumo teisme.
 
Nuotr. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, vadovaujama P. Puskunigio, yra ilgametė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narė. Šiuo metu P. Puskunigis visuomeniniais pagrindais užima asociacijos viceprezidento pareigas.
 
Moduliacija pritaikyta neteisėtai
 
Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, dalyvaujantis asociacijos sudarytos komisijos darbe, pabrėžė, jog dėl pritaikytos moduliacijos nukentėjo apie 9600 ūkinių subjektų. „Tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakingi Vyriausybės pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas. Teisme bus ginčijamas pats moduliacijos principas, nes jis yra neteisėtas ir neteisingas,- nuoskaitų negalima buvo taikyti. Pati Vyriausybė turėjo nesutikti su tokiais ES komisijos sprendimais ir laiku juos apskųsti, o ne uoliai vykdyti. Už padarytas klaidas ir žemdirbių patirtus nuostolius turi būti atsakyta pagal įstatymus,“- kalbėjo P. Puskunigis, pastebėdamas, jog pastaruoju metu itin aktyviai šalies ūkininkai, kuriems rūpi padėtis žemės ūkyje, tampa Žemės ūkio bendrovių asociacijos nariais. Dabar ši nevyriausybinė žemdirbių organizacija vienija 170 žemės ūkio bendrovių. Per gana trumpą laiką asociacijos gretas papildė 40 šalies ūkininkų.
avysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvoje vis labiau populiarėja avininkystė, tačiau nepaisant to, avių augintojai jau nespėja patenkinti šalies rinkos poreikių, vartotojams reikalaujant vis daugiau itin maistingos avienos ir ėrienos. Pastaraisiais metais Šakių rajone taip pat padaugėjo smulkių augintojų bei ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, kurie greta savo pagrindinių ūkio šakų,  imasi auginti ir po kelias dešimtis, ir po kelis šimtus avių.
 
Nuotr. Mėsinei-vilninei produktyvumo krypčiai priklausančios Romanovo veislės avys puikiai prisitaiko prie lietuviško klimato sąlygų, yra smulkios ir judrios, be to, ūkyje dažnai atlieka pievų „šienautojų“ vaidmenį.
 
Besidominčių avininkyste daugėja
 
Lietuvos avių augintojų asociacijos duomenimis, dabar Lietuvoje apie 5,7 tūkst. ūkininkų augina beveik 100 tūkst. avių, tačiau rinka dar nėra užpildyta. Siekiant išplėtoti šią žemės ūkio verslo šaką ir patenkinti esamus poreikius, reikėtų, kad Lietuvoje būtų laikoma bent apie milijoną avių. Mūsų šalyje avininkystė turi gana senas tradicijas. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo laikoma net 1,5 mln. avių. Avininkystė populiariausia tuose regionuose ir rajonuose, kurie negali pasigirti derlingomis žemėmis, turi kalvotą kraštovaizdį. Šakių rajone kol kas avininkystė dar tik įsibėgėja,- oficiali statistika teigia, kad 143 augintojai laiko 1576  avis. Sunku tikėtis, kad derlingų žemių šeimininkai šakiečiai, pagrindinėmis ūkio šakomis pasirinkę augalininkystę ar pienininkystę, ryžtųsi naujoms investicijoms ir naujai verslo šakai. Visgi, susidominčių avininkyste daugėja. Pastaruoju metu po kelias dešimtis ar net šimtus avių ėmėsi auginti ir stambesnieji rajono ūkiai, - Griškabūčio žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Noragra“, stambesnieji ūkininkai.  Šalies avių augintojus vienija Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA). Iki šiol asociacijai priklauso tik vieni pirmųjų rajono avių augintojų Ženė ir Arvydas Rudzevičiai, gyvenantys Lukšių seniūnijoje, Kerų kaime. Šiuo metu jie laiko apie 60 avių. Lukšiečiai jau septyneri metai augina mėsinės-vilninės Romanovo veislės avis. Dalį savo augintinių parduoda kaip veislines ėriavedes, kitas avis realizuoja kaip ėrienos (iki metų užauginta avis) ir avienos skerdieną. Klientų tikrai netrūksta,- dauguma jų pastovūs. Kiti šakiečiai avių augintojai stengiasi pilnai realizuoti užaugintus gyvulius,- parduoti ir mėsą, ir vilną, ir avikailius. Nuo vieno avino nukerpama 4,5-5,5 kg vilnos, nuo ėriavedės šiek tiek mažiau - 2,5-3,5 kilogramo. Šiuo metu už kilogramą vilnos mokama po 2,5-3,5 lito. Jau keleri metai Skriaudžiuose (Prienų r.) veikia vilnų karšykla ir verpykla.
gaudykleVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Šiuo metu šalyje atidžiai stebima situacija dėl atrajojantiems gyvūnams  pavojingos mėlynojo liežuvio ligos (MLL) ir vykdoma šios ligos stebėsena. Pastaraisiais metais mėlynojo liežuvio liga plačiai išplito visoje Europoje, - Kipre, Vokietijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Didžioji Britanijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje.  Kyla reali grėsmė, jog liga gali pasiekti ir Lietuvą.
 
Nuotr. Šiais metais iki spalio mėnesio pabaigos bus vykdoma stebėsenos programa, kurios metu atskirose rajono vietovėse bus statomos specialios kraujasiurbių mašalų gaudyklės.
 
Mėlynojo liežuvio liga. Kokia ji?
 
„Šiuo metu mūsų tarnybą labiausiai domina pasienio teritorija,- Slavikų, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos. Duomenų iš Kaliningrado srities apie padėtį šios ligos atžvilgiu, deja, neturime,“ - informavo laikinai einantis Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas Alfonsas Kasiliauskas.
tautvydasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Šilgalių kaime, Slavikų seniūnijoje, įsikūręs Tautvydas Juškaitis nesėdi sudėjęs rankų. Magistro studijas baigęs vaikinas šeštus metus užsiima baidarių nuoma, tačiau tuo jo veikla neapsiriboja. Šiais metais jis baigė dvejus metus trukusius darbus ir atvėrė kaimo turizmo sodybos „Šešupės slėnis“ duris.

Nuotr. Nuo liepos pradžios duris naujai atvėrusios kaimo turizmo sodybos šeimininkas T. Juškaitis sako, jog jam ypač svarbus klientų privatumas bei laisvės pojūtis, ką jis ir stengiasi užtikrinti.
 
Norėjo turėti savo
 
Tautvydas pripažįsta, kad dar studijuodamas magistrantūroje abejojo, ar eiti dirbti teisininko darbą didmiestyje, ar kurti verslą kaime. Apsisprendimą palengvino žinojimas, ko nori. „Labai norėjau sukurti ir turėti kažką savo, be to, norėjosi sulaužyti ir tam tikrus Lietuvoje tebegaliojančius stereotipus“, - pripažįsta vaikinas. Vienas tokių postsovietinių ir tebegaliojančių stereotipų, jog verslą gali kurti „gyvenimo matęs, maždaug 40 metų žmogus“. Kitas - jog Lietuvoje neįmanoma pradėti verslo, jei nesi milijonierius. „Atseit vos ne visose užsienio šalyse verslui pradėti vos ne šiltnamio sąlygos sudarytos, tik pas mus vargšus lietuvius ne. Tokia nuomonė ypač vyrauja tarp jaunimo. Jų nuomone, jei išvažiuosi į Angliją, Norvegiją ar Ispaniją, tai ten viskas eisis kaip iš pypkės, o Lietuvoje tai jau tikrai ne. Tai yra visiška nesąmonė ir, manau, sukurdamas verslą Lietuvos provincijos kaime tai įrodžiau“, - tikino T. Juškaitis.
Praėjusią savaitę UAB „Šakių vandenys“ filialo „Šakių komunalininkas“ direktorius Mindaugas Viltrakis, inžinierius Giedrius Pulokas ir administratorius Darius Mikelionis lankėsi Tauragėje, kur domėjosi daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimu.

Šakiečius priėmė ir apie savo patirtį renovuojant daugiabučius namus pasakojo Tauragės butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Petkus ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros Tauragės regioninio padalinio vyriausiasis specialistas Arūnas Ričkus.

Šiuo metu Tauragėje visiškai renovuoti jau penki daugiabučiai namai, pasinaudota ankstesnės Lietuvos Vyriausybės įgyvendinta daugiabučių namų renovacijos programa JESSICA. Artimiausiu metu renovacijai bus parengta ir renovuota per 40 Tauragės daugiabučių. Be to, vis daugėja tauragiškių, kurie patys inicijuoja šį procesą ir nori renovuoti savo namus, nors pradžioje reikėjo nemažai susitikimų, diskusijų. Ledai labiausiai pajudėjo, kai po šildymo sezono gyventojai pajuto akivaizdžią renovacijos naudą.
07

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos