baneris leidinys

ukininkai2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Penktadienį vykusiame rajono ūkininkų susirinkime meras Juozas Bertašius nemažai kritikos pažėrė aukščiausiajai šalies valdžiai, priimančiai ūkininkavimo sąlygas bloginančius sprendimus. Todėl meras ragina ūkininkus būti aktyviais bei ryžtingai kovoti už Europos Sąjungos išmokų suvienodinimą visoms šalims.

Nuotr. Rajono ūkininkai raginami parašais prisidėti prie peticijos, skirtos aukščiausiajai ES valdžiai, kad ji atsižvelgtų į Lietuvos ūkininkus ir suvienodintų išmokas.

Renkami parašai

Jau seniai kalbama, jog Lietuvos ūkininkai net keturis kartus gauna mažesnę paramą nei vidutiniškai skiriama senosioms  Europos Sąjungos narėms. Šalies ūkininkai įsitikinę, jog tai trukdo konkuruoti ES žemės ūkio rinkoje. Tad šiomis dienomis Krikščionių partija, vadovaujama Gedimino Vagnoriaus, inicijavo peticiją Europos Parlamentui ir Komisijai, kurioje reikalaujama padidinti išmokas Lietuvos žemdirbiams 2014 - 2020 metų finansiniam laikotarpiui. Peticijos iniciatoriai įsitikinę, jog atėjo metas suvienyti jėgas ir griežtai pareikalauti vienodų ūkininkavimo sąlygų su kitais Europos žemdirbiais.
padvaiskaiteAsta GVILDIENĖ

Praėjusį pirmadienį savivaldybės posėdžių salėje vyko seminaras „Asbestinių stogų dangos keitimas kaimo vietovėse, naudojantis Lietuvos Kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ parama“. Visiems rajono gyventojams, susidomėjusiems ES paramos pagalba šiferinių stogų pasikeitimui, programos galimybes ir taisykles išdėstė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė.

Nuotr. Paramos galimybes ir taisykles rajono gyventojams paaiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė N.Padvaiskaitė.

Parama pasinaudoti galės ne visi

Sausio 16 dieną startavusi vadinamoji šiferio stogų keitimo programa skelbia, kad į Europos Sąjungos skiriamą paramą galės pretenduoti kaimo gyventojai. Tačiau tik tie, kurie ne mažiau nei penkerius metus buvo deklaravę gyvenamąją vietą kaimo vietovėje ir tik tie, kurie gyvena ne daugiau nei 6 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje.
ekofanGiedrė PLEČKAITYTĖ

Sėkmingais pirmaisiais veiklos metais džiaugiasi sunkmečiu įkurtos parduotuvės „Ekofan“ savininkai. Neseniai Šakiuose jurbarkietės Aušros Kazlauskienės įkurta parduotuvė „925 sidabro dirbiniai“, teikianti naujas paslaugas, taip pat optimistiškai žvelgia į ateitį. Nuo šios savaitės abiejų įmonių verslininkai gerų darbo rezultatų sieks dirbdami bendrose patalpose.  

Nuotr. Nuo šios savaitės parduotuvės „Ekofan“ patalpose veiklą vykdys specializuotas juvelyrinių dirbinių skyrelis, teikiantis graviravimo, lombardo paslaugas.

Džiaugiasi gera pradžia

Ekologiškų prekių parduotuvė „Ekofan“, vadovaujama Giedrės ir Juliaus Šedbarų, jau švenčia vienerių metų veiklos gimtadienį. Netradicinių prekių asortimentą šakiečiams siūlančios parduotuvės savininkė G. Šedbarienė džiaugiasi sėkmingais pirmaisiais veiklos metais. „Žinoma, pradžioje reikėjo užsiauginti savo klientų ratą.  Žmonės Šakiuose tikrai domisi sveika gyvensena, nors pradžioje į mūsų parduodamas prekes jie žiūrėjo skeptiškai. Vienas pabandė, jam patiko ir tuojau apie tą produktą sužino kitas žmogus – tai geriausia reklama. Mes jau turime nuolatinių pirkėjų ratą. Yra kažkiek naujų klientų, bet daugiausiai ateina tie patys“,- kalbėjo verslininkė. Pastebėta, jog tarp šakiečių labai didelę paklausą turi natūralūs maisto papildai. Ne ką mažiau perkamas ekologiškas šampūnas, kosmetika – gydomųjų savybių turintys natūralūs aliejai. Vasarą parduotuvėje buvo prekiaujama ekologiškais sportiniais rūbais. Deja, verslininkės pastebėjimu, šios prekės nebuvo paklausios, kaip manoma, dėl gana aukštos jų kainos, nes ekologiškai užauginta medvilnė daug brangesnė. Čia pirkėjams nuolat stengiamasi pateikti naujų prekių, mat ekologijoje kasdien kažkas nauja atsiranda, nauja sukuriama. „Nuo tada, kai atidarėme parduotuvę prekių asortimentas pasikeitė net 80 proc.“,- pasakojo moteris, pridurdama, jog prekių pasiūlą diktuoja patys klientai. Beje, verslininkės pastebėjimu, pirmosios didžiosios metų šventės parduotuvei buvo pelningos.
Pasak G. Šedbarienės, taip gyvenime susiklostė, kad ekologiškų prekių parduotuvę teko atidaryti ekonominės krizės metais. Tad, kaip pavyksta išgyventi? „Jeigu būtų viskas taip labai lengva, kad atidarei parduotuvę ir perka, pinigai plaukia, galbūt būtum per daug atsipalaidavęs ir atėjus sunkmečiui jau nesugebėtum susitvarkyti su sunkumais. Per patį sunkmetį tu vis tiek ieškai kažkokio būdo kaip išlikti. Gal tai ir stiprina“,- teigė G. Šedbarienė.
baceviciusRuošdami kurą šaltajam metų sezonui vieni įsigyja jau pagamintą malkinę medieną, kiti ją gamina patys, treti perka iš privatininkų. Kuris būdas priimtiniausias, renkasi patys žmonės, tačiau VĮ Šakių miškų urėdija tikina, kad jų parduodamos medienos kaina, lyginant su kaimyninėmis miškų urėdijomis, šiuo metu yra viena iš mažiausių.

Nuotr. G. Bacevičius aiškino medienos pirkimo ir pardavimo niuansus.

Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis, aiškindamas medienos įsigijimo būdus bei galimybes, tikino, kad žmonės, nusipirkę medieną iš privatininkų dažnai kreipiasi dėl jos permatavimo, nes tai, kad jos atrodo optiškai daugiau, pavyzdžiui, dėl sukrovimo ir paliktų tarpų, nereiškia, kad jos iš tikrųjų yra daugiau. Tad ką tokiais atvejais daryti? S. Tamošaitis sako, kad tada jau niekuo padėti negalima ir reikėtų iš anksto galvoti kiek, kam ir už ką sumokame.

„Mes pardavinėjame kietmetriais, privatininkai – erdmetriais, o žmogus, paskambinęs dėl kainos, dažniausiai išgirsta vieną skaičių ir pas privatininkus ji atrodo mažesnė, bet paskaičiavus įvairius niuansus, rezultatas būtų mūsų naudai“, - tikino miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Gintaras Bacevičius. Be to, kaip pabrėžė pašnekovas, šiais metais malkos žymiai atpigo. Pirmos kaitrumo grupės malkos pigo nuo 120 iki 110 litų už kub. m (be PVM), antros kaitrumo grupės malkos pigo nuo 105 iki 95 litų už kub. m (be PVM), trečios grupės – nuo 96 iki 81 lito už kub. m (be PVM). Šiais metais miškų urėdija planuoja parduoti 10 tūkst. kub. m medienos, apie 6 tūkst. kub. m planuoja leisti pasigaminti nenukirsto miško. Be to, šiemet tam tikra naujovė, kad dalis nenukirstos medienos bus parduodama iš ugdomųjų kirtimų. „Nuo senų laikų likęs požiūris, kad jei jau nusipirkai mišką, tai gali pjauti viską iš eilės, tačiau tikrai yra ir nemalkinės medienos“, - dėmesį atkreipė urėdas.
mieliauskasSausio 19 dieną Marijampolės savivaldybėje vyko UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) ir jo steigėjų bei akcininkų pasitarimas dėl atliekų tvarkymo. Susitikime didžiausias dėmesys skirtas apskrities savivaldybių įsiskolinimo problemoms spręsti.  

Ketvirtadienį Marijampolės savivaldybėje įvyko  MAATC‘o administracijos, vadovaujamo Antano Mieliausko, ir centro akcininkių: Marijampolės, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių merų susitikimas. MAATC‘o direktorius apžvelgė centro finansinę situaciją. Pasirodo, visos apskrities savivaldybės (išskyrus Šakių), taikiusios mažiausius mokesčius už atliekų tvarkymą, įsiskolino MAATC‘ui. Centro direktorius A. Mieliauskas patikino, jog Šakių savivaldybė vienintelė taikė tokius tarifus, kokius ir turėjo taikyti visos kitos savivaldybės, ir atsižvelgė į akcininkų sprendimą. Kaip žinia, Šakių rajone sudarius sutartį pagal būste registruotų žmonių skaičių už žmogų mokami 6 litai plius PVM, pagal plotą - taikomas 23 ct mokestis už kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybėje analogiškai mokami 6 litai už žmogų, bet pagal plotą 17 ct už kvadratinį metrą. Tokiu būdu ši savivaldybė MAATC‘ui įsiskolino 234 tūkst. 983 litus. Per 16 naujos atliekų tvarkymo sistemos veiklos mėnesius bendrai apskrities savivaldybės centrui įsiskolino 800 tūkst. litų. Pasak A. Mieliausko, susitikime buvo nuspręsta, jog įsiskolinimus savivaldybės padengs iš biudžeto.  

A. Mieliauskas patikino, kad ateityje mokestis už atliekų tvarkymą neišvengiamai brangs, kadangi centro surenkamų lėšų nepakanka atliekų tvarkymo plėtrai. Artimiausiu metu bus siekiama, kad visų atliekų kiekis būtų sumažintas iki 30 tūkst. tonų atliekų. Dabar į sąvartyną atvežama 62 tūkst. tonų per metus.  

„Draugo“ inf.
Sausio 18 dieną kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ nariai lankėsi Lenkijoje įsikūrusiame prancūzų firmos „Lactalis“ grupės sūrių gamybos filiale, kur stebėjo iš lietuviško pieno gaminamo pelėsinio ir kietojo sūrio gamybos procesą.

Rajone veiklą vystančio kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ nariai jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiauja su prancūzų firmos „Lactalis“ grupės atstovais Lenkijoje. Būtent į Lenkiją vežamas kooperatyvo narių ūkių pienas. Plėtodami abipusį bendradarbiavimą, kooperatyvo nariai praėjusį trečiadienį su dalykiniu vizitu lankėsi minėtos firmos sūrių gamybos padalinyje. Sūrių gamykloje svečiams buvo pasiūlyta degustuoti jų gaminamą produkciją. Gamyklos atsakingieji asmenys  svečiams surengė įdomią ekskursiją po sūrių gamybos cechą, kur gaminami ,,Brie President” linijos pelėsiniai sūriai, kurių įsigyti galima ir Lietuvos parduotuvėse. Beje, „Lactalis“ minėtosios linijos pelėsinius sūrius gamina net su 11 rūšių prieskoniniais priedais. Be to, čia gaminami ir „President“ linijos kietieji sūriai „Mozzarella“. Kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ nariai gamykloje buvo būtent tuo metu, kai pienovežiai iš Lietuvos atvešė pieną. Tad šakiečiai matė visą sūrių gamybos procesą – nuo pieno priėmimo iki sūrių gaminimo. Taip fabrikas per parą perdirba 500 tūkst. litrų pieno.

Lenkijoje viešėję kooperatyvo nariai  sulaukė pasiūlymo dėl ekonomiško transporto panaudojimo. Kad pienovežiai atgal negrįžtų tuščiomis, planuojama į Lietuvą parsivežti išrūgas, iš kurių būtų galima gaminti pieno miltelius.

„Draugo“ inf.
Vyresnio amžiaus Kudirkos Naumiesčio gyventojai dar prisimena užtvenkto vandens šniokštimą, kai čia veikė 1932 metais prancūzų pastatyta hidroelektrinė. Susidėvėjus turbinoms, 1972 metais ji buvo uždaryta ir palikta likimo valiai. Tiesa, hidroelektrinės pastate kurį laiką buvo įsikūrusi visiems vietiniams gerai žinoma kavinė, vadinama šašlykine. Praėjus 50 metų atsirado galimybė ją atstatyti.

Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Damijonaičio teigimu, šios hidroelektrinės atstatymas naumiestiečiams svarbus ne tiek materialiai, kiek moraliai. Vyresnio amžiaus žmonės gerai atsimena Šešupės užtvanką, krentančio vandens ūžimą, siaurą praėjimą iš vieno upės kranto į kitą.

Tarybiniais laikais atstatyti tokį nedidelį ir, palyginus su kitais gigantiškais įrenginiais, rodos, tokį visai nereikšmingą  objektą, vilčių nebuvo. Tačiau 1998 metais pirmoji norą Kudirkos Naumiestyje atstatyti hidroelektrinę išreiškė UAB „Sofvita“, ir atsirado galimybės norams tapti realybe. 2001 metais buvo paruošta visa dokumenacija, tačiau statybą trukdė pradėti besikeičiantys aplinkos vertinimo reikalavimai, sąlygos, žuvitakio įrengimas.

Tačiau 2006 metais UAB „Sofvilai“ bankrutavus, hidroelektrinės statyba liko neįgyvendinta. Tik praėjus trejiems metams vėl buvo sugrįžta prie  šio objekto. Juo susidomėjo UAB „Lithidro“. A.Damijonaičio teigimu, visi dokumentai jau paruošti ir derinami su Aplinkos apsaugos agentūra. Jiems belieka gauti tik mūsų rajono savivaldybės leidimą statybai. „Tam jokių kliūčių nebus, - tikino jis. Savivaldybė pateikė įmonei tik du reikalavimus: nutiesti Baltkalnio gatve kelią iki hidroelektrinės ir pastatyti per Šešupę pakabinamą tiltą, kuris sujungtų abu krantus ir žmonės turėtų tiesioginį praėjimą iš Baltkalnio į Kudirkos Naumiestį.“

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, įmonės vadovas Edvardas Griškelis hidroelektrinės statybą planuoja pradėti dar šių metų pavasarį, o vėliausiai – vasarą.  

„Draugo“ inf.
klimasAsta GVILDIENĖ

Nuo šių metų pradžios, lygiuodamasi į Europos Sąjungos vairavimo egzamino išlaikymo iš pirmo karto rodiklius ir atkreipdama dėmesį, kiek eismo nelaimių sukelia jauni vairuotojai, Susisiekimo ministerija sugriežtino vairavimo mokymo taisykles. Kaip jas vertina mūsų miesto vairavimo mokyklų instruktoriai? Ar jos turės įtakos mokymo kokybės gerinimui, kainai?

Nuotr. Daug metų instuktoriumi dirbantis J.Klimas teigė, kad filmuoti reikėtų ne mokyklinį, o valstybinį vairavimo egzaminą.

Sugriežtinimo nejaučia

Jono Klimo vairavimo mokyklos instruktoriai mokymo sugriežtinimo nejaučia. Pasak J.Klimo, jie dirba taip pat, kaip ir dirbo – visada sugriežtintai. Tai gali paliudyti ir neoficialūs egzaminų duomenys. Teorinį egzaminą „Regitroje“ iš pirmo karto išlaiko apie 80 proc., o praktinį – apie 55 – 60 proc. šios mokyklos paruoštų būsimų vairuotojų. Instruktoriaus teigimu, prisidės tik daugiau papildomo darbo, nes pagal naujuosius reikalavimus specialiai tam įsigytomis kameromis turės būti nufilmuotas kiekvieno mokinio vairavimo egzaminas, o jo įrašas saugomas vienerius metus.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos